Kauno apygardos teismo nutartis

2007-01-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-34-290-2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-01-09
Bylos Nr.
1A-34-290-2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Emilija Akelienė
Nuteistasis
E., E. L.
Advokatai
Algirdas Girdutis Šalavka
Pranešėjas Jurgis KiškisTeisėja Jūratė Bučmienė Baudž. byla Nr. 1A- 34-290/07Procesinio dokumento kategorija:1.2.14.8.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2007m. sausio 9d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jurgio Kiškio, teisėjų : Emilijai Akelienei, Algirdui Jaliniauskui sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjui advokatui Algirdui Girdučiui Šalavkai, nuteistajam E. L., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2006-10-25 nuosprendžio, kuriuo E. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 327¹ str. (1961 m. BK redakcija), LR BK 182 str. 1d. ir nuteistas pagal LR BK 327¹ str. laisvės atėmimu penkiems mėnesiams, pagal LR BK 182 str. 1 d.- laisvės atėmimu devyniems mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. bausmes subendrinus jas apimant, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, paskirta subendrinta bausmė devyni mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį 7 straipsniu, neatliktoji laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta 1/6, t. y. 1 mėnesiu ir 15 dienų ir paskirta galutinė bausmė - 7 mėnesiai ir 15 dienų laisvės atėmimo.

Priteista iš E. L. ir A. A. solidariai UAB (duomenys neskelbtini) vienas tūkstantis keturis šimtus devyniasdešimt šeši litai šešiasdešimt du centai nusikaltimu padarytos žalos atlygimui.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

E. L. nuteistas už tai, kad 2002 m. liepos 16 d. laikotarpyje nuo 11.27 val. iki 16.47 val. neteisėtai iš A. A. įgijo svetimą mokėjimo kortelę - UAB (duomenys neskelbtini) magnetinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą UAB (duomenys neskelbtini) vardu, ir ją 2002 m. liepos 16 d. laikotarpyje nuo 11.27 val. iki 16.47 val. neteisėtai realizavo, perduodamas D. Š., nesuvokusiam nusikalstamų veiksmų pobūdžio, naudotis-įsipilti kuro UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Be to, jis 2002 m. liepos 16 d. laikotarpyje nuo 11.27 val. iki 16.47 val. kartu su A. A., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pasinaudodami UAB (duomenys neskelbtini) magnetine kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išduota UAB (duomenys neskelbtini), apgaule įsipylė ir pasisavino: 11.27 val. 99.81 litrus dyzelino 185,65 litų vertės, 12.21 val. 122,97 litrus dyzelino 228,72 litų vertės, 12.49 val. 96,13 litrus dyzelino 178,80 litų vertės, 13.28 val. 178,50 litrus 95 benzino 408,77 litų vertės, 15.44 val. 0,41 litrą 98 benzino 1,02 litų vertės, 15.46 val. 22,02 litrus 95 benzino 50,43 litų vertės, 16.36 val. 109,73 litrus 95 benzino 251,28 litų vertės, 16.47 val. 77,98 litrus 98 benzino 191,95 litų vertės, viso 706,66 litrus įvairių rūšių kuro, priklausančio UAB(duomenys neskelbtini) bendros 1496,62 litų vertė.

Šalies argumentai

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2006-10-25 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują jį išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodo, kad nepadarė jam inkriminuojamo nusikaltimo, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jo kaltė yra įrodyta byloje surinktais įrodymais. Teismas turėjo išsamiai ir nešališkai patikrinti visus byloje surinktus įrodymus, juos lygindamas nustatyti jų tarpusavio ryšį. Teismas apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė prielaidomis, šališkai išanalizavęs įrodymus ir darydamas viena kitai prieštaraujančias išvadas. Šie pažeidimai sąlygojo nepagrįsto nuosprendžio priėmimą.

Apeliantas nurodo, kad sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai. Jo tiesioginė tyčia neįrodyta. Įstatymų leidėjas nustatė, kad sukčiavimo objektyviajai pusei būtinas požymis yra nusikaltimo padarymo būdas - svetimas turtas turi būti užvaldytas ar teisė į tokį turtą įgyta tik panaudojus apgaulę. Jis nukentėjusiojo atžvilgiu apgaulės nenaudojo, A. A. nesakė iš kur gauta kortelė UAB (duomenys neskelbtini) ir kokiomis aplinkybėmis, A. A. pasiūlė įsipilti benzino ir pasakė, kad pinigus reikia sumokėti jam. A. A. jam pasiūlė ar kitiems nereiktų užsipilti benzino, todėl ir jis pasiūlė kitiems kortele užsipilti kuro. Tai, kad kortele naudojosi neteisėtai nesuprato ir neturėjo galimybės suprasti. Jis suprato, kad A. A. kortele naudojasi teisėtai, priešingų įrodymų byloje nėra surinkta.

