- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-04
- Bylos Nr.
- 2S-2111-823/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Suinteresuotas asmuo
- R. R.
- Pareiškėjas
- Danske Bank A
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, dėl priverstinio skolos išieškojimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ginčas byloje kilęs dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto.
Šalies argumentai
Pareiškėjas (kreditorius) Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrių pareiškimu, kuriuo prašė areštuoti R. R. ir A. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą : 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir įspėti skolininką ir įkeisto turto savininkus, kad skolininkui negrąžinus bankui 33 468,74 Eur skolos ir 137 Lt žyminio mokesčio per 1 mėnesį, įkeisti nekilnojamieji daiktai bus parduoti iš varžytinių. Nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 26 d. Kredito sutartimi Nr. BPGEL220701986 (toliau – ir Kredito sutartis) Danske Bank A/S Lietuvos filialas skolininkui suteikė 30 410,11 Eur kreditą iki 2029 m. rugsėjo 26 d. Kredito ir kitų su juo susijusių mokėjimų įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštu Nr. 01120070029174, 2007 m. spalio 16 d. įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriuje, buvo įkeistas R. R. ir A. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas. Skolininkas savo įsipareigojimų nesilaikė, t. y. pažeisdamas Kredito sutarties 20 punktą neužtikrino, jog jo vardu atidarytoje sąskaitoje palūkanų mokėjimo ir kredito grąžinimo dienomis būtų sukaupta pinigų suma, reikalinga palūkanų mokėjimui ir kredito grąžinimui. Kadangi skolininkas vengė vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, bankas kreipėsi į skolininką bei į turto bendrasavininkę su raginimu sumokėti pradelstą mokėti sumą, kuri tai dienai už pradelstas paskolos įmokas, palūkanas bei delspinigius buvo lygi 5 013,74 Eur ir įspėjo skolininką bei turto savininkus, kad per 30 kalendorinių dienų nesumokėjus įsiskolinimo, Kredito sutartis bus laikoma nutraukta be atskiro įspėjimo, o bankas pradės priverstinį skolos išieškojimą įstatymuose nustatyta tvarka iš įkeisto turto. 2011 m. gegužės 20 d. skolininkas bankui buvo skolingas 33 468,74 Eur, iš jų: 28 983,38 Eur negrąžinto kredito, 3 137,71 Eur priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, 1 347,65 Eur priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 26 d. nutartimi nutarė areštuoti įkeistą nekilnojamąjį daiktą – 0,0600 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį R. R. ir A. R., uždraudžiant įkeistų daiktų savininkams jais disponuoti, ir įspėjo R. R. ir A. R., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti. Nurodė, kad kreditorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.217 ir 6.218 straipsniais bei Kredito sutarties 50.1 punktu, nelaukdamas sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino, registruotu laišku išsiuntė R. R. ir A. R. įspėjimus, jog per nustatytą 30 dienų terminą nuo rašto įteikimo dienos neįvykdžius įsipareigojimų, bankas vienašališkai nutrauks Kredito sutartį, kadangi skolininkas nevykdo sąlygų, numatytų kredito sutartyje. Laiškai, adresuoti skolininkui ir įkeisto turto bendrasavininkei kreditoriaus siųsti Kredito sutartyje nurodytu adresu ir kitu kreditoriui žinomu adresu, adresatų gyvenamąją vietą pasiekė, tačiau gavėjai registruotosios pašto korespondencijos siuntos neatsiėmė. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009) ir nusprendė, kad kreditorius tinkamai įvykdė pareigą pranešti kitai sutarties šaliai apie vienašališką sutarties nutraukimą, todėl nėra kliūčių pradėti išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūras.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartį. Nurodo, kad iki 2009 m. balandžio-gegužės mėn. Kredito sutartis buvo tinkamai vykdoma. 2009 m. gegužės mėn., nesugebėdamas vykdyti įsipareigojimų bankui ir kitiems kreditoriams, tačiau tinkamai vykdydamas CK 6.200 straipsnyje nurodytas sutarties šalies pareigas bendradarbiauti bei imtis visų protingų pastangų sutarčiai įvykdyti – turėdamas finansinių sunkumų, dar nesant įsiskolinimo, kreipėsi į banką su prašymu dėl skolinių įsipareigojimų refinansavimo nekeičiant Kredito sutarties termino, įkeičiant įkeistame žemės sklype esantį nebaigtą statyti namą bei padidinant mėnesines įmokas bankui. Pateikiant pasiūlymą buvo atliktas nekilnojamojo turto vertinimas, pagal kurį žemės sklypo ir nebaigto statyti gyvenamojo namo vertė buvo nustatyta 320000 Lt. Po refinansavimo suteikto kredito suma būtų padidėjusi ne daugiau kaip iki 250000 Lt. Kreipiantis dėl paskolos refinansavimo, šeimos pajamos buvo