Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Viktoro Kičiatovo ir nukentėjusiojo G. J. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-10-05 nuosprendžio, kuriuo D. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 str. 1 d. išteisintas, nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių. Nukentėjusiojo G. J. ir Klaipėdos m. apylinkės prokuratūros prokuroro civiliniai ieškiniai atmesti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis pagal 2001-05-08 darbo sutartį Nr. 465 dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu ir pagal 1999-12-25 UAB (duomenys neskelbtini)“ „Darbų vykdytojo pareiginės instrukcijos 2.12 p. privalėdamas vesti darbų saugos instruktažus darbo vietose, instruktuoti apie pasikeitusias darbo sąlygas, pasirašyti leidimus dirbti mechanizmais, pagal 2.13 p. privalėdamas kontroliuoti, kad objekte būtų laikomasi darbų saugos, sanitarijos ir priešgaisrinės saugos taisyklių, prireikus šalinti pažeidimus, o pagal 4.1.1 p. būdamas atsakingas už neigiamus savo veiklos padarinius, jei pažeistas Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugos darbe įstatymas, statybos techniniai reglamentai ir pagal 4.1.3 p. būdamas atsakingas už darbų saugos, priešgaisrinės saugos, sanitarijos, įmonės vidaus taisyklių reikalavimų laikymąsi, 2004 m. sausio 7-8 dienomis būdamas UAB (duomenys neskelbtini)“ objekte - prekybos centre, esančiame (duomenys neskelbtini)“, prieš 2004-01-07 duodamas nurodymą minėtame objekte pastatyti pastolius prie pastato fasado sienos, nesiėmė priemonių, kad būtų paruošta pastolių sumontavimo instrukcija ir kad įstatymų nustatyta tvarka būtų su šia instrukcija supažindinti, tai yra instruktuoti šiam darbui G. J. ir S. D., bei neaprūpino bendrovės pagalbinio darbuotojo G. J. apsauginėmis darbo priemonėmis - šalmu, tuo pažeisdamas LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2003-07-01, Nr. IX-1672) 25 str., kuriame nurodyta, kad „darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais: l p. imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus; 3 p. pagal darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo bei technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengia saugos ženklus, įrengia buities, sanitarines ir asmens higienos patalpas; 6 p. organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų instruktavimą užtikrinant, kad darbuotojai būtų instruktuojami priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus; taip pat „Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų“, patvirtintų LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1998-04-20 įsakymu Nr. 77, 7 p., kuris nurodo, kad darbdavys privalo: 7. 1 p. nemokamai aprūpinti darbuotojus asmeninėmis apsaugos priemonėmis...“, bei Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų LR socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR aplinkos apsaugos ministro 1998-12-24 įsakymu Nr. 184 / 282, 59. l p. „visi pastoliai privalo būti reikiamai suprojektuoti, patikrinti ir prižiūrimi, kad nevirstų arba staiga nepasislinktų“. Dėl minėtų darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimo pažeidimų 2004-01-08, apie 14.10 val., objekto, esančio (duomenys neskelbtini)“, statybvietėje tiesiogiai darbams vadovavęs D. K. liepė pagalbiniams darbininkams G. J. ir A. V. iškirsti betoninį pagrindą, tai yra paruošti pagrindą tolimesniam pastolių montavimui. A. V. pneumatiniu plaktuku ardė betoninį pagrindą, o G. J. kastuvu valė išardytas betonines atliekas. Iš vakaro pastatyti pastoliai trukdė darbininkams atlikti pavestą darbą, todėl 2004-01-08, apie 9 val., A. V. ir G. J. atitraukė metalinius pastolius nuo sienos ir toliau tęsė darbą. Apie 14.30 val. išsinėrė iš apkabos 410 cm ilgio pastolių statramstis, virto ir pataikė šalia dirbusiam G. J. į galvą, dėl ko jam padarytas atviras skeveldrinis kairiojo momenkaulio - smilkinkaulio lūžimas ir pažeisti galvos smegenų dangalai, sumušti galvos smegenys, nubrozdinta dešinio kelio oda. Dėl patirto galvos sužalojimo nukentėjusiajam G. J. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu D. K. buvo išteisintas nesant nusikaltimo, numatyto BK 176 str. 1 d., požymių. Nuosprendyje yra pasakyta, jog D. K. nebuvo atsakingas už darbų saugą minėtame objekte, kadangi jis vadovauti ten nebuvo paskirtas, be to, bylos duomenimis nustatyta, jog nelaimingas atsitikimas įvyko dėl nukentėjusiojo kaltės, nes jis, nepranešęs atsakingiems asmenims, patraukė iš vietos pastolius ant nelygaus pagrindo, dėl ko išsinėrė vienas iš pastolių statramsčių, kuris krisdamas sužalojo nukentėjusįjį. Be to, teismas padarė išvadą, jog šalmo nebuvimas nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su šiuo įvykiu, ši aplinkybė turėjo įtakos padarytų sužalojimų sunkumui.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-10-05 nuosprendį dėl D. K. išteisinimo panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį - D. K. pripažinti kaltu dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimų, dėl kurių įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, tai yra, dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 str. l d., ir paskirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. prašo paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paras, G. J. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jį priteisti iš UAB (duomenys neskelbtini)“ , o Valstybinei ligonių kasai iš UAB (duomenys neskelbtini)“ priteisti 2503,20 Lt, išleistus G. J. sveikatos priežiūrai. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismo išvada, jog D. K. pareikšti kaltinimai yra nepagrįsti, nes jis negali būti šios nusikalstamos veikos subjektu, yra neteisėta ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi pagal 2001 metų gegužės 8 d. darbo sutartį Nr. 465 D. K. buvo priimtas į UAB (duomenys neskelbtini)“ dirbti darbo vadovu ir jis pasirašytinai buvo supažindintas su 1999-12-28 UAB (duomenys neskelbtini)“ darbų vykdytojo pareigine instrukcija, kurios 1.1 p. nurodo, kad darbų vykdytojas yra jam pavesto objekto arba atskirų statybos darbų vadovas ir organizatorius, 1.4 p. nurodyta, kad darbų vykdytojui pavaldūs visi įmonės darbuotojai, dirbantys jam pavestame objekte. Tos pačios instrukcijos 2.12 p. yra nurodyta, kad darbų vykdytojo pareigos yra vesti darbų saugos instruktažus darbovietėse, instruktuoti apie pasikeitusias darbo sąlygas, pasirašyti leidimus dirbti mechanizmais. 