Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), iš dalies darbinga, administracine tvarka nebausta, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M. atiduota teismui kaltinant ją savavaldžiavimu, o būtent, kad ji:

nuo 2011 m. gegužės 29 d. iki 2011 m. birželio 1 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdama (duomenys neskelbtini), nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą savo teisę į nukentėjusiesiems sumokėtus pinigus, t. y. savo garaže užrakino ir neatidavė A. Š. priklausančių įrankių ir daiktų: 300 Lt vertės vamzdžių, 90 Lt vertės gulsčiuko, 50 Lt vertės kūjelio, 3 Lt vertės ruletės, V. D. (V. D.) priklausančių įrankių: 484 Lt vertės betono maišyklės, 1000 Lt vertės perforatoriaus, 120 Lt vertės karučio, P. K. (P. K.) priklausančios 4000 Lt vertės vibroplokštės, R. (R.) V. priklausančių įrankių: 98 Lt vertės dviejų kastuvų, 50 Lt vertės pjūklo, 60 Lt vertės gulsčiuko, nurodydama, kad įrankius grąžins tik tuomet, kai A. Š., V. D. ir R. V. grąžins jai dalį pinigų, kuriuos ji jiems sumokėjo už atliktus darbus, tokiu būdu, negrąžindama įrankių, padarė nukentėjusiesiems A. Š., V. D., R. V. ir P. K. 6255 Lt, t. y. didelę turtinę žalą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d.