padidėjusios, nes sutuoktinė tuo metu jau dirbo. Prašymą dėl refinansavimo bankas atmetė, nes vienoje vykdomojoje byloje iš R. R. buvo išieškomos kitam kreditoriui priteistos lėšos. Tačiau tuo metu išieškojimas buvo vykdomas iš darbo atlyginimo, jokiam kitam turtui nebuvo taikomi jokie apsunkinimai. Dėl nepagrįsto banko atsisakymo refinansuoti skolinius įsipareigojimus suinteresuotas asmuo nesugebėjo tinkamai vykdyti sutarties. Pagal banko sudarytą kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką nuo 2009 m. gegužės iki 2011 m. rugpjūčio mėn. bankui turėjo būti sumokėta kiek mažiau nei 20000 Lt, o per šį terminą antstoliai iš suinteresuoto asmens kitiems kreditoriams išieškojo apie 40000 Lt. 2010 m. pabaigoje suinteresuotas asmuo kreipėsi į banką dėl paskolos restruktūrizavimo, tačiau bankas prašymą atmetė. Bankas atmetė suinteresuoto asmens prašymus formaliais pagrindais ir nesiekė bendradarbiauti dėl tinkamo sutarties vykdymo, o tai laikytina nesąžiningais kreditoriaus veiksmais. Suinteresuoto asmens teigimu, šiuo metu yra rengiamas ieškinys dėl kreditoriaus vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Kreditorius nepagrįstai nutraukė kredito sutartį bei kreipėsi į teismą dėl išieškojimo iš įkeisto turto pradžios prašant areštuoti įkeistą žemės sklypą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Hipoteka – tai įregistruotas įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų patenkinimas supaprastinta (ne ginčo) tvarka. Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) V dalies XXXVI skyriuje. Nagrinėdamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto hipotekos teisėjas nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, o tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt.
Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto daikto atsiranda tuo atveju, jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo nevykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Įsipareigojimo (prievolės) įvykdymo terminas privalo būti nurodytas hipotekos lakšte (CK 4.186 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jei kreditavimo sutartis nutraukiama prieš terminą, ir būtent šis veiksmas lemia kreditoriaus kreipimąsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, hipotekos teisėjas turi patikrinti, ar kreditorius laikėsi sutartyje ar įstatyme nustatytos priešlaikinio sutarties nutraukimo tvarkos. Šios tvarkos laikymosi kontrolė apima patikrinimą, ar buvo įvykdytos sutartyje numatytos priešlaikinio sutarties nutraukimo prieš terminą sąlygos, taip pat, vartojimo sutarčių atveju, ar priešlaikinį sutarties nutraukimą reglamentuojančios sąlygos yra sąžiningos. Tais atvejais, jei tarp šalių kyla ginčas dėl priešlaikinio sutarties nutraukimo teisėtumo, kuris pagal savo pobūdį turi būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka, toks ginčas hipotekos byloje nenagrinėjamas. Skolininkas tokiu atveju turi teisę ginčyti kreditoriaus reikalavimą CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka, o tokiu atveju sustabdyti hipotekos procedūras gali bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007, 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008).
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Kredito sutartyje numatyta sutarties nutraukimo prieš terminą tvarka bei sąlygos pažeistos nebuvo (Kredito sutarties 50.1punktas), taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kreditorius turėjo teisę kreiptis į hipotekos teisėją pradėdamas priverstinio skolos išieškojimo procedūrą. Atskiruoju skundu taip pat neginčijama, kad kreditorius laikėsi Kredito sutartyje numatytos sutarties nutraukimo prieš terminą tvarkos. Atskirasis skundas grindžiamas aplinkybėmis (nepakankamu kreditoriaus kooperavimusi su skolininku vykdant prievolę ir iš to kylančiu nepagrįstu sutarties nutraukimu prieš terminą), kurios byloje, kylančioje iš hipotekos teisinių santykių, negali būti nagrinėjamos, kadangi pagal savo pobūdį toks ginčas turi būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka. Kaip pažymi pats apeliantas, jis ketina kreiptis į teismą su ieškiniu, ginčydamas Kredito sutarties nutraukimą, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad toks apelianto reikalavimas šiuo metu būtų teismo išnagrinėtas ir patenkintas, t.y. Kredito sutarties vienašalis nutraukimas prieš terminą būtų pripažintas neteisėtu. Tuo atveju, jei apeliantas kreiptųsi į teismą, ginčydamas Kredito sutarties nutraukimą prieš terminą, jis galėtų prašyti bylą nagrinėjančio teismo sustabdyti hipotekos procedūras bylos nagrinėjimo laikotarpiui.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 320 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.