- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2011-01-27
- Bylos Nr.
- 2A-305-273/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė (pirm.), Lietuvos Respublikos, Raimondas Buzelis, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- V. Č.
- Atsakovas
- D. J.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui
- Advokatai
- Irena Andriuškevičienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Izoldos Nėnienės, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovui V. Č., jo atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo D. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2735-292/2010 pagal ieškovo V. Č. ieškinį atsakovui D. J. bei trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui dėl negautų pajamų atlyginimo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo negautas pajamas už 2006 m. spalio- gruodžio mėnesius- 6363,95 Lt, negautas pajamas už 2007 m. sausio- gruodžio mėnesius- 11 228, 46 Lt, negautas pajamas už 2008 m. sausio- gruodžio mėnesius- 12 148,31 Lt, negautas pajamas už 2009 m. sausio- lapkričio 11 d. laikotarpį- 9900,43 Lt, iš viso: 39 641,15 Lt bei priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-12-19 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-173-297/07 atsakovas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 4 d. Jam iš atsakovo buvo priteista 51 274 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, o iš Akcinės draudimo bendrovės „Balticums draudimas“ jam buvo priteista 4513 Lt neturtinei žalai ir žalai, susijusiai su sveikatos grąžinimo išlaidomis, atlyginti. Prašymas atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro negautos pajamos ir klausimas dėl civilinio ieškinio dydžio, perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Lietuvos aukščiausiojo teismo 2009-02-03 nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendis iš dalies buvo pakeistas, padidinant iš atsakovo jam priteistą neturtinę žalą iki 71 274 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš D. J. V. Č. 39 641,15 Lt negautų pajamų už laikotarpį nuo 2006-10-06 iki 2009-11-11 bei 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso: 41641,15 Lt. Priteisė iš D. J. 1189,23 Lt žyminį mokestį valstybei bei 52 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, iš viso: 1241,23 Lt.
Teismas nustatė, jog 2007-12-19 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovą D. J. pripažinus kaltu pagal BK 281 str. 4d., ieškovui V. Č. buvo pripažinta teisė į ieškinį dėl negautų pajamų patenkinimo, klausimą dėl šio ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teismas konstatavo, kad sutikdamas su negautų pajamų priteisimu, bet nesutikdamas su jų dydžiu, atsakovas rėmėsi tik prielaidomis, jog ieškovas negavo tokio dydžio pajamų ir galėjo turėti didesnes išlaidas, kas turi įtakos negautų pajamų dydžio paskaičiavimui, tačiau konkrečių įrodymų, nepateikė. Atsakovas rėmėsi baudžiamojoje byloje ieškovo išsakytais teiginiais dėl jo patirtų išlaidų vykdant veiklą, tačiau kaip teismas pažymėjo, oficialūs rašytiniai įrodymai turi didesnę įrodomąją reikšmę nei ieškovo paaiškinimai. Taip pat baudžiamojoje byloje yra kiti duomenys- liudytojo S. K. parodymai, kurie neprieštarauja ieškovo išdėstytiems argumentams, kad kitų išlaidų- patalpų ir įrengimų nuomos, išlaidų už elektrą ieškovas neturėjo, nes patalpų ir staklių savininkui atsilygindavo, atlikdamas tekinimo darbus. Teismas nurodė, kad pagal LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintas Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles nustatyta, kad asmeniui, kuris vertėsi individualia veikla, negautos pajamos apskaičiuojamos pagal 12 paskutinių mėnesių iki individualios veiklos nutraukimo dėl sveikatos sužalojimo vidutines apmokestinamąsias pajamas, arba jeigu šių pajamų negalima tiksliai nustatyti, pagal pajamas, deklaruotas už praėjusį mokestinį laikotarpį iki sveikatos sužalojimo. Ieškovas pateikė pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą už laikotarpį nuo 2006-05-09 iki 2006-12-31 ir už šį laikotarpį deklaravo pajamas VMI. Vienos dienos pajamas už laikotarpį nuo 2006-05-09 iki 2006-10-06 skaičiavo nuo 13 00 0 Lt deklaruotų pajamų, išminusavus 869 Lt deklaruotų išlaidų, kurias sudarė socialinio draudimo mokesčiai ir mokesčiai už verslo liudijimą ir padalijo iš dirbtų kalendorinių dienų skaičiaus- 150. Ieškovo paskaičiavimu vienos dienos pajamos yra 80,87 Lt. ieškovo pateikta negautų pajamų paskaičiavimo lentelė yra pagrįsta, išmokos paskaičiuotos remiantis minėtų taisyklių 10 p. nurodyta metodika.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas D. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas, nes teismo išvadų dėl ieškovo negautų pajamų dydžio nepatvirtina byloje esantys įrodymai.