L. M. padariusi šią nusikalstamą veiką neprisipažino ir teisme paaiškino, kad ji nusipirko plyteles, kurias atvežė jai į kiemą ir sudėjo. Ji paklausė V. D., kas gali iškloti plyteles. Po dviejų savaičių atėjo V. D. su A. Š.. Jis pasakė, kad plyteles paklos už tris su puse tūkstančio. Pasakė, kad šitų plytelių gali neužtekti. Ji kaip mokėjo, taip ir paskaičiavo. Plytelės didelės 50x50. Jos vyras nesutiko, nes sakė, kad per brangu, o jie nenusileido. Jos sūnus perspėjo, kad jei su jais susidės, turės problemų, bet ji norėjo greičiau sutvarkyti kiemą, todėl sutarė su A. Š. dėl plytelių klojimo. Sekančią dieną jie neatėjo. Praėjo savaitė, gal pusantros. Ji atvažiavusi po darbo pamatė, kad jau kieme darbai pradėti. Ji pažiūrėjo internetu, kad pigiau galimi darbai, bet nebegalėjo jų išvaryti. Buvo sutarę konkrečią dieną, ji manė, kad dirbs vienas A. Š.. V. D. nesakė, kad jis dalyvaus. Daugiausiai dirbo R. V.. Jie turėjo atvažiuoti sekančią dieną, bet neatvažiavo. V. D. nedirbo, tik vaikščiojo, viską filmavo. Jis R. L. pasakė, kad filmavo, tačiau ji šito nematė. Padarė puse darbo ir pasakė jai, kad turi sumokėti avansą 2100 Lt. Ji sumokėjo. Gegužės pabaigoje, jos daržas buvo užverstas, o jie vis neatėjo, darbų nebaigė. Ji paskambino V. D. ir pasakė, kad jai kiemą reikia tvarkyti, kad jie paklotų plyteles, kurių jai neužteko. V. D. pasakė, kad plytelių nėra, o jie neužsakė. Ji pati užsakė ir po dviejų valandų atvežė plyteles. Gegužės 29 d. jie kažką darė, apie penktą valandą atėjo A. Š., kuris liepė dar primokėti. Po avanso ji mokėjo dar 3700 Lt Jie apskaičiavo ir pasakė dar reikia mokėti papildomai. Ji visus pinigus atidavė. Galutinai A. Š. ji sumokėjo 5800 Lt. Buvo tik ji ir A. Š.. Jai išėjo po 50 Lt kvadratas. Ji suprato, kad permokėjo. Ji A. Š. paskambino, kad grįžtų ir jie viską perskaičiuos, nes ji per daug sumokėjo, tačiau jie neatėjo. Sekančią dieną ji anksti išvažiavo į darbą, grįžo po dviejų parų ryte. Darbininkai atėjo gal dešimtą valandą. Ji jiems pasakė, kad jie labai daug iš jos paėmė. Paskui jie dirbo pas kaimyną. Ji pakalbėjo su kaimynu, klausė, kiek jis moka. Kaimynui G. B. jie iš karto po jos klojo trinkeles po 25 Lt, o po to po 35 Lt. Kaimynui jie mėnesį klojo, didelis plotas pas jį. Visus instrumentus jie turėjo. Kai atvažiavo pareigūnai R. L. su Č. O. pas ją, jie ilgai buvo. Vyras jiems parodė, kad nukentėjusieji dirba. R. L. matė, kad jie dirba su instrumentais. Vyras išlydėjo pareigūnus namo. Jie grįždami neužsuko pas kaimyną įrankių pažiūrėti. R. L. sakė, kad nukentėjusieji turėjo dvi vibroplokštės, sako, kad ji vieną nusitempė. Jie (nukentėjusieji) sakė, kad antros nepatempė, nes ji per sunki, o ji, pasak nukentėjusiųjų, viena galėjo patempti. Nebuvo tokio fakto, kad ji neatidavė įrankių, kol nebuvo nukentėjusieji užkabinti dėl pinigų. Ji kelis kartus paskambino ir prašė grįžti perskaičiuoti. Po dviejų parų jie atėjo, bet pradėjo rėkti, kad ji išsigalvoja, kad per daug permokėjo. Ant jos rėkė A. Š., V. D.. Jie išėjo. Kartą, kai atvažiavo brolis, jie atvažiavo išgėrę. Brolis su A. Š. pamatavo. Buvo vakaras, brolis pasiūlė važiuoti pas tą pareigūną. Jie gąsdino pareigūnais. A. Š. rėkė ant brolio. Paties pokalbio ji negirdėjo. Jie buvo girti ir konfliktavo. Po kažkiek laiko atvažiavo R. L. ir dar viena pareigūnė. Pradėjo lankytis policija. Ji buvo iškviesta į (duomenys neskelbtini). Ji pasiūlė garaže patikrinti kokie ir kieno tie instrumentai. Instrumentuose ji nesigaudo, nežino, ką su jais daryti. Jeigu yra instrumentai, ji atiduos juos. Vyro nebuvo, ir ji nežinojo, kur jis. Ją pareigūnai vežiojo per (duomenys neskelbtini) ieškodami vyro. Atvažiavo sekančią dieną R. L. ir dar vienas vyras. Jie atidarė tą garažą, pažiūrėjo ir nieko nerado. Ir dar paskui, kiek reikėjo tiek ji ir rodė garažo vidų. Pareigūnams ji rodė tą garažą ne vieną kartą. Paskui atvažiavo du vyrai, kratą darė, visur apžiūrinėjo. Kratos metu nieko nerado. Yra V. D. ieškinys. Jokios žalos ji niekam nepadarė, neprisipažįsta. Ji negrasino, kad jeigu neatiduos pinigų, negrąžins įrankių. Todėl, kad nenorėjo grąžinti jai pinigų, gal kas pamokė juos. Kodėl jie pareiškimo neparašė, ji nežino. Pradžioje jie tylėjo ir nieko nesakė, kol brolis su jais nepakalbėjo. Ji neturėjo visai pinigų, tai paprašė brolio. Galvojo, gal brolis vyriškai paprašys, apskaičiuos, įrodys jiems. Ji kieme nematė tų įrankių. Ji atsiskaitė su jais vakare, o paskui paskaičiavo. Kas jos kieme, ji nematė. Kiemas nėra tuščias, visko kieme pilna. Paskui ji išvažiavo į darbą. V. D. gyvena 10-15 m nuo jos. Per tas dvi paras jie galėjo nusinešti savo įrankius namo. Tą tvorą šalia V. D. pastatė, jau po konflikto. Kai ji pamatavo, plotas buvo 125 m². Kai pareigūnai kitą dieną tikrino garažą, prie garažo buvo R. V.. Jis nerado savo instrumentų. Ji nematė, ką jis darė. Dar 29 d. nebuvo baigti darbai, tvorelės neužpiltos, kampas, aplink šulinį nepabaigtas. Jie smulkių darbų neužbaigė. A. Š. pasakė, kad darbas baigtas, ir ji sumokėjo. Ji A. Š. skambino iš karto gal po valandos daug kartų, tačiau A. Š. buvo neblaivus. Po dviejų parų jie atėjo ryte pas ją, pradėjo bartis, apsisuko ir nuėjo. Nei garaže, nei kieme nebuvo pas ją tų instrumentų (t.3, b.l.88-91).

