Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutarimo, kuriuo G. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį ir nubaustas 1158 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių) eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 (trejiems) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. D. pripažintas kaltu už tai, kad jis 2016 m. gruodžio 31 d., apie 23.50 val., Vilniuje, Pilaitės prospekte – S. P. kelio sankryžoje, vairuodamas automobilį „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,70 promilės neblaivumas, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, sankryžoje sukdamas į dešinę nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio atitvarą. Įvykio metu apgadino atitvarą ir automobilį. Tokiais veiksmais G. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 127 punktų reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.

G. D. savo skunde neneigia, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus ir jo nesuvaldęs atsitrenkė į kelio bortelį. Tačiau nubaustasis nesutinka, jog jis padarė žalą kitų asmenų turtui. Atkreipia teismo dėmesį, kad tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje. Pažymi, kad jo padarytas administracinis teisės pažeidimas nesukėlė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimo, o žalos kitų asmenų turtui padarymo faktas yra būtina sąlyga atsakomybei pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį atsirasti. Apelianto teigimu, eismo įvykio metu buvo apgadintas tik jam priklausantis automobilis Opel Signum.

Nubaustasis nesutinka su administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis, kad apgadintas kelio bortelis, o skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad apgadintas kelio atitvaras, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis padarė žalą kitų asmenų turtui.

Nubaustasis atkreipia teismo dėmesį, kad iš byloje esančios 2017 m. vasario 12 d. fotonuotraukos matyti, kad borteliai įvykio vietoje nesugadinti, nėra duomenų, jog kuris nors iš jų būtų pakeistas ar remontuotas.

Apelianto nuomone, jis kitų asmenų turtui žalos nepadarė, todėl vadovaudamasis teismų praktika nurodo, kad atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį jam nekyla. Sutinka su apylinkės teismo nustatyta aplinkybe, kad automobilį jis vairavo neblaivus, todėl laiko, kad padarė pažeidimą numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869, 5 straipsnio 3 ir 4 dalimis administracinė teisena šioje byloje vykdoma pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Ginčo dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo byloje nėra, šiuo konkrečiu atveju apeliantas nesutinka su jo veiksmų kvalifikacija pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį nurodydamas, kad jo padarytą veiką teisinga būtų kvalifikuoti pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį.

ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytas neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens.

Pagal suformuotą teismų praktiką tam, kad pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadintas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nekyla (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 3 d. nutartis Nr. N575-1880/2011). Toks pastarosios normos aiškinimas sietinas su tuo, kad įstatymų leidėjas, numatydamas atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą), siekė, kad administracinėn atsakomybėn būtų traukiamas asmuo, kuris, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, apgadina kito eismo dalyvio valdytą transporto priemonę ar kitą turtą.

Atsakomybė už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą kyla tuomet, kai asmuo pripažįstamas kaltu padaręs eismo įvykį, už kurį kyla atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 1 arba 2 dalį bei eismo įvykį padaro būdamas neblaivus. Todėl nagrinėjamu atveju būtina nustatyti žalos, padarytos kitų asmenų turtui, faktą.

Byloje nėra duomenų, kad G. D. automobilį būtų valdęs neteisėtai, taip pat nėra duomenų, jog jis apgadino kitiems asmenims priklausančias transporto priemones, krovinius, kelius, kelio ir kitus įrenginius arba kitokį turtą. Nors administracinio teisės pažeidimo 2017 m. sausio 1 d. protokole Nr.10P-81714387-17 nurodyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas kelio bortelis, tačiau šį faktą patvirtinančių duomenų byloje nėra. Prie apeliacinio skundo pateikta informacija 2017 m. vasario 15 d. gauta iš draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company, kurioje apdraustas nubaustojo automobilis „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civiline atsakomybe, kurioje nurodyta, kad draudimo bendrovėje nėra įregistruotas įvykis, kuriame dalyvautų ankščiau paminėta transporto priemonė, informacijos apie žalos dydį bendrovė neturi (b.l.29).

Įvertinus apygardos teismui pateiktą medžiagą laikytina, jog byloje nepakanka duomenų, vienareikšmiškai ir neabejotinai konstatuoti, jog kito asmens turtui buvo padaryta žala. Dėl šių

priežasčių darytina išvada, kad G. D. sukeltas eismo įvykis nelaikytinas tokiu, už kurį jam kyla atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio nuostatas.

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis <.....> užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, kad G. D. 2016 m. gruodžio 31 d., apie 23.50 val., Vilniuje, Pilaitės prospekte – S. P. kelio sankryžoje, vairuodamas automobilį „Opel“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,70 promilės neblaivumas, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, sankryžoje sukdamas į dešinę nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio bortelį, laikytina, jog nubaustasis padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Todėl jo veiksmai turi būti perkvalifikuoti į šį straipsnį.

Vertinant apylinkės teismo nustatytą G. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir gailisi) laikytina, kad toks prisipažinimas iš esmės yra formalus, kuris buvo padarytas jau esant duomenims neginčytinai patvirtinantiems jo kaltę. Todėl ši lengvinanti aplinkybė negali turėti esminės reikšmės nustatant nubaustajam skirtinos nuobaudos dydį. G. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, į tai, kad padarytas vienas iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik pačiam neblaiviam vairuotojui, bet ir kitų asmenų gyvybei bei sveikatai ir jų turtui, neabejotinai ir nubaustajam žinant dedamas valstybės pastangas išgyvendinti tokius pažeidimus, tačiau piktybiškai į tai nekreipiant dėmesio.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. D. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutarimą pakeisti:

G. D. veiką iš ATPK 127 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į ATPK 126 straipsnio 4 dalį, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 800 (aštuonių šimtų) eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Nutartis neskundžiama.