Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-11-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1285-1123/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-11-23
Bylos Nr.
1-1285-1123/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kaltinamasis
J. K.
Civilinis ieškovas
R. G.
Advokatai
Elena Žilėnienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1285-1123/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51906-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.2.14.10.1; 1.2.4.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Agnei Grinkevičiūtei, Aušrai Razutienei,dalyvaujant prokurorams Irenai Pavliukevič, Aušrai Zakarkienei,kaltinamajam J. K.,jo gynėjai advokatei Elenai Žilėnienei,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. G.,vertėjoms Helenai Žemaitel, Svetlanai Minakovai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. tyčia sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2019 m. gruodžio 6 d., apie 16.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo sugyventinę R. G., kas pasireiškė tuo, kad jis, būdamas galimai apsvaigęs nuo alkoholio, kilus ginčui agresyviai elgėsi, šaukė, grasino susidoroti, po ko jis nukentėjusiajai R. G. su žarstekliu penkis kartus sudavė į galvos sritį, ne mažiau trijų kartų į dešinės pusės blauzdikaulio sritį, taip pat ne mažiau dviejų kartų į kairės kojos kelio sąnario sritį, taip pat sudavė vieną kartą į dešinės rankos žastikaulio sritį, padėjęs žarsteklį, dešinės rankos kumščiu sudavė į nosies sritį ne mažiau dviejų kartų, tuo nukentėjusiajai R. G. sukeldamas fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis sugadino svetimą turtą, o būtent: jis, 2020 m. vasario 6 d., apie 15.20 val., (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai R. G. priklausančiame bute sugadino nukentėjusiajai priklausantį turtą – sulaužė spintą, lovą, virtuvinį stalą, sekciją, sudaužė kambario durų stiklą, indus, 2 vnt. šviestuvų, taip pat sudaužė skalbimo mašiną, vonioje esančią kriauklę, spintelę, 3 vnt. televizorių, muzikinį centrą, mikrobangų krosnelę, gėlių vazonus, nutraukė elektros laidus, nutraukdamas apgadino užuolaidas, nulaužė 2 vnt. vandens maišytuvų, sudaužė klozetą, ko pasėkoje ėmė nesustabdomai bėgti vanduo, tokiais savo veiksmais sugadino svetimą, R. G. priklausantį 2610 eurų vertės turtą. Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis tyčia sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis, 2020 m. vasario 6 d., apie 15.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas galimai apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš nukentėjusiąją V. B., kas pasireiškė tuo, kad jis tyčia pastūmė V. B., ko pasėkoje ji, krisdama ant grindų, susižalojo ranką ir koją, dėl ko jai buvo padaryta poodinė kraujosruva kairėje rankoje ir kairėje kojoje su žaizda kairiajame žaste, odos įbrėžimais kairiame dilbyje, žaizdomis kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje, poodines kraujosruvas dešinėje kojoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu (specialisto išvada Nr. G 482/2020 (01)), tokiais savo veiksmais sukėlė V. B. fizinį skausmą, bei nežymiai sutrikdė sveikatą. Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. K. , apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies ir paaiškino, kad vasario 6 d. jis buvo pas R. G. namuose, (duomenys neskelbtini), ten jis darė remontą, dėl kurio susitarė su R. G.. R. G. yra jo sugyventinė, kartu gyveno (duomenys neskelbtini) metus, tačiau dabar jam yra paskirta kardomoji priemonė. V. B. yra jo uošvienė, jos jis nemušė, ji pati girta buvo. Jis iš vakaro miegojo šitame bute su R. G., kuri ryte išvažiavo į savo darbą ir jam paliko 50 Eur, kad nupirktų santechnikos prekių, kažką pakeisti tada reikėjo. O uošvienė jam sakė nupirkti degtinės ir alaus. Ji, nors ir pagyvenusi, tačiau daug gerianti. Jis nupirko degtinės, alaus ir kraną. Jam grįžus unitazas jau buvo sudaužytas. Tą dieną jis su V. B. išgėrė 0,7 litro butelį, o ji, kai prisigeria, pradeda rėkti, kad jis R. G. nereikalingas ir panašiai. V. B. pradėjo jį varyti iš namų, nors butas ne jai priklauso, o R. G., išprovokavo konfliktą. Įvyko žodinis konfliktas ir jis išėjo. Jis norėjo pakeisti unitazą ir kriauklę, užsukinėjo kraną, kur vanduo tekėjo, bet ten senas kranas, kuris praleidžia vandenį. V. B. jį daužė su kumščiais ir rėkė, jis jai nieko nedarė, paėmė ir išėjo. Jis nematė, ar V. B. nukrito, ar ne. Jis jos nestūmė, nelietė. Ji gali lygioje vietoje ant žemės nukristi. Ji yra ligotas žmogus, šiuo metu guli slaugos ligoninėje, nes susilaužė ranką, kai prisigėrusi nukrito nuo kėdės. Bute įvykio metu nieko nebuvo, tik jis ir V. B..