2.13 p. nurodyta, kad jis privalo kontroliuoti, kad objekte būtų laikomasi darbų saugos, sanitarijos ir priešgaisrinės saugos taisyklių, prireikus šalinti pažeidimus. Šios instrukcijos 4. l. l p. nurodyta, kad darbų vykdytojas atsako už neigiamus savo veiklos padarinius, jei pažeistas LR statybos įstatymas, LR žmonių saugos darbe įstatymas ir t.t., o 4.1.3 p. nurodyta, kad darbų vykdytojas atsako už darbų saugos, priešgaisrinės saugos, sanitarijos, įmonės vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų laikymąsi. Taigi prokuroras teigia, kad D. K. buvo atestuotas darbų saugai taip, kaip tai numato LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 str. LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 str. (darbuotojų instruktavimas ir mokymas) nurodyta, kad „darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą“, o šio įstatymo 32 straipsnyje nurodyta, kad „darbdaviui atstovaujantis asmuo gali pavesti darbdavio įgaliotiems asmenims, iš jų - padalinių vadovams, įgyvendinti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencines priemones, kaip nustatyta įstatymo 11 ir kituose straipsniuose. Pavedimas įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones įforminamas darbdaviui atstovaujančio asmens įsakymu, potvarkiu ar kitu dokumentu. Toks pavedimas gali būti numatytas padalinio vadovo ar kito darbdavio įgalioto asmens darbo sutartyje arba pareigybės aprašyme (instrukcijoje)“. Prokuroras teigia, kad „darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų“, patvirtintų LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1998-04-20 įsakymu Nr. 77, 7.1 p., nurodyta, kad „darbdavys privalo: nemokamai aprūpinti darbuotojus asmeninėmis apsaugos priemonėmis“. Taip pat „Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų“, patvirtintų LR socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir LR aplinkos ministro 1998-12-24 įsakymu Nr. 184/282, 59. I p. numatyta, jog „visi pastoliai privalo būti reikiamai suprojektuoti, patikrinti ir prižiūrimi, kad nevirstų arba staiga nepasislinktų“. Tokiu būdu pagalbinis darbininkas G. J. buvo tiesiogiai pavaldus D. K. ir būtent D. K. pagal jo pareiginę instrukciją turėjo prieš 2004-01-07 duodamas nurodymą statyti pastolius nukentėjusįjį instruktuoti, kaip tą darbą būtų galima atlikti, aprūpinti asmeninėmis apsauginėmis darbo priemonėmis, apžiūrėti pastatytus pastolius, imtis priemonių, kad jie nevirstų ar staigiai nepasislinktų, kaip tai numato nurodyti teisės normų aktai. Prokuroras nurodo, kad įsakymo paskirti D. K. atsakingu už darbų saugą objekte (duomenys neskelbtini), nereikėjo, nes ši jo funkcija, kaip tai numato LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 37 str., buvo įtvirtinta jo pareiginėje instrukcijoje. Prokuroras teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog 2004-01-08 G. J. nebuvo duotas nurodymas statyti pastolius, nes bylos tyrimo metu buvo nustatyta, kad G. J. ruošė pagrindą pastolių statymui, kuriuos jis statė 2004-01-07, būdamas neapmokytas tam darbui ir be apsauginių priemonių. Taip pat prokuroras nesutinka ir su teismo išvada, jog nukentėjusysis įvykio metu šalmo nedėvėjo dėl savo kaltės, kadangi būtent darbdavys nesiėmė jokių priemonių, kad asmeninės apsaugos priemonės būtų išduotos taip, kaip įtvirtinta teisės normų aktuose. Tokią savo išvada prokuroras motyvuoja, nes bendrovėje nėra jokių duomenų apie apsaugos priemonių išdavimą, be to, nėra duomenų, kad jos buvo išduotos į objektą (duomenys neskelbtini)“ , nes pagal 2003-06-24 d. individualių apsaugos priemonių priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 63 A, nustatyta, kad šios apsauginės priemonės buvo išduotos R. P., tai yra, asmeniui, kuris į šį objektą buvo pervestas, kaip buvo nustatyta remiantis liudytojų parodymais, tik 2003 metų gruodžio mėnesį, o iki tol objekte dirbęs S. J. teigia apsauginių priemonių iš dispečerės sandėlininkės N. Č. nebuvo gavęs. Liudytojas A. V. parodė, jog dažnai objekte apsauginių priemonių - šalmų trūkdavo, tai yra, kad darbdavys neaprūpindavo bendrovės darbuotojų asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Prokuroras nesutinka ir su teismo išvada, jog nelaimingas atsitikimas su G. J. įvyko dėl jo paties neatsargių neteisėtų veiksmų, nesant darbų vadovo kaltės. G. J. nebuvo apmokytas, kaip elgtis su pastoliais, nežinojo, galima ar ne juos patraukti į šoną, be to, nustatyta, kad iš vakaro pastatyti pastoliai trukdė tolimesniam darbui, todėl 2004-01-08 ryte prieš duodant nurodymą ruošti pagrindą pastolių statymui darbams vadovavęs D. K. privalėjo apžiūrėti darbo vietą ir duoti atitinkamus nurodymus. Šią aplinkybę apklausos metu patvirtina ir LR valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus atstovė D. J., o be to, prieš 2004-01-07 duodamas nurodymą statyti pastolius, D. K. privalėjo kreiptis į UAB (duomenys neskelbtini)“ saugos ir sveikatos specialistą J. B., kad jis paruoštų pastolių statymo instrukciją ir tik po to, kai pastolių statymo instrukcija būtų parengta ir su jais supažindinti bendrovės darbuotojai, duoti nurodymus apmokytiems darbuotojams juos statyti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nesiėmė priemonių apklausti liudytoją S. D. siekiant nustatyti, kas ir kaip 2004-01-07 statė pastolius, kurie virsdami sužalojo nukentėjusįjį G. J.. Prokuroras konstatuoja, jog žala yra padaryta dėl UAB (duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų nusikalstamų veiksmų, tai pagal LR CK 6.264 str. už tai materialiai turi atsakyti UAB (duomenys neskelbtini)“.

