Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-08-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-11556-891/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-08-23
Bylos Nr.
A2.6.-11556-891/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-10000-2016-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Pažeidėjas
M. M.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-11556-891/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-10000-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.14.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. rugpjūčio 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys,sekretoriaujant Živilei Osipovai,dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui M. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. 2016 m. vasario 28 d., apie 08:00 val., Taikos g. 53, Vilniuje, vairuodamas automobilį AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pravažiuodamas pro stovintį automobilį HONDA CR-V, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė automobilio HONDA priekinę kairę pusę ir apgadino. Taip M. M. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 126 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas M. M. nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad vasario 28 d., apie 08:00-09:00 val., pasiskolino iš mamos automobilį ir nuvažiavo į darbą, t. y. plovyklą. Užtruko 20-30 min. Grįždamas į namus įvažiavo į jų kiemo aikštelę, tačiau joje nebuvo laisvų vietų. Manevruodamas išvažiavo į šalia esantį kiemą, kuriame atbulas ir prisiparkavo automobilį, jokio prisilietimo ir jokio garso nepajuto. Prisiparkavęs ramiai sau nuėjo namo. Po trijų savaičių gavo šaukimą atvykti į Kelių policiją. Nebūtų bėgęs iš įvykio vietos, nes tai buvo pirmas mėnuo, kai turėjo vairuotojo teises, jei būtų įvažiavęs, tai būtų pranešęs mamai, policijai, draudimui. Ant automobilio AUDI A4 įbrėžimų buvo, tačiau mama buvo keliose autoservisuose, kur jai pasakė, kad tie įbrėžimai yra ganėtinai seni.

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir M. M. rašytiniame paaiškinime (b. l. 15).

Nukentėjusiosios K. K. 2016-02-28 ir 2016-03-17 rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad 2016-02-27, apie 12 val. paliko savo automobilį HONDA CR-V, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Taikos g. 53 namo kieme. Vasario 28 d., apie 11 val., matė pro langą, kad automobilis AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įtartinai išvažiuoja iš kiemo, daug manevruoja, sunkiai sekasi atbulai išvažiuoti. Išvažiavo iš trečio karto. Visa tai stebėjo su pertraukom, nes reikėjo pasitraukti nuo lango prie viryklės, kur virė košę vaikams. Automobiliui išvažiavus atėjo kaimynė O. Ž. ir pranešė, kad šis automobilis apgadino jos automobilio (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekį. Buvo iškviesta policija, įvykis užfiksuotas, apgadinimai taip pat. Bet policijai išvažiavus apžiūrėjo mašiną ir pastebėjo, kad apgadintas ir kairės pusės galas. Kadangi matė, kaip AUDI manevravo, buvo priartėjęs savo galinio bamperio dešine puse prie jos automobilio, tikėtina, kad tai padarė jis. Apie visa tai informavo AUDI draudimą jau vasario 29 d. (b. l. 8-11).

Šalies argumentai

O. Ž. 2016-03-23 rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2016-02-28, apie 08.00 val., vedžiojant šunį šalia 53 namo Taikos gatvėje, matė eismo įvykį, kurio metu automobilis AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas atsitrenkė į kieme stovintį automobilį HONDA CR-V, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio AUDI A4 vairuotojui sunkiai sekėsi išvažiuoti iš kiemo, jis keletą kartų manevravo pirmyn atgal bandydamas išvažiuoti iš kiemo. Manevruodamas vairuotojas savo galinio bamperio dešine puse kliudė stovintį HONDA, pasigirdo traškėjimo garsas, vairuotojas išlygino automobilį ir dar kartą įsirėmė į HONDA. Matė, kad automobilis atsitrenkė į priekinę kairiąją pusę. Po atsitrenkimo vairuotojas pavažiavo į priekį, kur buvo laisva vieta, ir išvažiavo iš kiemo. Kas vairavo AUDI automobilį, nematė. Po įvykio nuėjo pas kaimynę ir informavo kaimynę (b. l. 12).