Skunde teigiama, kad pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalas bei metinė pajamų mokesčio deklaracija buvo pateikti nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau visų instancijų teismai juos pripažino nepakankamais įrodymais dėl negautų pajamų dydžio. Nagrinėjant bylą iš naujo, ieškovas nepateikė jokių naujų objektyvių įrodymų dėl turėtų pajamų pagal verslo liudijimą ir patirtų išlaidų. Minimi įrodymai ieškovo buvo pateikti ir nagrinėjant bylą civiline tvarka, tačiau 2010-05-17 Kauno apygardos teismo nutartyje šie įrodymai pripažinti nepakankamais. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo Alytaus rajono apylinkės teisme metu nukentėjusysis V. Č., davęs teismui priesaiką ir įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingus parodymus, nurodė, kad S. K. mokėdavo jam atlyginimą, jis gaudavo kasdien, kiek uždirbdavo. V. Č. teisme teigė, kad darbui reikalingas priemones pirkdavo, eksploatacines garažo išlaidas mokėjo kartu su Klimaičiu. Išlaidos per mėnesį sudarydavo 500 Lt ir daugiau, žurnalą užpildė prieš deklaruodamas pajamas, pajamos, nurodytos žurnale, panašios, nes „kiek nori, tiek ir užpajamuoji“. Tačiau gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo pildymo tvarka reikalauja nurodyti visas gautas per mėnesį pajamas ir patirtas išlaidas ryšium su vykdoma veikla. Veiklos išlaidoms priskiriama prekių, medžiagų ir žaliavų įsigijimo išlaidos, kurių įgijimas turi būti pagrįstas įsigijimo dokumentais. Ieškovas nepateikė teismui nei vieno paslaugų suteikimo ar turėtų išlaidų kvito , iš kurių būtų galima spręsti apie jo turėtas pajamas bei išlaidas. 2010-09-13 teismo posėdžio metu ieškovas teigė, kad gautas pajamas susumuodavo ir į žurnalą jas įrašydavo tik kartą per savaitę, nurodė, kad jis neva turėjo du žurnaliukus dėl apskaitos vedimo, o į žurnalą perrašė jo sesuo, nes jos raštas gražesnis.
Skunde nurodoma, jog teismas, nustatydamas ieškovo negautų pajamų dydį, negalėjo remtis liudytojų parodymais, nes jų parodymai yra subjektyvūs. Remiantis prieštaringais ieškovo parodymais , teismas negalėjo visa apimtimi patenkinti ieškinio. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad ieškovas veikla pagal verslo liudijimą vertėsi tik nuo 2006 metų gegužės mėnesio iki eismo įvykio, o nuo 2005-04-18 iki 2006-03- 01 dirbo V. U. IĮ, uždirbdavo tik apie 150 Lt . Ieškovo pateikta metinė pajamų mokesčio deklaracija neįvertinta mokesčių administratoriaus, deklaracijoje pateiktos pajamos yra nepagrįstos buhalteriniais dokumentais. Ieškovas pajamas deklaravo tik už penkis 2006 metų mėnesius. Tačiau teismas objektyviai neįvertino visų paminėtų aplinkybių, ko pasėkoje priėmė nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas V. Č. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-09027 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime nurodoma, kad negalima sutikti su aplinkybe, kad ieškovas nepateikė naujų įrodymų. Teisme buvo vykdoma jo apklausa, todėl papildomai teikė paaiškinimus apie vykdomą verslą ir gautas pajamas. Teismas išklausė liudytojų R. D., A. Č., V. V. paaiškinimus, minėti liudytojai buvo apklausti pirmą kartą. Gyventojo, įgijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalas bei juo remiantis VMI pateikta ir jos patvirtinta metinė pajamų deklaracija pripažintini oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią. Alytaus rajono apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad vykdant veiklą pagal verslo liudijimą nėra ir negali būti kitų įrodymų apie gautas pajamas ir išlaidas, išskyrus aukščiau nurodytus dokumentus. Jo pajamos buvo tinkamai apskaitomos, išlaidas sudarė socialinio draudimo bei verslo liudijimo mokesčiai. Kitų išlaidų neturėjo, to priežastys nurodytos jo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose. Kvitų už atliktas paslaugas, klientams nepageidaujant, neišrašydavo, nes turėjo tokią teisę nerašyti kvitų. