Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. patikslintą skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2023 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. 48KPĮ-1015-(14.48.124 E.) „Dėl atsisakymo nustatyti kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžią ir planavimo tikslus“ (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinti atsakovės teritorinio padalinio Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2023 m. rugpjūčio 29 d. raštą Nr. 48SS-14-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas); 3) įpareigoti atsakovę Nacionalinės žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos iš naujo nagrinėti (spręsti) pareiškėjo A. G. 2023 m. birželio 22 d. prašymą parinkti 0,5500 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), ūkininko sodybos vietą, suplanuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo teritoriją, nustatant ūkininko sodybos statinių statybos zoną bei parinkti žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietą, rengimo pradžią ir planavimo tikslus (paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini)).

Patikslintame skunde nurodo, kad pareiškėjui A. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,5500 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas).

Pareiškėjas yra ūkininkas ir yra įregistravęs ūkininko ūkį.

Pareiškėjas per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (ŽPDRIS) 2023 m. birželio 22 d. pateikė prašymą parinkti ūkininko sodybos vietą, suplanuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo teritoriją, nustatant ūkininko sodybos statinių statybos zoną bei parinkti žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietą, rengimo pradžią ir planavimo tikslus (paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Prašymas).

NŽT teritorinio padalinio Vilniaus rajono skyriaus vedėjo Įsakymu atsisakyta nustatyti Žemės sklypo kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžią ir planavimo tikslus.

Įsakyme nurodyta, kad Žemės sklypas, kuriame planuojama statyti ūkininko sodybą, yra mažesnis už Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnyje nustatytą 2 ha žemės plotą, taip pat pareiškėjas nepateikė pastarųjų 3 metų pajamų iš žemės ūkio veiklos deklaracijos. Pareiškėjui telefonu taip pat buvo paaiškinta, kad jis gali prašyti atsakovės pakartotinai išnagrinėti Prašymą. Dėl to pareiškėjas pateikė atsakovei 2023 m liepos 18 d. skundą, kuriuo prašė pakartotinai išnagrinėti jo Prašymą.

NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas Raštu atsisakė pakartotinai išnagrinėti Prašymą.

Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo (toliau – ir Ūkininko ūkio įstatymas, ŪŪĮ) (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d.) 11 straipsnio 1 dalis nustatė, kad nerengiant detaliųjų planų žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą, išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatai statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro (ŪŪĮ 11 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 30 d.).

Nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai redakcijai ŪŪĮ 11 straipsnio 1 dalis nustatė, kad neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje (išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtas teritorijas) esančioje žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas, kuris pastaruosius 3 metus yra deklaravęs pajamas iš žemės ūkio veiklos, gali statyti vieną ūkininko sodybą (vieną gyvenamosios paskirties pastatą su pagalbinio ūkio paskirties pastatais).

Ūkininko sodyba (gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais) statoma nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 2 hektarai, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip (ŪŪĮ 11 str. 1 d. aktuali redakcija nuo 2023 m. liepos 1 d.).

Vienas iš pagrindinių teisės principų yra tai, kad įstatymas atgal negalioja (lot. lex retro non agit). Taigi, 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojusios naujos redakcijos ŪŪĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostatos gali būti taikomos tik teisiniams santykiams, atsiradusiems nuo 2023 m. liepos 1 d.

Pareiškėjas Prašymą pateikė 2023 m. birželio 22 d., t. y. galiojant ŪŪĮ (redakcija galiojusi nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d.) 11 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Nagrinėjant Prašymą ŪŪĮ 11 straipsnio 1 dalies (redakcija nuo 2023 m. liepos 1 d.) nuostatos negalėjo būti taikomos.

Atsakovė NŽT pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo skundą atmesti.