Nukentėjusysis G. J. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-10-05 nuosprendį dėl D. K. išteisinimo panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį - D. K. pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 str. 1 d., paskiriant jam bausmę, bei priteisti iš UAB (duomenys neskelbtini)“ 207472,76 litų sumos civilinį ieškinį. Nukentėjusysis G. J. savo apeliaciniame skunde nurodo analogiškus motyvus, kaip ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinio skundo motyvai. Taip pat nukentėjusysis pabrėžia, kad minėtas įvykis labai paveikė jo ir jo šeimos narių gyvenimus, kadangi su žmona augina du mažamečius vaikus, kuriuos visiškai materialiai išlaiko. Dėl patirto sužalojimo prarado 90 procentų darbingumo, tapo II grupės invalidu, dėl ko labai pablogėjo šeimos materialinė padėtis. Dėl sužalojimo patyrė didelį fizinį skausmą, kurį jaučia ir dabar, sutriko jo kalba, dėl ko nepaprastai sunku bendrauti su aplinkiniais ir artimais žmonėmis, susilpnėjo atmintis, naktimis blogai miega. Jį skaudina tai, jog dėl šio įvykio UAB (duomenys neskelbtini)“ buvo išmokėta draudimo išmoka, tačiau bendrovė jokių veiksmų atlyginti jam padarytą žalą nesiėmė. Tokiu būdu jis patyrė ne tik materialinę, bet ir moralinę žalą, kurią privalo atlyginti už tai atsakingi asmenys.