Nusikaltama veika, numatyta LR BK 327(1) str. (1961 m. redakcija), taip pat padaroma tik esant tiesioginei tyčiai. Teismas nuosprendyje nenurodė konkretaus būdo, kaip jis neteisėtai gavo svetimą mokėjimo kortelę ir kokiais įrodymais pagrindžia šią išvadą. Teismo nuosprendyje išdėstyta tik bendra nuostata, kad jis iš A. A. neteisėtai gavo svetimą mokėjimo kortelę, be to, neteisėtai ją perdavė D. Š.. Tai, kad neteisėtai naudojasi kortele jis nesuprato. Be to, baudžiamoji byla dalyje dėl kortelės vagystė yra nutraukta. Jis neklausinėjo, iš kur A. A. gavo kortelę įtarti, kad kažkas vyksta neteisėtai, neturėjo galimybės, nes niekas jam nesukėlė įtarimo, nes A. A. liepė rinkti čekius dėl atsiskaitymo ir iš to suprato, kad negali būti kažkas neteisėto.

Nusikaltimo sudėčiai priklauso objektyvūs ir subjektyvūs požymiai, o nesant jų, nėra nusikaltimo sudėties. Priimdamas nuosprendį teismas visų pirma turėjo išspręsti, ar buvo veika, kurios padarymu jis kaltinamas, po to - ar yra šioje veikoje nusikaltimo sudėtis, kuris baudžiamasis įstatymas šią veiką numato, ar šią veiką jis padarė ir ar yra kaltas ir tik tuomet priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. A., bet jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas, apeliacinis skundas negautas.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo prašymą apeliacinį skundą patenkinti, prokuroro prašymą apeliacinį skundą atmesti, ištyrusi visus byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Nors nuteistasis E. L. kaltu neprisipažino, jo kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Teismas, spręsdamas E. L. kaltės klausimą, analizavo byloje surinktų įrodymų visumą ir padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo E. L. kaltė pilnai įrodyta byloje surinktais įrodymais.

Savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo E. L. nepripažįsta, tačiau jo kaltę įrodo kito kaltinamojo A. A., liudytojų parodymai. A. A. parodė, kad jis rado svetimą mokėjimo kortelę, priklausančią UAB (duomenys neskelbtini), suprato, kad kortelė jam nepriklauso, tačiau jos neatidavė teisėtam savininkui, nors ant kortelės buvo bendrovės pavadinimas, jis kortelę neteisėtai perdavė E. L., kad šis taip pat su svetima mokėjimo kortele įsipiltų kuro. Apklausti liudytojai E. S., D. Š. parodė, kad E. L. be A. A. su kitų asmenų automobiliais važiavo užpilti degalų. Šios aplinkybės neginčijamai įrodo, jog jis iš A. A. neteisėtai gavo svetimą mokėjimo kortelę, be to neteisėtai perdavė ją D. Š.. Tai, kad E. L. suprato įgijęs svetimą mokėjimo kortelę neteisėtai, įrodo ir ta aplinkybė, kad jis už degalus kolonėlėje nemokėdavo, parduodavo juos pigiau. Paties E. L. paaiškinimas, kad jis nesuprato, kad daro nusikaltimą, tačiau suprato, kad už įsipiltus su gauta mokėjimo kortele degalus nemoka, parduoda juos pigiau kitiems asmenims, yra nelogiškas ir vertintinas kaip jo gynybė pozicija bei siekimas išvengti atsakomybės. E. L. padarytas nusikaltimas tesingai kvalifikuotas pagal LR BK 327'str. (1961 m. LR BK redakcija), nes nusikaltimas padarytas 2002-07-16.

Aptarti įrodymai taip pat patvirtina, kad E. L. padarė svetimo turto užvaldymą apgaule, pasinaudojant svetima mokėjimo kortele, per keletą kartų užvaldė UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį kurą 1496,62 Lt vertės. A. A. ir E. L. veikė bendrininkų grupėje, jų tyčia buvo nukreipta siekiant vieno tikslo, tai yra įgyti svetimą turtą. Gautus pinigus už kurą jie pasidalino, dėl jų pasidalinimo buvo susitarę, todėl E. L. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 182 str. 1 d.

Taigi, teismas, išanalizavęs ir įvertinęs visus įrodymus, jų objektyvumą, pagrįstumą ir atitikimą vienų kitiems, padarė teisingą išvadą, kad E. L. kaltė pilnai įrodyta.

Bausmė E. L. paskirta teisingai ir tinkamai. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė (BK 54 str.). Teismas atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į kaltinamojo asmenybę. Jis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, teisiamas penktą kartą, teistumai neišnykę, niekur nedirba.

Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į idealiąją nusikaltimų sutaptį, paskirtosios bausmės pagrįstai bendrintos apėmimo būdu ( BK 63 str.5d.)

Jokio pagrindo nei keisti, nei tuo labiau naikinti nuosprendį apeliacinio skundo motyvais – nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR BPK 326 str.1d. 1p. kolegija

nutarė:

nuteistojo E. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Jurgis KiškisTeisėjai Emilija AkelienėAlgirdas Jaliniauskas