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia prielaidomis, tuo tarpu jis teismui pateikė rašytinius ir kitus įrodymus, įrodančius gautas pajamas. Pajamos buvo apytiksliai vienodos, nes kasdien dirbdavo tą patį valandų skaičių, tiek pat dienų per mėnesį. Alytaus rajono apylinkės teismas visapusiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus, paaiškinimus, liudytojų R. D., A. Č., V. V. parodymus. Liudytojas A. Č. patvirtino, jog individualia veikla vertėsi pelningai. Liudytojas V. V. pažymėjo, jog jam buvo žinoma, kad vykdoma veikla nešė pelną. Teismas, remdamasis įrodymų visuma, pagrįstai pripažino, jog verčiantis automobilių brangių detalių restauravimo ar detalių darymo darbais, jo vidutinės dienos pajamos galėjo būti 88,87 Lt. Atsakovo nuomonė, kad jo verslas šių dienų sąlygomis nebūtų perspektyvus yra teisiškai nepagrįsta, nes žalos atlyginimą reguliuojantys teisės aktai nereglamentuoja prielaidų apie ateities verslo sąlygas. Jo ieškinys yra susijęs su praeityje patirta žala, kurią įstatymų nustatyta tvarka atsakovas privalo atlyginti. Pajamų gaudavo ne kiekvieną dieną, nors kiekvieną dieną dirbo darbą - remontavo techniką. Būtent todėl įrašus žurnale rašydavo tik pajamas gavęs, jas susumavęs, dėl ko laikytina, jog žurnalo pildymo tvarka nebuvo pažeista. Versdamasis individualia veikla pagal verslo liudijimą buhalterinės apskaitos nepažeidė, ką pripažįsta VMI.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ((duomenys neskelbtini) straipsnis).
Byloje nustatyta, kad 2007 m. gruodžio 19 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (t.1., b.l. 9-11) atsakovą D. J. pripažinus kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d., ieškovui V. Č. buvo pripažinta teisė į ieškinį dėl negautų pajamų patenkinimo, klausimą dėl šio ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka dėl to, kad ieškovo iš jo vykdytos individualios veiklos gautų pajamų ir vykdant veiklą patirtų išlaidų paskaičiavimą ir pajamas bei išlaidas patvirtinančius įrodymus teismas pripažino nepakankamais, jog šio reikalavimo pagrįstumui įvertinti reikalingas papildomų procesinių veiksmų, kurie užvilkintų baudžiamosios bylos nagrinėjimą, atlikimas.
Šalys neginčija, kad aplinkybės, jog žalos dydžiui apskaičiuoti turi būti taikomos materialinės teisės normos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintose Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėse. Ginčas kilo dėl į bylą pateiktų faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamos ieškovo iki sužalojimo gautos pajamos ir su jo vykdyta veikla susiję išlaidos, t.y. dėl atlygintinų asmens, kurio atžvilgiu padaryta nusikalstama veika, netektų pajamų dydžio.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 06 23 nutarimu Nr. 795 patvirtintas Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles asmeniui, kuris vertėsi individualia veikla, negautos pajamos apskaičiuojamos pagal 12 paskutinių mėnesių iki individualios veiklos nutraukimo dėl sveikatos sužalojimo vidutines apmokestinamąsias pajamas, arba jeigu šių pajamų negalima tiksliai nustatyti, pagal pajamas deklaruotas už praėjusį mokestinį laikotarpį iki sveikatos sužalojimo.(Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje ir jos patvirtintoje metinėje pajamų deklaracijoje nurodytas gautas individualios veiklos pajamas). Šios pajamos, atskaičiuos sumokėtą ar mokėtiną gyventojų pajamų mokestį ir nuketėjusiojo trečiojo asmens turėtas išlaidas, vykdant individualią veiklą, dalijamos iš 12 paskutinių mėnesių arba praėjusio mokestinio laikotarpio kalendorinių dienų skaičiaus ir dauginamos iš kalendorinių dienų, kurias asmuo dėl sveikatos sužalojimo negalėjo dirbti skaičiaus. Jeigu asmuo individualia veikla vertėsi trumpiau negu 12 mėnesių, žalos dydis apskaičiuojamas ta pačia tvarka už visą individualios veiklos laikotarpį.