J. M. 2016-03-10 rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad šių metų vasario 28 d., jos sūnus M. M. buvo jos automobiliu (duomenys neskelbtini) nuvažiavęs į plovyklą nuplauti mašinos. Grįžęs į kiemą vietos parkavimui nerado, tad apsisuko ir išvažiavo. Jo apsisukimą ir išvažiavimą iš kiemo stebėjo per langą. Jokio susidūrimo su kita mašina nepastebėjo. Tai buvo apie 10-12 val. Vasario 29 d. važiuodama į darbą apžiūrėjo automobilį, kadangi sūnus vairuoja neseniai. Jokio naujo įbrėžimo nepastebėjo. Sūnus – M. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini). Automobilį po sūnaus vairavimo nuolat apžiūri, kadangi jis tik prieš mėnesį išsilaikė vairavimo teises, o vienas, be jos iki šios dienos vairavo dar tik tris kartus (b. l. 14).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-o būrio vyriausiojo patrulio J. V. 2016-02-28 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-02-28, dirbant kartu su Vilniaus apskr.. VPK KPV KPR vyriausiuoju patruliu A. M. apie 11.22 val. iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniaus m., Taikos g. 53, automobilis AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino kitą stovintį automobilį HONDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nuvykus nurodytu adresu pranešėja K. K. paaiškino, kad jai būnant namuose atėjusi kaimynė pasakė, kad jos automobilį, stovintį kieme, kliudė kitas automobilis AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), K. K. pasižiūrėjusi pro langą pastebėjo, kaip minėtas automobilis AUDI jau išvažiuoja iš kiemo, tada iškvietė policiją. Eismo įvykio liudininkės namuose rasti nepavyko, tačiau K. K. paaiškino, kad ji vėliau galės pateikti kaimynės duomenis, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio vietoje įformintas eismo įvykis, nufotografuotas apgadintas automobilis ir jo apgadinimai, apgadinimų aukštis nuo 0,47 iki 0,58 m (b. l. 4).

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta, automobilio HONDA CR-V, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo vieta, kiti automobiliai, priede nurodyta, kad viena eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė yra automobilis AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso J. M.-I., o kita – automobilis HONDA CR-V, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso K. K. ir kuriam apgadintas priekinis bamperis (b. l. 5, 6).

Registruotų įvykių pažymoje nurodyta, kad 2016-02-28, 11.22 val., gautas K. K. pranešėjos automobilį HONDA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė automobilis AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis AUDI pasišalino iš įvykio vietos. Laukia (b. l. 7).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos sudarytose fotolentelėse užfiksuota automobilių AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir HONDA CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra, šių automobilių apgadinimai, matavimai ir sugretinimas (b. l. 17-21).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016-06-14 Ekspertizės akte Nr. 11-687(16) nurodyta, kad: 1) automobilio HONDA CR-V priekinio bamperio kairio kampo sugadinimai ir automobilio AUDI A4 užpakalinio bamperio dešinio kampo sugadinimai paaiškinami šių automobilių sričių tarpusavio kontaktu; 2) automobilio AUDI A4 užpakalinio bamperio dešinys kampas buvo sugadintas ne kontakto su automobilio HONDA CR-V užpakalinio bamperio kairiu kampu metu (b. l. 23-26).

Šiuos duomenis teismas įvertino vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, suformuotu ištyrus visus byloje surinktus faktinius duomenis, ir jais remdamasis padarė išvadą, kad M. M. pažeidė KET 9 ir 126 punktų reikalavimus, ko pasėkoje buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė. M. M. pripažįsta įvykio dieną protokole nurodytoje vietoje ir laiku vairavęs automobilį AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš esmės neneigia galėjęs manevruodamas atsitrenkti į kitą automobilį. Tiesiogiai eismo įvykį mačiusi liudytoja O. Ž. savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ji matė automobilių kontaktą, kuomet manevruodamas automobilis AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savo automobilio galinio bamperio dešine puse kliudė stovinčio automobilio HONDA CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinę kairiąją pusę, taip pat, kad girdėjo traškėjimo garsą, nukentėjusioji K. K. taip pat nurodė, kad pro langą matė, kad automobilis AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įtartinai išvažiuoja iš kiemo, daug manevruoja, sunkiai sekasi atbulai išvažiuoti, tačiau visa tai matė su pertraukomis, nes reikėjo pasitraukti nuo lango, o atėjusi jos kaimynė O. Ž. pranešė, kad šis automobilis apgadino jos automobilio HONDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekį. Policijos pareigūnai užfiksavo automobiliams padarytus apgadinimus, jų lokalizaciją, atliko automobilių sugretinimą, ekspertas konstatavo, kad automobilio HONDA CR-V priekinio bamperio kairio kampo sugadinimai ir automobilio AUDI A4 užpakalinio bamperio dešinio kampo sugadinimai paaiškinami šių automobilių sričių tarpusavio kontaktu, kas leidžia daryti išvadą, jog apgadinimai ant automobilio HONDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio bamperio kairio kampo atsirado po kontakto su automobiliu AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Aukščiau paminėtų byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad M. M. veiksmuose yra nustatyti visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

M. M. taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad jis iš eismo įvykio vietos išvažiavo pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus. Ši veika kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla ir vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, tai yra asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz. pats jį sukėlęs) ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, tai yra nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, tai yra pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013, taip pat LAT 2015-11-03 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-78-697/2015).