Pažymi, kad Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, 0,5500 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjui.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas vienas iš kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo tikslų – kaimo plėtros žemėtvarkos projektus ūkininko sodybos vietai ir (ar) žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų sudėtį ir jų turinį, organizavimo, rengimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir registravimo tvarką, taip pat teritorijų planavimo proceso dalyvių santykius šiame procese reglamentuoja Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 3D-476/D1-429 „Dėl Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projektas – vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentas, rengiamas siekiant kaimo gyvenamųjų vietovių neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose kompleksiškai suplanuoti žemės naudmenų sudėties pakeitimą, miško sodinimą, kitą su žemės ūkiu susijusią veiklą ir suformuoti žemės ūkio ir alternatyviosios veiklos subjektų žemės valdas. Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projektai rengiami ir su planavimu susiję kiti veiksmai atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ŽPDRIS) (interneto tinklalapio adresas – www.zpdris.lt), jei šioje sistemoje numatyta galimybė juos atlikti ir Taisyklėse nenurodyta kitaip. Dokumentų, kurie pagal Taisykles turi būti rengiami, tačiau jie rengiami ne ŽPDRIS, kopijas į ŽPDRIS ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šių dokumentų parengimo (patvirtinimo) dienos įkelia jų rengėjai, jeigu Taisyklėse nenurodyta kitaip. Taisyklių 6 punkte nustatytas vienas iš kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo tikslu – ūkininko sodybos vietai ir (ar) žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti. Taisyklių 12 punkte nustatyta, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projektų viešinimo procedūra vykdoma vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 „Dėl Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų patvirtinimo“), ir Taisyklėmis. Taisyklių 16 punkte nustatyta, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projektas pradedamas rengti NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Taisyklių 17 punkte nustatyta, kad planavimo organizatorius (išskyrus atvejį, kai planavimo organizatorius yra Nacionalinė žemės tarnyba), nustatęs planavimo tikslus ir numatęs planuojamą teritoriją, pateikia Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal planuojamos teritorijos buvimo vietą prašymą priimti sprendimą dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Prašymas pateikiamas užpildant elektroninę prašymo formą ŽPDRIS arba raštu užpildant Taisyklių 1 priede pateiktą prašymo formą. Kartu su prašymu turi būti pateikiamos žemės sklypų planų kopijos arba naujausia kartografinė medžiaga su pažymėtomis planuojamos teritorijos ribomis, taip pat Taisyklių 53 punkte nurodytu atveju bendraturčio (-ių) sutikimas. Taisyklių 18 punkte nustatyta, kad prieš sprendimo dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų priėmimą Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys patikrina, ar asmens, pageidaujančio rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko sodybos vietai parinkti, ūkininko ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre ir ar žemės sklypas atitinka Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnyje nustatytas sąlygas; sprendimo dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų projektą likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki jo priėmimo dienos paskelbia savivaldybės (kai planavimo organizatorius yra savivaldybės administracijos direktorius) ar Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėse (paskelbiant jose visą šį sprendimo projektą) bei seniūnijos, kurioje yra planuojama teritorija, skelbimų lentoje, informuojant, iki kada ir kokiu adresu galima susipažinti su sprendimo ir planavimo tikslų dokumentais, teikti pasiūlymus dėl planavimo tikslų. Sprendimo dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų projektas viešinamas iki sprendimo dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų priėmimo. Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1796, kurio 1 straipsniu pakeista Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalis (įsigaliojo nuo 2023 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad „neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje (išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtas teritorijas) esančioje žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas, kuris pastaruosius 3 metus yra deklaravęs pajamas iš žemės ūkio veiklos, gali statyti vieną ūkininko sodybą (vieną gyvenamosios paskirties pastatą su pagalbinio ūkio paskirties pastatais). Reikalavimas pastaruosius 3 metus deklaruoti pajamas iš žemės ūkio veiklos netaikomas kitos paskirties pastatų, reikalingų ūkininko veiklai vykdyti, statybai. Ūkininko sodyba (gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais) statoma nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 2 hektarai, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip. Kitos paskirties pastatai, reikalingi ūkininko veiklai vykdyti, gali būti statomi ir nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip. Saugomose teritorijose ūkininko sodybos pastatų statyba turi būti numatyta saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentais nustatytose vietose. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalis yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, nepatenkančioje į nacionalinę saugomą teritoriją, ūkininko sodybos pastatų statyba galima ne mažesnėje kaip 2 ha jo dalyje, esančioje už šios Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos ribų.“ Taisyklių 19 punkte nustatyta, kad sprendimą dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų arba motyvuotą atsisakymą jį priimti Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo gavimo dienos.

Pareiškėjas 2023 m. birželio 22 d. NŽT Vilniaus rajono skyriui per ŽPDRIS pateikė prašymą kartu su ūkininko pažymėjimu, planu, VĮ Registrų centro pažymėjimu, kuriuo prašė priimti sprendimą dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslu žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Žemės įstatymo 39 straipsnio 1 dalimi, Taisyklių 19 punktu, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame planuojama statyti ūkininko sodybą, yra mažesnis už ŪŪĮ 11 straipsnyje nustatytą 2 ha žemės plotą, taip pat nepateikta pastarųjų metų pajamų iš žemės ūkio veiklos deklaracija, Įsakymu atsisakė nustatyti kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžią ir planavimo tikslus.