Iš pradžių tarėsi dėl 3200 Lt, o po darbų jis paėmė apie 5800 Lt – su avansu. Ši suma yra normali, jei firma būtų dariusi, tai dar būtų brangiau, čia gi rankomis viskas daryta. L. M. pasikvietė jį namo, padavė tą sumą, jokio ginčo nekilo. Dar paskui prie stalo pakvietė. Didelė žala jam padaryta buvo, nes jis su tais instrumentais dirba, todėl turėjo skolintis. Kūjukas, gulsčiukas, vibroplokštė buvo irgi lauke, prie garažo, kitą dieną L. M. įtempė vibroplokštę į garažą. Kitą dieną kieme ir vamzdžių nebematė. Prie jų traukė daiktus ir sake „kol pinigų negrąžinsite, įrankių negrąžinsiu”. Jis buvo padavęs civilinį ieškinį. Jis nesusigaudė, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas antrą kartą. Su V. D. prieš tai nesitarė dėl pinigų sumos. V. D. jam pasiūlė klientę, ir jie dirbo. Su kaltinamąja tarėsi jis, o V. D. stovėjo šalia. Jis apžiūrėjo kiemą ir pasakė, kiek kainuos. L. M. kalbėjo apie 80 m², bet vėliau plotas padidėjo. Ji atvežė daugiau trinkelių, ir jie klojo. Sumušami kuoliukai ir viskas matuojama prieš pradedant darbus. Pagal plytelių kiekį apskaičiuojama suma. Vienas kvadratinis metras kainuoja nuo 45 Lt už kvadratą. Jis pas L. M. apytikriai pažiūrėjo, nes viskas ten rankomis turėjo būti daroma. Jis skaičiavo iš akies, o ne pagal kvadratūrą L. M. atveju. Vamzdžiai dedasi ant akmens dulkių, tam kad išlyginti paviršių. Kuo daugiau vamzdžių, tuo geriau, ten buvo apie 28 m. Jau du metai praėjo. Dėl to jis nepamena, kurie jo įrankiai, kurie ne. Kokrečiai jam buvo negrąžintas gulsčiukas, kūjukas, vamzdžiai, ruletė. Pjūklas buvo R. V.. Vamzdžiai gali kainuoti apytiksliai ne mažiau 300 Lt. Gulsčiukas apie 80 - 90 Lt. Kūjelis - 50 Lt. Ruletė - 3 Lt. Kiekvieną kartą L. M. ar jos vyras užrakindavo garažą. Kodėl vibroplokštės neįvilko į garažą, jis negali pasakyt. Ji ten stovi. Kai L. M. pradėjo tempti, jis negalėjo jos sustabdyti, nežinojo, ką jai daryti. Buvo dar viena didelė vibroplokštė, ji nebuvo palikta, nes į kitą objektą išvežė. Jis nepamena, kas paskutinį kartą užrakino garažą. Jie atvyko paimti instrumentų, o ne pabaigti darbų. Visi darbai buvo baigti (1 t., b. l. 114). (3 t., b. l. 41-42).