M. M. tiek teismo posėdžio metu, tiek savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad jokio prisilietimo ir jokio garso nepajuto, jei būtų įvažiavęs į kitą automobilį, nebūtų bėgęs iš eismo įvykio vietos, nes tai buvo pirmas mėnuo, kai jis turėjo vairuotojo pažymėjimą. Jo veiksmai niekaip negalėjo pasireikšti tyčiniais veiksmais arba veiksmais, padarytais dėl neatsargumo, nes net nežinojo ir nesuprato, kad apgadino kitą automobilį. Tai patvirtina M. M. elgesys po eismo įvykio, taip pat nukentėjusiosios K. K. bei liudytojos O. Ž. paaiškinimai, kita rašytinė bylos medžiaga. Byloje nėra jokių neginčijamų duomenų, kad M. M. suprato, kad kliudė kitą automobilį, kad vengė tiesos nustatymo byloje, slėpė įvykio pėdsakus, skubiai pasišalino iš įvykio vietos ar atliko panašius veiksmus. Kaip matyti iš tiesiogiai eismo įvykį mačiusios liudytojos O. Ž. paaiškinimų, po kontakto jokios reakcijos iš vairuotojo nebuvo, iš automobilio M. M. išlipęs nebuvo, automobilių neapžiūrėjo, eismo įvykio vietoje ilgai nestovėjo, išmanevravęs automobilį nuvažiavo toliau bei automobilį priparkavo netoliese. Iš byloje esančių papildomų duomenų apie eismo įvykį, policijos pareigūno J. V. 2016-02-28 tarnybinio pranešimo, fotolentelių, ekspertizės akto matyti, kad automobiliams padaryti mažareikšmiai apgadinimai – nedideli įbrėžimai, nubrozdinimai, taip pat bylos duomenimis, kitą automobilį M. M. kliudė savo vairuojamo automobilio užpakaline dešinės pusės dalimi, tai yra ta dalimi, kuri yra net už kelių metrų nuo vairuotojo ir priešingoje pusėje. Todėl esant tokiems automobilių apgadinimams, tokiam jų mastui ir pobūdžiui M. M. kontakto galėjo ir nejusti. Be to, pažymėtina, kad M. M. eismo įvykį sukėlė nepraėjus net mėnesiui nuo vairuotojo pažymėjimo gavimo, pats duodamas paaiškinimus taip pat paminėjo, kad nebūtų bėgęs iš įvykio vietos, nes tai buvo pirmas mėnuo, kai turėjo vairuotojo teises, kas taip pat galėjo įtakoti tai, kad jis, būdamas visiškai nepatyręs vairuotojas, galėjo nesuvokti, jog kliudė kitą automobilį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad policijos pareigūnai su M. M. susisiekė ne iš karto po eismo įvykio, o tik po kurio laiko ir per tą laiką nei M. M., nei automobilio savininkė – jo motina J. M. savo automobilio neremontavo ar kitaip netvarkė, neslėpė kas rodo, kad M. M. nevengė tiesos nustatymo byloje, nesiekė nuslėpti eismo įvykio pėdsakų ir išvengti administracinės atsakomybės, o tai kaip tik patvirtina, kad 2016-02-28, apie 08:00 val., Taikos g. 53, Vilniuje, įvykusio eismo įvykio jis nepastebėjo.

Vertindamas aukščiau nurodytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad duomenų, kad M. M. automobilį būtų vairavęs neblaivus, nėra, automobilis apdraustas įstatymų nustatyta tvarka, teismas neturi pagrindo netikėti M. M. parodymais, kad jis kontakto nepajuto. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių faktą, kad M. M. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, turėdamas tikslą išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, o visos abejonės ir neaiškumai, iškylantys nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl teismas daro išvadą, kad administracinė byla pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, M. M. atžvilgiu turi būti nutraukta nesant šio pažeidimo sudėties, tai yra nenustačius subjektyviojo jos požymio – tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Skirdamas administracinę nuobaudą už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą, ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – M. M. nuoširdžiai gailisi dėl eismo įvykio, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius M. M. – anksčiau kelis kartus baustas administracine tvarka už kitų rūšių pažeidimus, skirtas baudas yra sumokėjęs, turi kelias galiojančias nuobaudas, yra jauno amžiaus, dirba. Šių nustatytų faktinių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, tačiau M. M. skirtina minimali ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, teismas

nutaria:

M. M. pripažinti kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį skirti 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą MARTYNO MORKŪNO atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) – 16059810248 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas) Arūnas BudrysNuorašas tikrasTeisėjas Arūnas Budrys