ŪŪĮ 11 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1796 2 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo papildytas Įstatymo Nr. XIV-1796 2 straipsnis dėl šio įstatymo taikymo ir nustato, jog „ūkininko sodybos pastatų, kurių statybai kaimo plėtros žemėtvarkos projektai iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti rengti (ar yra patvirtinti) arba dėl kurių iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos prašymai statybą leidžiančiam dokumentui gauti yra pateikti (ar šie dokumentai yra išduoti), arba kurie pradėti statyti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, statybai taikomas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas.“.

Atsižvelgiant į tai, kad iki ŪŪĮ įsigaliojimo dienos (2023 m. liepos 1 d.) sprendimas dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų nebuvo ir negalėjo būti priimtas, nes privalomas Sprendimo dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų projekto 10 darbo dienų viešinimo terminas baigtųsi 2023 m. liepos 7 d., todėl pareiškėjo prašymas dėl kaimo plėtros projekto rengimo pagrįstai buvo nagrinėjamas ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo Įsakymas priimtas pagal naująją ŪŪĮ redakciją, kurioje numatyta, kad ūkininko sodyba (gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais) galės būti statoma tik 2 ha ir didesniame nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, išskyrus tuos atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip. Pareiškėjas NŽT 2023 m. liepos 18 d. pateikė skundą/prašymą (reg. Nr. 48GS-41), kuriuo prašė pakartotinai įvertinti jo 2023 m. birželio 22 d. prašymą ir jį tenkinti. NŽT Vilniaus rajono skyrius Raštu pareiškėjui paaiškinta, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2023 m. liepos 12 d. įsakymas gali būti skundžiamas administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Taisyklių 19 punktas). NŽT Vilniaus rajono skyrius 2023 m. rugpjūčio 29 d. raštas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje nurodyto išsamumo ir objektyvumo principus bei 10 straipsnyje nurodytus administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2023 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. 48KPĮ-1015-(14.48.124 E.) ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2023 m. rugpjūčio 29 d. rašto Nr. 48SS-14-(5.59 E.) teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo įpareigoti atsakovę NŽT iš naujo nagrinėti (spręsti) pareiškėjo 2023 m. birželio 22 d. prašymą.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 0,5500 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)

Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėjas ūkį, kurio identifikacinis kodas yra (duomenys neskelbtini) įregistravo 2023 m. birželio 22 d.

Pareiškėjas 2023 m. birželio 22 d. NŽT Vilniaus rajono skyriui per ŽPDRIS pateikė prašymą kartu su ūkininko pažymėjimu, planu, VĮ Registrų centro pažymėjimu, kuriuo prašė priimti sprendimą dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslu žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini)

NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2023 m. liepos 12 d. Įsakymu atsisakė nustatyti kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžią ir planavimo tikslus. Įsakymą NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas priėmė vadovaudamasis Žemės įstatymo 39 straipsnio 1 dalimi, Taisyklių 19 punktu, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame planuojama statyti ūkininko sodybą, yra mažesnis už ŪŪĮ 11 straipsnyje nustatytą 2 ha žemės plotą, taip pat nepateikta pastarųjų metų pajamų iš žemės ūkio veiklos deklaracija.

Nesutikdamas su NŽT Vilniaus rajono skyriaus priimtu skundžiamu Įsakymu, 2023 m. liepos 18 d. pareiškėjas kreipėsi į NŽT, prašydamas pakartotinai įvertinti prašymą dėl leidimo rengti ūkininko ūkio sodybos projektą ir prašymą patenkinti.

NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2023 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 48SS-14-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ nurodė pareiškėjui, kad nesutikdamas su 2023 m. liepos 12 d. Įsakymu turi teisę skųsti jį administracinių ginčų komisijai arba teismui.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti tiek Įsakymą, tiek Raštą, bei įpareigoti NŽT iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2023 m. birželio 22 d. pateiktą prašymą. Teismui pateiktame patikslintame skunde pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su tuo, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius skundžiamą Įsakymą priėmė vadovaudamasis Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojančia nuo 2023 m. liepos 1 d.