Nukentėjusysis V. D. teisme paaiškino, kad L. M. jo kaimynė. Ji žinojo, kad jis gali jai padėti surasti, kas sudės jai plyteles. Su A. Š. jis atėjo, paskaičiavo. L. M. pasakė, kad yra nupirkta apie 80 m² plytelių. Buvo pasakyta, kad kainuos apie tris su puse tūkstančio. A. Š. pasakė, ji sutiko. Jis davė ir savo instrumentą, ir pats dirbdavo. Jie paėmė dirbti ir R. V., J. Ž.. L. M. atvežė dar papildomai plytelių ir gavosi apie 120 kvadratų. Jis, A. Š. ir R. V. pasitarė, kad tą sumą pasidalins lygiomis dalimis, o L. M. mokėjo konkrečiai A. Š.. Jis kartu dirbo su tais įrankiais ir kiti naudojo. Tik vibroplokštę jis pasiskolino iš P. K.. Jie atliko darbą, L. M. su A. Š. atsiskaitė, padengė stalą, davė išgerti. Jie paliko įrankius, lauke buvo vibroplokštė ir vamzdžiai palei sieną. Dar turėjo kitą dieną tas senas trinkeles nunešti prie garažo. Todėl jie paliko vibroplokštę. Kai kitą dieną atėjo paimti, L. M. liepė atiduoti jai 2000 Lt. Ji paskambino A. Š.. Atėjo pas ją, buvo pasakyta, kad negrąžins instrumentų, jei negrąžins pinigų ir prie jų akių nutempė vibroplokštę į garažą. Jie iškart norėjo gražiuoju susitarti, tačiau L. M. brolis siūlė parduoti instrumentus. Jis paskambino pareigūnui ir paprašė, kad pasikalbėtų su L. M., kad grąžintų įrankius. Jis tik paskambino pareigūnui, L. M. jam irgi pasakė, kad negrąžins instrumentų, kol pinigų negrąžins. J. Ž., kuris dirbo po jų vienas, dar naudojosi jų instrumentais. P. K. atėjo atsiimti iš jo (nukentėjusiojo) vibroplokštės ir nukentėjusysis jam pasakė paskambinti L. M., gal jam atiduos, bet išgirdo tą patį kaip ir visi. A. Š. parašė pareiškimą į policiją. Policija atvažiavo – neatidarė garažo. Kratas pradėjo daryti po pusės metų, tai nieko nerado. Jo buvo vibroplokštė, tuo metu jos kaina buvo apie 4000 Lt, betono maišyklė- 484 Lt, karutis apie 100 Lt, perforatorius. Jis pareiškė civilinį ieškinį (2 t., b. l. 74). P. K. jis atidavė kitą vibroplokštę, kurią pirko už 3800 Lt. Perforatorius naujas apie 5000 Lt kainavo, bet jis buvo jau nenaujas, tai vertė apie 1000 Lt, betono maišyklė 484 Lt, karutis apie 100 Lt. Jis nemažina ieškinio, nes ten buvo nuolaida, per pažįstamus, dėl to pigiau jam pardavė. Jis prašo priteisti tą sumą, kurią nurodė ieškinyje. Neturtinė žala - 3000 Lt, nes tiek metų važinėti į teismus, grafiką keisti, patyčios iš kaimynų, kad ėjo dirbti, o liko be instrumentų, paskui ėmė juos kaltinti, kad jie aferą sugalvojo. Pažemintas jaučiasi. Nebuvo su kuo dirbti, švaistė laiką, ilgiau vyko darbas, nepatogumų daug, mažiau uždirbdavo, skolintis, nuomotis reikia nuolat įrankius. Kai vyko derybos dėl darbų atlikimo buvo tartasi, kad dirbs trise. Jis dirbo apsaugos darbuotoju, turėdavo tris laisvas dienas. Jis vedęs, turi penkis vaikus. Darbe jis patirdavo nepatogumus dėl teismo proceso.