Ieškovas pateikė pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą už laikotarpį nuo 2006 05 09 iki 2006 12 31 ir už šį laikotarpį deklaravo pajamas VMI. Vienos dienos pajamas už laikotarpį nuo 2006 05 09 iki 2006 10 06 skaičiavo nuo 13000 Lt deklaruotų pajamų, išminusavus 869 Lt deklaruotų išlaidų, kurias sudarė socialinio draudimo mokesčiai ir mokesčiai už verslo liudijimą ir padalijo iš dirbtų kalendorinių dienų skaičiaus – 150. Ieškovo paskaičiavimu vienos dienos pajamos yra 80,87 Lt. Ieškovo pateikta negautų pajamų paskaičiavimo lentelė (t.1, b.l. 106-107), išmokos paskaičiuotos remiantis minėtų Taisyklių 10 p. nurodyta metodika. Negautos pajamos už 2006 m. spalio-gruodžio mėnesius sudarė 6363,95 Lt., negautos pajamos už 2007 m. sausio-gruodžio mėnesius – 11228,46, negautos pajamos už 2008 m. sausio gruodžio mėnesius – 12148,31 Lt, negautos pajamos už 2009 m. sausio – lapkričio 11 d. laikotarpį – 9900,43 Lt., iš viso 39641,15 Lt.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų dėl turėtų pajamų pagal verslo liudijimą ir patirtų išlaidų. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad asmens, įgijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalas bei juo remiantis VMI pateikta ir jos patvirtinta pajamų deklaracija tai yra įrodymai apie gautas pajamas ir išlaidas. Taip pat teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje yra duomenys – liudytojo S. K. parodymai, kurie neprieštarauja ieškovo išdėstytiems argumentams, kad kitų išlaidų – patalpų ir įrengimų nuomos, išlaidų už elektrą ieškovas neturėjo, nes patalpų ir staklių savininkui atsilygindavo, atlikdamas tekinimo darbus. Ieškovas nurodė, kad kvitų už atliktas paslaugas neišrašydavo, nes turėjo tokią teisę nerašyti kvitų. Nurodė, kad pajamos buvo apytiksliai vienodos, nes kasdien dirbdavo tą patį valandų skaičių, tiek pat darbo dienų. Gautas pajamas į žurnalą įrašydavo ne už konkretų darbą, o konkrečios dienos pajamas. Jeigu kurią nors dieną pajamų negauta, įrašas nebuvo daromas. Be to, teismas apklausė liudytojus R. D., A. Č., V. V. ir remiantis visų įrodymų visuma pripažino, kad verčiantis automobilių brangių detalių restauravimo ar detalių darymo darbais, tikėtina, kad ieškovo dienos pajamos vidutiniškai galėjo būti 80,87 Lt. Dėl šių aukščiau išvardintų įrodymų ir kaip grindžiamas prielaidomis atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas dirbdamas pagal verslo liudijimą negalėjo kas mėnesį gauti vienodų pajamų, kad pajamas ieškovas įrašė ne jų uždirbimo metu ir kad metinėje pajamų deklaracijoje pateiktos pajamos nepagrįstos buhalteriniais dokumentais. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima netikėti ar nuginčyti ieškovo pateiktus įrodymus.
Be to, apeliantas nurodo, kad ieškovas pagal verslo liudijimą vertėsi tik nuo 2006 m. gegužės mėnesio ir turėjo mažas pajamas, todėl abejoja ar šia veikla būtų vertęsis iki 2009 11 11 ir ar būtų turėjęs apskaitos žurnale nurodytas pajamas. Tačiau teisėjų kolegija atmeta šį apeliacinio skundo argumentą, kuris taip pat grindžiamas prielaida, nes žalos atlyginimą reguliuojantys teisės aktai nenumato skaičiuojant negautų pajamų dydį atsižvelgti į verslo sąlygas ateityje.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ((duomenys neskelbtini) str.) ir priimdamas sprendimą nepažeidė nei procesinių, nei materialinių teisės normų, dėl ko nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais. Teismo sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu. ((duomenys neskelbtini) str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš D. J. V. Č. 350 (tris šimtus penkiasdešimt) litų už advokato atstovavimą apeliacinėje instancijoje.