Žemės įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projektai skirstomi pagal rengimo tikslus, vienas iš numatytų tikslų yra kaimo plėtros žemėtvarkos projektai ūkininko sodybos vietai ir (ar) žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti (39 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Minėto straipsnio 2 nustatyta, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimą organizuoja <...> kai kaimo plėtros žemėtvarkos projektas rengiamas vieno ūkio žemės valdos žemės tvarkymo darbams planuoti, – privačios žemės savininkas arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis. Taigi, norint statyti ūkininko sodybos pastatus, reikia parengti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko sodybos vietai ir (ar) žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti. Patvirtinus minėtą kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatytais atvejais yra rengiami sodybos statinių projektai ir išduodami statybą leidžiantys dokumentai.

Ūkininko ūkio įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d.) 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nerengiant detaliųjų planų žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą, išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatai statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro.

Lietuvos Respublikos Seimas 2023 m. kovo 16 d. priėmė Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 11 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1796 (toliau – ir Įstatymas Nr. XIV- 1796). Įstatymo Nr. XIV-1796 1 straipsniu pakeista Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, joje nustatant naujus (griežtesnius) reikalavimus ūkininko sodybos statybai.

Ūkininko ūkio įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. liepos 1 d.) 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje (išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtas teritorijas) esančioje žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas, kuris pastaruosius 3 metus yra deklaravęs pajamas iš žemės ūkio veiklos, gali statyti vieną ūkininko sodybą (vieną gyvenamosios paskirties pastatą su pagalbinio ūkio paskirties pastatais). Reikalavimas pastaruosius 3 metus deklaruoti pajamas iš žemės ūkio veiklos netaikomas kitos paskirties pastatų, reikalingų ūkininko veiklai vykdyti, statybai. Ūkininko sodyba (gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais) statoma nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 2 hektarai, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip. Kitos paskirties pastatai, reikalingi ūkininko veiklai vykdyti, gali būti statomi ir nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip. Saugomose teritorijose ūkininko sodybos pastatų statyba turi būti numatyta saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentais nustatytose vietose. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalis yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, nepatenkančioje į nacionalinę saugomą teritoriją, ūkininko sodybos pastatų statyba galima ne mažesnėje kaip 2 ha jo dalyje, esančioje už šios Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos ribų.

Įstatymo Nr. XIV-1796 2 straipsnyje yra nustatyta šio įstatymo įsigaliojimo data – 2023 m. liepos 1 d., t. y. numatytas laikotarpis nuo įstatymo oficialaus paskelbimo iki jo įsigaliojimo (taikymo pradžios), per kurį suinteresuoti asmenys gali pasirengti įgyvendinti iš įstatymo kylančius naujus reikalavimus ar užbaigti pradėtus veiksmus, kurių jie ėmėsi ankstesnio teisinio reguliavimo pagrindu.

Siekiant papildyti Įstatymo Nr. XIV-1796 2 straipsnį nuostatomis, reglamentuojančiomis šio įstatymo taikymą, Lietuvos Respublikos Seimas 2023 m. birželio 8 d. priėmė Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 11 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1796 2 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2042 (TAR, 2023 m. birželio 22 d., Nr. 2023-12407), pagal kurį nustatyta, kad ūkininko sodybos pastatų, kurių statybai kaimo plėtros žemėtvarkos projektai iki Įstatymo Nr. XIV-1796 įsigaliojimo dienos (2023 m. liepos 1 d.) pradėti rengti (ar yra patvirtinti) arba dėl kurių iki Įstatymo Nr. XIV-1796 įsigaliojimo dienos (2023 m. liepos 1 d.) prašymai statybą leidžiančiam dokumentui gauti yra pateikti (ar šie dokumentai yra išduoti), arba kurie pradėti statyti iki Įstatymo Nr. XIV-1796 įsigaliojimo dienos (2023 m. liepos 1 d.), statybai taikomas iki Įstatymo Nr. XIV-1796 įsigaliojimo dienos (2023 m. liepos 1 d.) Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo ir planavimo tikslų projektas likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki jo priėmimo dienos turi būti paskelbtas savivaldybės ar sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą ketinančios priimti valstybės institucijos (kai sprendimą rengti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą priima valstybės institucija) interneto svetainėje, o rengiant savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą, – ir seniūnijų, kurių teritorijoms rengiamas teritorijų planavimo dokumentas, skelbimų lentoje, informuojant, iki kada ir kokiu adresu galima susipažinti su sprendimo ir planavimo tikslų dokumentais, siųsti pasiūlymus dėl planavimo tikslų.

Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projektai rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimo įstatymo, Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 „Dėl Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo patvirtinimo“, Žemės fondo apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 302 „Dėl Žemės fondo apskaitos taisyklių patvirtinimo“, Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 „Dėl Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių žemės naudojimą, statybą, aplinkos apsaugą, žemės naudmenų išdėstymo pakeitimo sąlygas, nuostatomis.

Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai rengiami ūkininko sodybos vietai ir (ar) žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti (Taisyklių 6.3 p.).

Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų viešinimo procedūra vykdoma vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 „Dėl Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatai), ir Taisyklėmis (Taisyklių 12 p.).

Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, o kai kaimo plėtros žemėtvarkos projektas rengiamas vieno ūkio žemės valdos žemės tvarkymo priemonėms planuoti – privačios žemės savininkas arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis (toliau – planavimo organizatorius) <...> (Taisyklių 13 p.).

Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas pradedamas rengti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų (Taisyklių 16 p.).

Planavimo organizatorius (išskyrus atvejį, kai planavimo organizatorius yra Nacionalinė žemės tarnyba), nustatęs planavimo tikslus ir numatęs planuojamą teritoriją, pateikia Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal planuojamos teritorijos buvimo vietą prašymą priimti sprendimą dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų (Taisyklių 17 p.).

Prieš sprendimo dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų priėmimą Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys: patikrina, ar asmens, pageidaujančio rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko sodybos vietai parinkti, ūkininko ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre ir ar žemės sklypas atitinka Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnyje nustatytas sąlygas (Taisyklių 18.1. p.); sprendimo dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų projektą likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki jo priėmimo dienos paskelbia savivaldybės (kai planavimo organizatorius yra savivaldybės administracijos direktorius) ar Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėse (paskelbiant jose visą šį sprendimo projektą) bei seniūnijos, kurioje yra planuojama teritorija, skelbimų lentoje, informuojant, iki kada ir kokiu adresu galima susipažinti su sprendimo ir planavimo tikslų dokumentais, teikti pasiūlymus dėl planavimo tikslų. Sprendimo dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų projektas viešinamas iki sprendimo dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų priėmimo (Taisyklių 18.2 p.).

Sprendimą dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų arba motyvuotą atsisakymą jį priimti Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo gavimo dienos. <...> (Taisyklių 19 p.).

Pareiškėjas, vadovaudamasis teisės normos galiojimo laike taisykle, laikosi pozicijos, kad pareiškėjo atveju NŽT turėjo taikyti 2023 m. birželio 22 d. pareiškėjo prašymo priimti sprendimą dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto (toliau – ir Projektas) rengimo pradžios ir planavimo tikslų padavimo metu galiojusios Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies redakcijos (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d.) nuostatas. Su šiais pareiškėjo argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.

Remdamasi byloje kilusio ginčo sprendimui aktualia Įstatymo Nr. XIV-1796 2 straipsnio nuostata (Įstatymo Nr. XIV-2042 redakcija, TAR, 2023 m. birželio 22 d., Nr. 2023-12407), kad ūkininko sodybos pastatų, kurių statybai kaimo plėtros žemėtvarkos projektai iki Įstatymo Nr. XIV-1796 įsigaliojimo dienos (2023 m. liepos 1 d.) pradėti rengti (ar yra patvirtinti) <...> iki Įstatymo Nr. XIV-1796 įsigaliojimo dienos (2023 m. liepos 1 d.), statybai taikomas iki Įstatymo Nr. XIV-1796 įsigaliojimo dienos (2023 m. liepos 1 d.) Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kada Projektas laikomas pradėtu rengti.

Remdamasi Taisyklėmis, teismas pažymi, kad jose išskiriami du kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir su planavimu susijusių kitų veiksmų atlikimo etapai:

1) kaimo plėtros žemėtvarkos projekto parengiamasis etapas, kuris reglamentuotas Taisyklių II skyriuje ir pradedamas Nacionalinės žemės tarnybos vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priėmus sprendimą dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų (KPŽP taisyklių 16, 20 p.), ir

2) kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo etapas, reglamentuojamas Taisyklių III skyriuje, kurio 50–59 punktai nustato kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ūkininko sodybos vietai ir (ar) žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti rengimą.

Pažymėtina, kad Žemės sklypo atitiktis Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnyje nustatytoms sąlygoms ir aplinkybė, ar asmens, pageidaujančio rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko sodybos vietai parinkti, ūkininko ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre, NŽT teritorinio padalinio turi būti patikrinama prieš sprendimo dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų priėmimą (Taisyklių 18.1 p.).