Liudytojas D. E. D. (D. E. D.) teisme paaiškino, kad 2013 m. gegužės mėnesį buvo pas L. M.. Jis matė kaip nukentėjusieji nešė tuos įrankius į L. M. garažą. Statybos priemonės: kastuvai, betono maišyklė. Tiksliai neatsimena ar garažas buvo uždarytas. Vibroplokštė liko lauke, kiti įrankiai liko garaže. Kur jie dabar, jis nežino. Jam buvo paskutinė tų darbų diena. Vamzdžiai buvo prie garažo vartų sudėti. Savaitgalį jis svečiavosi pas brolį. Pas L. M. dirbo jo brolis, ir jis dažnai užeidavo. Nežino, ar iki to laiko vyko kokie tarp jų konfliktai. Tie įrankiai neatsirado. L. M. jų negrąžino. Tą dieną darbas buvo baigtas. Su broliu kartu ir su jo instrumentais jis nėra dirbęs. Jo brolis turi vibroplokštę, betono maišyklę, kastuvus. Betono maišyklė buvo nauja, nenaudota, vibroplokštė kažkur buvo pas jį nuotraukoje. Jis atpažintų ją pagal nuotrauką. Į garažą pas L. M. jis nebuvo užėjęs. Jis matė kaip įrankiai buvo nešami į garažą gal 15-20 m. atstumu. Tvirtina, kad tai brolio daiktai. Kaltinamoji su jo broliu stovėjo prie namo durų. A. ir J. nešiojo instrumentus. Ar kaltinamosios vyras dalyvavo, jis nežino. Garažo durys buvo uždarytos. Jas uždarė L. M. vyras (t.3, b.l.87-88).

Parodymų patikrinimo vietoje R. V. patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 155-158).

A. Š. protokole – pareiškime nurodė, kad 2011-06-01 apie 9.30 val. (duomenys neskelbtini) gyvenanti L. M. į savo garažą užrakino ir nebeatidavė įrankių: betono maišyklės – 484 Lt, vibroplokštės (480 Lt), perforatoriaus (800 Lt), dviejų gulsčiukų (60 Lt, 80 Lt), metalinių vamzdžių (200 Lt), plaktuko (50 Lt), 2 rulečių (po 10 Lt), ruletės (30 Lt), 2 kastuvų (po 60 Lt), peiliuko (8 Lt), karučio (120 Lt), kirvio (50 Lt). Padarytas 6822 Lt nuostolis (1 t., b. l. 1). 2011-06-17 pareiškime A. Š. nurodė, kad jis kartu su V. D. bei R. V. klojo trinkeles L. M.. Jokios sutarties jie nebuvo sudarę, dėl darbo užmokesčio susitarė žodžiu. Atlikus darbą L. M. su jais atsiskaitė, tačiau sekančią dieną atsisakė grąžinti jų instrumentus, sakydama, kad už darbą ji sumokėjo per daug ir reikalaudama grąžinti dalį sumos (1 t., b. l. 4).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. 1. 66-70).

Kratos protokoluose užfiksuota, kad 2012-03-01 buvo atlikta krata (duomenys neskelbtini), L. M. gyvenamajame name. Kratos metu nieko nerasta ir nieko nepaimta (1 t., b. l. 98-99). 2012-03-01 atliktos kratos V. M. namuose (duomenys neskelbtini), garaže, (duomenys neskelbtini); bei (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Nieko nerasta ir nepaimta (1 t., b. l. 102-109).

Daiktų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad V. D. pateikė „Laco“ tankinimo plokštės vartotojo vadovą, elektrinės betono maišyklės garantijos kopiją, UAB „Senukų gamybos cecho“ kvito kopiją (l t., b. 1. 140-146).