Prokuroras ir nukentėjusysis prašo apeliacinį skundą tenkinti, išteisintojo D. K. gynėjas prašo šiuos skundus atmesti.

Prokuroro ir nukentėjusiojo apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, nuosprendis keistinas, kadangi priėmus išteisinamąjį nuosprendį, neteisingai buvo išspręstas civilinio ieškinio klausimas ( BPK 328 str. 4 p.).

Apylinkės teismas pagrįstai D. K. pagal BK 176 str. 1 d. išteisino.

Darbų saugos taisyklių pažeidimo bylose svarbu nustatyti trauktinų atsakomybėn asmenų ratą. Apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai akcentavo, jog D. K. negalėjo būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, kadangi į objektą, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas, jis nebuvo paskirtas. Darbdavį atstovaujančio asmens įsakymo, potvarkio ar kito dokumento, kuriuo D. K. būtų paskirtas darbų vadovu į objektą, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas, byloje nėra. Byloje esančioje D. K. darbo sutartyje ( b.l.184, t. 1) nėra nurodyta, kad jis atsako už darbų saugą, jog gali būti perkeliamas į kitą objektą ir pan. Kolegijos posėdyje apklaustas statinio darbų vadovas R. P. parodė, kad formaliai jis su D. K. buvo lygūs, nors aukštesnis pareigomis buvo jis. Tačiau byloje jokių duomenų, kad R. P. galėjo duoti nurodymus, o D. K. privalėjo juos vykdyti, taip pat nėra.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo paskirta darbų saugos technikos ekspertizė. Ekspertizės akte ( b.l.125-129, t.3) yra padaryta išvada, kad atsakingi už saugų darbą statybvietėje yra rangovas, statinio statybos vadovas ir darbų vadovai, kurie neužtikrino 2003 07 01 LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 str. 1 d. nuostatos, kad darbai statybos įmonėje turi būti organizuojami vadovaujantis Saugos ir sveikatos taisyklėmis statyboje, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 12 22 įsakymu Nr. 346. Be to, ekspertas apeliacinės instancijos teismo posėdyje pabrėžė, kad D. K. dėl nelaimingo įvykio net ir negalėtų atsakyti, kadangi jis nebuvo reikiamai atestuotas, todėl šia prasme neturi reikšmės vertinant jo veiką tai, ar statant pastolius buvo laikomasi reikalavimų, kuriuos numato jo pareiginė instrukcija. Iš UAB (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymo ( b.l. 47-48, t.1) matyti, kad objekto, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas, statybos vadovu buvo paskirtas reikiamą atestatą turintis H. V. (b.l.136, t.3), o padalinio vadovu buvo paskirtas R. P., kuris taip pat yra atestuotas kaip statinio statybos vadovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas (b.l.160, t. 3). Iš UAB (duomenys neskelbtini)“ atsakymo vyr. tyrėjai B. B. ( b.l.166, t. 1) matyti, kad esant gamybiniam būtinumui įsakymo tvarka darbų vadovas gali būti: a) pervestas vadovauti iš vieno statybos objekto į kitą; b) paskirtas vadovauti keliems statybos objektams, vadinasi, bendrovėje buvo nustatyta praktika, jog perkeliant darbuotoją iš vieno objekto į kitą buvo reikalingas rašytinis dokumentas - įsakymas. Tokio įsakymo dėl D. K. nebuvo. Tuo tarpu liudytojas S. J. apylinkės teismui parodė, kad iš pradžių jis buvo paskirtas statybos objekte (duomenys neskelbtini)“ atsakingu už darbų saugą ir priešgaisrinę saugą, o vėliau buvo perkeltas į kitą objektą, esantį (duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje ( b.l.71, t.3). Įsakymai tiek pirmu, tiek ir antru atveju yra (b.l.168-169, t. 1).