Taisyklių 16 punkte nustatyta, kad „kaimo plėtros žemėtvarkos projektas pradedamas rengti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų“, o ne nuo pareiškėjo prašymo pateikimo dienos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės NŽT Vilniaus rajono skyrius, 2023 m. liepos 12 d. priimdamas skundžiamą Įsakymą privalėjo vadovautis nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojusia Lietuvos Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies redakcija, kurioje nustatytas reikalavimas, kad ūkininko sodyba (gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais) statoma nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 2 hektarai, išskyrus teisės aktuose įtvirtintas išimtis, be to, pareiškėja privalėjo atitikti ir antrąjį reikalavimą – pastaruosius 3 metus deklaruoti pajamas iš žemės ūkio veiklos, tačiau byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad šio reikalavimo pareiškėja taip pat neatitinka, dėl ko pareiškėjos prašymas pagrįstai buvo netenkintas.

Pažymėtina ir tai, kad iki sprendimo dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų, įgaliota institucija privalo atlikti visą eilę parengiamųjų darbų, kuriems atlikti yra imperatyviai nustatyti konkretūs terminai. Pvz., pagal Taisyklių 18.2 punktą sprendimo dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų projektas turi būti viešinamas likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki jo priėmimo dienos, pagal Taisyklių 19 punktą sprendimą Projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų arba motyvuotą atsisakymą jį priimti NŽT teritorinio padalinio vadovas turi priimti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų.

Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad iki naujos redakcijos Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio įsigaliojimo datos, t. y. 2023 m. liepos 1 d. sprendimas dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų negalėjo būti priimtas, nes privalomas sprendimo dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų projekto 10 darbo dienų viešinimo terminas baigtųsi tik 2023 m. liepos 7 d.

Teismas nenustatė atsakovės NŽT Vilniaus rajono skyriaus veiksmuose vilkinimo nagrinėjant pareiškėjos 2023 m. birželio 22 d. prašymą, taip pat nenustatė jokių atsakovės atliktų procedūrų pažeidimų ar trūkumų, dėl kurių sprendimas dėl Projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų pagal pareiškėjo 2023 m. birželio 22 d. pateiktą prašymą nebuvo priimtas iki 2023 m. birželio 30 d., t. y. galiojant ankstesnei Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies redakcijai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas Įsakymas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, t. y. jis yra motyvuotas, jame nurodytas reikiamas faktinis pagrindas, jis pagrįstas teisės aktų normomis, jame nurodyta apskundimo tvarka, jis pasirašytas įgalioto asmens. Atsakovės NŽT Vilniaus rajono skyrius veikė savo kompetencijos ribose bei priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus, todėl vertintina, jog skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi priimtas, laikantis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principo ir administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, numatytų VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2023 m. liepos 12 d. įsakymo „Dėl atsisakymo nustatyti kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžią ir planavimo tikslus“ panaikinimo yra nepagrįstas, todėl yra atmestinas.

Netenkinus reikalavimo panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2023 m. liepos 12 d. Įsakymą, nėra pagrindo patenkinti ir pareiškėjo išvestinio reikalavimo – įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. birželio 22 d. prašymą.

Byloje nustatyta, kad nesutikdamas su skundžiamu 2023 m. liepos 12 d. Įsakymu, pareiškėjas 2023 m. liepos 18 d. kreipėsi į atsakovę, prašydamas pakartotinai įvertinti prašymą dėl leidimo rengti ūkininko ūkio sodybos projektą ir prašymą patenkinti. Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. birželio 22 d. pateiktas prašymas turėjo būti vertinamas pagal prašymo pateikimo metu galiojančias įstatymo nuostatas. Teismas sutinka su atsakovės vertinimu, t. y. kad 2023 m. liepos 18 d. prašymą/skundą vertino kaip skundą dėl 2023 m. liepos 12 d. Įsakymo.

Taisyklių 19 punktas numato, kad sprendimą dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų arba motyvuotą atsisakymą jį priimti Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo gavimo dienos. Sprendimas dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų arba motyvuotas atsisakymas jį priimti nuo šio dokumento paskelbimo ŽPDRIS dienos gali būti skundžiamas administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Taigi darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai išaiškino pareiškėjui, kad NŽT teritorinio padalinio vadovo sprendimai dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų arba motyvuoti atsisakymai juos priimti turėtų būti skundžiami administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui.

Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjo skundą atmetus nėra pagrindo jam priteisti bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė į bylą nepateikė rašytinių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. G. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.