Akistatos metu L. M. su R. V. kiekvienas liko prie savo anksčiau duotų parodymų (2 t., b. l. 25-26); L. M. su A. Š. kiekvienas liko prie savo anksčiau duotų parodymų (2 t., b. l. 27-28); L. M. su V. D. kiekvienas liko prie savo anksčiau duotų parodymų (2 t., b. l. 29-30).

BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal BK 294 str. 1 d. atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Pagrindiniai savavaldžiavimo objektyvieji požymiai (kaltininko vykdomos teisės rūšis, tvarka, kurios nesilaikoma, didelės žalos kriterijai) nesukonkretinti, tačiau baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimą būtinas požymis yra didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar (ir) teisėtiems interesams. Būtent didelės žalos požymio nustatymas identifikuoja savavališko (nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos) subjektinės teisės vykdymo pavojingumą, būtiną baudžiamajai atsakomybei už tai kilti. Kaip minėta, įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes. Šis požymis savavaldžiavimo baudžiamosiose bylose turi būti pagrįstas išsamia įrodymų analize (kasacinė byla Nr. 2A–7–2/2010). Savavališki veiksmai, nesukėlę tokios žalos, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti vertinami kaip administracinės teisės pažeidimas (ATPK 188 str.), tapti pagrindu ginti pažeistas teises civilinio proceso tvarka, taikyti pažeidėjui drausmines ar visuomeninio poveikio priemones. Pažymėtina ir tai, kad savavališki veiksmai įgyvendinant tam tikrą teisę dažnai atliekami esant skirtingų interesų sandūrai, civiliniam ginčui, kurio sprendimo pagrindus ir būdus nustato civilinės teisės normos. Taigi savavaldžiavimo bylose ypatingą reikšmę turi didelės žalos požymio motyvavimas, taip atskleidžiant padarytos veikos pavojingumą ir atribojant baudžiamąją ir kitų rūšių teisines (civilinė, administracinė, drausminė) atsakomybes. Tai reiškia, kad ir nagrinėjamos bylos kontekste labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143/2013).

Tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinė byla Nr. 2K-P-267/2011). Dėl to nepritartina teismų praktikai, kai įvairūs tarpusavyje kylantys nedidelio pavojingumo konfliktai ir teisiniai ginčai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vieną konflikto dalyvių nusikalstamu savavaldžiavimu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Tai neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės bylos Nr. 2A-7-2/2010, 2K-383/2011, 2K-P-183/2012).

L. M. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neprisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir tvirtino, kad jokių svetimų įrankių ji neėmė ir niekur jų neuždarė. L. M. paaiškino, kad nukentėjusieji nesakė, kad ji neatidavė įrankių, kol nekilo konfliktas dėl sumokėtų pinigų. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys dokumentai: L. M. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką 2011-05-29, o A. Š. kreipėsi su pareiškimu 2011-06-17.

Byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kad nukentėjusiesiems priklausantys įrankiai iš tiesų buvo uždaryti ir jiems negrąžinti ir nėra jokių objektyvių įrodymų, kad tai galėjo padaryti būtent L. M., o ne koks nors kitas asmuo. Liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai yra nevienodi: nors nukentėjusieji V. D., P. K. ir R. V. teigia, kad įrankius garaže užrakino L. M., bei ji į garažą nutempė vibroplokštę, tuo tarpu nukentėjusysis A. Š. iš pradžių teigęs, kad įrankius jie patys sunešė į garažą, kurį užrakino L. M. vyras, vėliau teisme aiškino, kad neatsimena, kas paskutinis užrakino garažą, o liudytojai D.E. D. (D.) ir J. G. teisme paaiškino, kad garažą užrakino kaltinamosios vyras, o pačios kaltinamosios tuo metu nebuvo. Atlikus kratas L. M. ir jos brolio V. M. namuose ir pagalbinėse patalpose nebuvo aptikta jokių jiems nepriklausančių daiktų ir nebuvo rasti nukentėjusiųjų įrankiai. Viso ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta kaltinime nurodytų darbo įrankių buvimo vieta, todėl negalima teigti, kad juos buvo uždariusi L. M. savo garaže. Nors nukentėjusieji ir nurodė, kad L. M. uždarė garaže jų įrankius ir jie negalėjo dirbti, tačiau liudytojas H. B. paaiškino, kad po darbų pas L. M., trinkelės buvo klojamos jo kieme ir nukentėjusieji įrankius turėjo. Teismo posėdžio metu L. M. paaiškino, kad net patys nukentėjusieji tvirtino, jog vibroplokštė buvo sunki ir jie tik keliese galėjo ją pajudinti. Nepaisant to, jie tvirtino, kad L. M. viena nusitempė vibroplokštę į garažą. Esant tokiems prieštaravimams, kurių teisminio nagrinėjimo metu pašalinti nepavyko, teismas neturi pagrindo išvadai, jog būtent L. M., nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą teisę ir savo garaže užrakino nukentėjusiųjų įrankius bei jų neatidavė, padarydama nukentėjusiesiems 6255 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, kuria ji kaltinama.

