Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Emilijos Akelienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, nuteistajam G. S., nuteistųjų gynėjams advokatams Vladui Incui, Angelei Fominienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. T. ir G. S. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo

A. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu šešeriems 6 (šešeriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią bausmę subendrinus, taikant dalinį bausmių sudėjimą, su 2007-05-03 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

G. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas E. T., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. ir G. S. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalį nuteisti už tai, kad 2006-09-29 apie 12.30 val., veikdami bendrininkų grupėje su E. T., prie IX forto paminklo, Kaune, grasindami nukentėjusiems E. G. ir E. M. šaunamuoju ginklu - dujiniu pistoletu „Voltran P29“-pagrobė nukentėjusiesiems priklausančius daiktus: MP3 grotuvą „Creative Juke box Zen Extra“ 854 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3120“ 378 Lt vertės su „Omnitel“ SIM kortele 20 Lt vertės, vyrišką piniginę 15 Lt vertės, krepšį 30 Lt vertės, kuriame buvo „Vilniaus banko“ mokėjimo kortelė 30 Lt vertės, „Hansa banko“ mokėjimo kortelė, neturinti turtinės vertės, nukentėjusiojo E. G. dokumentai: KTU studento pažymėjimas, Lietuvos Respublikos piliečio pasas, vairuotojo pažymėjimas, socialinio draudimo pažymėjimas, neturintieji turtinės vertės, troleibuso - autobuso mėnesinis bilietas 11 Lt vertės, rankinę 50 Lt vertės, kurioje buvo užrašų knygutė, neturinti turtinės vertės, nukentėjusiosios E. M. vardu išduoti dokumentai: asmens tapatybės kortelė, VDU studento pažymėjimas, viešosios bibliotekos ir VDU bibliotekos skaitytojo bilietai, neturintieji turtinės vertės, „Vilniaus banko“ mokėjimo kortelė, neturinti turtinės vertės, 4 vienetai raktų, neturinčių turtinės vertės, akinių dėklą 20 Lt vertės, piniginę 5 Lt vertės, 15 litų, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2650“ 499 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Siemens A35“ 50 Lt vertės su „Tele2“ SIM kortele 30 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam E. G. bendrą 1338 Lt turtinę žalą, o nukentėjusiajai E. M. - bendrą 669 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. T. prašo paskirti švelnesnę bausmę. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę iš dalies neigė, tačiau teisme nuoširdžiai prisipažino, į ką skirdamas bausmę apylinkės teismas neatsižvelgė.

Nuteistasis G. S. apeliaciniame skunde prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 6 d. nuosprendį pakeisti, skiriant bausmę taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 62 straipsnio nuostatas ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, realios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Apeliantas teigia, kad teismas nesvarstė galimybės skirti švelnesnę bausmės rūšį, nors teismo posėdžio metu jis nurodė aplinkybes, kurioms esant yra pagrindas skirti švelnesnę bausmės rūšį, tai yra: jis vedęs ir su žmona augina dviejų metų sūnų, žmona prižiūri sūnų, dėl ko neturi galimybės dirbti, be to, yra dalinai darbinga, tad jo atlyginimas yra pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis; anksčiau neteistas, niekada jo atžvilgiu nebuvo iškelta baudžiamoji byla, nusikaltimo padarymo metu dirbo, turėjo pinigų, iš A. T. už pagrobtus daiktus gauti 50 Lt jokios materialinės naudos nedavė. Nurodo, kad dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, iš karto prisipažino jį padaręs, duoti parodymai yra nuoseklūs ir neprieštarauja nukentėjusiųjų parodymams, iš dalies atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą. Anot nuteistojo, dėl šių aplinkybių teismas galėjo taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 62 straipsnio nuostatas ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, tai yra atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis G. S. ir nuteistųjų gynėjai skundus palaikė, prašė bausmes švelninti. Prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų A. T. ir G. S. apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas pilnai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus ir, nepažeisdamas baudžiamojo įstatymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.

Apeliantai neginčija kaltės klausimo, todėl byla patikrinta tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (LR BPK 320 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems A. T. ir G. S., atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, nepažeidė.

Nuteistasis A. T. apeliaciniame skunde neteisingai nurodo, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad jis kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo teisme prisipažino visiškai. Nuosprendyje nurodyta, kad A. T. atsakomybę lengvina tai, kad atvirai prisipažino ir gailisi. Nors apylinkės teismas netiksliai suformulavo Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau skirdamas bausmę į ją atsižvelgė. Be šios aplinkybės atsižvelgta į tai, kad A. T. padarė sunkų nusikaltimą, anksčiau net dešimt kartų teistas, baustas administracinėmis nuobaudomis, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje. Įvertinęs visas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. T. paskyrė tinkamą bausmę.

Skirdamas bausmę G. S., apylinkės teismas pagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 62 straipsnio nuostatų, numatančių švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą. Minėto straipsnio 2 dalies konkrečių punktų taikymas galimas tik tada, kai be juos tenkinančių aplinkybių yra mažiausiai dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jei ji buvo padaryta. Iš nuosprendžio matyti, kad byloje be to, kad iš dalies atlyginta padaryta žala, nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – G. S. atvirai prisipažino bei gailisi. Be to, esant šioms būtinosioms sąlygoms, turi būti bent viena iš aplinkybių, numatytų 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose. Iš skundo argumentų matyti, kad nuteistasis teigia esant pagrindui, numatytam Baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte, tai yra, kad jis išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga, yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti arba, kad yra aplinkybė, numatyta 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte, tai yra, kad jis išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Nežiūrint to, kad nuteistasis turi ir mažametį vaiką ir iš dalies darbingą žmoną (t.2, b. l. 184, 185), negalima daryti išvados, kad žmoną ir sūnų jam reikia prižiūrėti ir dėl jam paskirtos bausmės jis to negali atlikti. Kitų sąlygų, numatytų Baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 2 dalyje, taip pat nėra. Taigi, nuteistajam skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, pagrindo nėra.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalies reikalavimais, bausmės vykdymas gali būti atidėtas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kadangi G. S. nuteistas už tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą, jo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas.

Atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, tame tarpe ir į tai, kad nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje, apylinkės teismas nuteistajam G. S. paskyrė tinkamą bausmę. Paskirtosios bausmės dydis artimas įstatymo sankcijoje numatytam bausmės minimumui, dar švelninti bausmę nėra įstatyminio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų A. T. ir G. S. apeliacinius skundus atmesti.