Darbų saugos ekspertizė nustatė kitą reikšmingą aplinkybę, būtent tai, jog nelaimingo atsitikimo priežastis buvo pastolių statymas ant nelygaus pagrindo. 2000 12 22 Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymo Nr.346 „Dėl saugos ir sveikatos taisyklių statyboje patvirtinimo 28 p. yra numatyta, kad gruntas, ant kurio statomi pastoliai, turi būti išlygintas, sutankintas, su nuolydžiu paviršiniam vandeniui nutekėti. Pastoliai, neturintys reikiamo stabilumo, prie statinio sienos turi būti pritvirtinti statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte arba gamintojo dokumentuose nurodytais tvirtinimo būdais.

Bylos duomenimis yra nustatyta, jog pastoliai buvo pradėti statyti dieną prieš nelaimingą atsitikimą. Duomenys apie tai, kas liepė darbininkams statyti pastolius, byloje yra prieštaringi. Vienu atveju nurodomas darbų vadovas R. P., kitu, kaip parodė brigadininkas J. P.,- D. K.. Antai R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis davė nurodymą statyti pastolius ( b.l.2-6, t.2), tą patį kolegijai teigė ir išteisintasis D. K., nurodydamas, kad R. P. nurodymą statyti pastolius perdavė brigadininkui J. P.. Kolegijos posėdyje apklaustas statinio vadovas H. V. negalėjo paaiškinti, kas davė nurodymą statyti pastolius, bet pripažino, kad objektui, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas, vadovavo R. P. ir jis turėjo duoti nurodymą statyti pastolius. Apylinkės teismui nepavyko dėl pastolių statymo aplinkybių apklausti liudytojo S. D., nebuvo jis apklaustas ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, kadangi liudytojas išvykęs į užsienį ( b.l.143, t.3).

Prokuroras apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria apsauginio šalmo išdavimo aplinkybėms. Apylinkės teismas pagrįstai nuosprendyje nurodė, jog tai, ar buvo išduotas šalmas, ar ne, didesnės reikšmės neturi, tą patį patvirtino ir darbų saugos techninės ekspertizės aktas, kuriame yra nurodyta, kad šalmo nedėvėjimas nėra nelaimingo atsitikimo priežastimi. Tai galėjo sąlygoti tik traumos sunkumo laipsnį.

Apylinkės teismas remdamasis ištirtais įrodymais teisingai nustatė faktinę bylos aplinkybę- tai, jog nukentėjusysis patraukė ant nelygaus pagrindo pastatytus pastolius. Kokį priežastinį ryšį ši aplinkybė turėjo nelaimingam įvykiui, apeliacinės instancijos teismas negali vertinti, kadangi byloje gali atsirasti galimybė patraukti baudžiamojon atsakomybėn kitą asmenį(is), kuris(ie) buvo atsakingas(i) už darbų saugos taisyklių reikalavimų laikymąsi statant pastolius ir tik tokiu atveju turi būti analizuojama, kokią reikšmę turėjo nukentėjusiojo veiksmai.

Tačiau apylinkės teismas pagrįstai išteisindamas D. K. nesant jo veikoje nusikaltimo, numatyto BK 176 str., požymių ir atmesdamas civilinius ieškinius, netinkamai išsprendė klausimą dėl civilinių ieškinių. D. K. yra išteisintas dėl to, jog jo veikoje nėra nusikaltimo požymių. Apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytu pagrindu civiliniam ieškovui būtų užkirstas kelias apskritai ateityje reikalauti žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka, kadangi nuosprendis baudžiamojoje byloje turi prejudicinę galią. Tokiu atveju teismas, išspręsdamas klausimus dėl civilinių ieškinių, turėjo juos ne atmesti, o palikti nenagrinėtus (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Pakeitus civilinio ieškinio išsprendimo pagrindą, nukentėjusiajam yra paliekama teisė reikalauti žalos atlyginimo dėl visų jo pareikštų reikalavimų ateityje, pavyzdžiui, civilinio proceso tvarka.

Siekiant užtikrinti galimą žalos atlyginimą UAB (duomenys neskelbtini) buvo įnešusi į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą 217000 Lt ( b.l.157-158, t. 3), todėl buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės. Kadangi civilinio ieškinio klausimas lieka neišspręstas, šie pinigai grąžinami civiliniam atsakovui.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos m. apylinkės teismo 2005 10 05 nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, pagal kurią nukentėjusiojo G. J. ir Klaipėdos m. apylinkės prokuratūros pareikšti civiliniai ieškiniai atmesti.

Nukentėjusiojo G. J. bei Klaipėdos m. apylinkės prokuratūros civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 217000 Lt, esančius Klaipėdos apygardos teismo depozitinėje sąskaitoje LT607300010002331729 AB banke „Hansabankas“, įneštus civiliniam ieškiniui užtikrinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.