BK 294 str. 1 d. dispozicijoje kaip vienas iš nusikalstamos veikos požymių numatytas didelės žalos padarymas. Šiuo atveju, kaip jau minėta, nesurinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad L. M. būtų uždariusi nukentėjusiųjų darbo įrankius į garažą ir tuo padariusi jiems didelės žalos tiek dėl paimtų įrankių vertės, tiek dėl atimtos galimybės dirbti neturint įrankių. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta darbo įrankių buvimo vieta, tuo labiau nenustatyta, kad įrankiai buvo pas L. M.. V. D. protokole – pareiškime išvardino jam negrąžintus daiktus, tačiau byloje neįrodyta, kad konkrečiai tie daiktai buvo paimti ir nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių daiktų realią vertę (įsigijimo dokumentų). Todėl teismas neturi pagrindo išvadai, kad dėl kaltinime išvardintų daiktų negrąžinimo buvo padaryta didelė žala. Pažymėtina, kai baigė darbus pas L. M., nukentėjusieji klojo trinkeles jos kaimynui, todėl neįrodyta, kad jie dėl negrąžintų įrankių negalėjo dirbti ir patyrė didelės žalos. Atsižvelgiant į paminėtą, darytina išvada, jog neįrodyta, kad nukentėjusieji patyrė didelę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad L. M. su A. Š. ir V. D. tik žodžiu susitarė dėl darbų atlikimo ir atlygio. Jokia sutartis dėl trinkelių klojimo kaltinamosios kieme tarp jų nebuvo sudaryta. A. Š. ir V. D. dirbo nelegaliai, jie tik preliminariai susitarė su kaltinamąja dėl darbų apimties ir kainos, todėl vėliau tarp jų kilo konfliktas. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad tarp V. D., A. Š. ir L. M. susiklostė sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai ir kilusios problemos turėjo būti sprendžiamos pasinaudojant civilinės teisės institutais, o ne, kaip jau minėta, dirbtinai kriminalizuojant, kaltinant vieną konflikto dalyvių nusikalstamu savavaldžiavimu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises.

Išanalizavus visas bylos aplinkybes ir įvertinus surinktus įrodymus teismas pripažįsta, kad byloje nėra neginčytinų įrodymų, patvirtinančių kad kaltinamoji, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą savo tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, todėl ji išteisintina, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Nukentėjusysis V. D. byloje pareiškė 5604 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo bei dėl 3000 Lt moralinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 74). Byloje nustačius, kad L. M. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 str. 1 d., ir nepadarė V. D. tokio dydžio turtinės ir neturtinės žalos, civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Civiliniam ieškovui išaiškintina teisė pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 3 str.1 d. 1 p., 2 d., 303 str. 5 d. 1 p.,

nusprendė:

L. M. dėl kaltinimo, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

V. D. (V. D.) civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą ir jam išaiškinti teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.