Pusė tame bute esančio turto priklauso jam. Jis ten gyveno (duomenys neskelbtini) metų, baldai buvo pirkti už jo pinigus, jo daryti remontai. Jis nesupranta, kodėl tokia didelė sugadinto turto suma surašyta. Dalis tų baldų priklauso jam, o dalis turėjo būti išmesta į konteinerį. Jie jau buvo pradėję R. G. paliepimu laužyti spintą tam, kad išmestų ją į konteinerį. Lova buvo jo pirkta, ją irgi norėjo išmesti. Virtuvinis stalas irgi buvo jo pirktas, bet jis tiksliai negali pasakyti, ar jį laužė, gal netyčia užsikabino už jo. Sekcija irgi turėjo būti išmetimui, todėl jis pradėjo ją gabalais laužyti, kad po truputį išneštų į konteinerį. Kambario durų stiklas buvo netyčia užkabintas. Visi šviestuvai yra jo nuosavybė, juos jis specialiai sulaužė, kai jį išprovokavo V. B.. Skalbimo mašiną galėjo jis užkabinti, nes kai darė remontą, buvo išgėręs. Kriauklė vonioje buvo gabalais sudaužyta ir turėjo būti išnešta. Visi trys televizoriai priklausė jam, juos sudaužė. Vienas televizorius buvo jo pakeistas. Muzikinis centras tai magnetola, ji irgi jo nuosavybė, ją jis sunaikino. Mikrobangų krosnelė irgi jo nuosavybė, ją taip pat sunaikino. Gėlių vazonas irgi jo. Laidų jis netraukė, užuolaidų negadino. Modemai, apie kuriuos šneka nukentėjusioji, duodami nemokamai prie kabelinės. Seifo durų jis negadino. Jis nulaužė ne du, o vieną vandens maišytuvą. Jis pats jį buvo nupirkęs ir pastatęs, tai jo nuosavybė. Jis norėjo užsukti vandenį, bet kai išvarė iš namų, jis ir išėjo. Jam pasakė, kad ateis pažįstamas kaimynas santechnikas, o jam išeiti. Kada buvo pirkti daiktai, jis negali pasakyti, nes (duomenys neskelbtini) metai yra ilgas laikotarpis. Jis dirbo (duomenys neskelbtini), anksčiau buvo (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini) dirbo. Nukentėjusioji neprisidėjo prie šių baldų pirkimo, bet jie gyveno kartu, juos naudojo bendrai, viską pirko bendram naudojimui. Jis pripažįsta, kad sulaužė daiktus, bet taip darė, nes tai buvo jo daiktai ir jis darė su jais, ką norėjo. Jis padarė žalą, bet ne tokio dydžio. Dėl elektriko, santechniko išlaidų nepripažįsta, nes suma yra per didelė. Jis pripažįsta dalį ieškinio – už 600-700 Eur žalos. Su patikslintu civiliniu ieškiniu sutinka, nes dalį ne savo daiktų sudaužė, sutinka su patikslintame ieškinyje nurodyta suma, tik kategoriškai nesutinka dėl advokato išlaidų priteisimo, jis yra bedarbis, stovintis darbo biržoje, už valstybinį advokatą turėtų apmokėti valstybė.

(duomenys neskelbtini) yra jo motinos butas. Ten jokio konflikto nebuvo. Pas jį atėjo draugas vardu K. V., su kuriuo pradėjo vartoti alkoholį, išgėrė 2 litrus degtinės. R. G. buvo kartu, jie gėrė trise, nuo 17 val. iki 20 val. išgėrė 3 litrus degtinės. Tą vakarą jie su R. G. truputį apsiginčijo, ji išprovokavo, apšmeižė dėl neištikimybės, prasidėjo konfliktas. Jis jos niekuo nekaltino, ji prigėrusi pradeda pati ieškoti problemų. Jis su ja truputį sukonfliktavo, bet tokių žymių nepadarė. Ji net abdukcijos nepadarė. Čia buvo auklėjimo klausimas. Jis jai porą kartų trenkė į veidą ranka, taip pat spyrė, bet neatsimena, į kokią kūno dalį ir kiek kartų. Jis buvo stipriai išgėręs ir susipyko su sugyventine dėl butelio. Jis jai nedavė gerti, tada ji pradėjo kelti skandalą ir puolė lakstyti, rėkti, daužyti lėkštes. Išprovokavo jį ir jis nesusilaikė. Tai buvo abipusis konfliktas, apsistumdymas. Ji pati girta buvo. Stipriai jos nemušė. Žarstekliu jos nemušė, jei būtų mušęs žarstekliu, tai būtų užmušęs. Pas jį yra krosnis, bet šildymas dujinis, žarsteklio nėra, atvažiavę pareigūnai ieškojo, bet nerado žarsteklio. Vėliau K. V. išėjo, jie jį išlydėjo ir nuvažiavo pas R. G. motiną V. B. į (duomenys neskelbtini) g., susitaikė, nupirko V. B. maisto ir ten pernakvojo. Iš ryto jis pasigedo sugyventinės, paskambino ir išgirdo, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje vyksta kažkoks balius. Jis pagalvojo, kad ji ten švenčia. Atvažiavęs jis rado neužgesintas nuorūkas peleninėje, neišgertą butelį. R. G. nebebuvo. Po to jis sužinojo, kad ji, būdama išgėrusi, nuėjo į policiją ir parašė pareiškimą, kad jis ją primušė. Jis negerai pasielgė, daugiau taip nesielgs. Šiems jo veiksmams įtaką turėjo alkoholis, jeigu jis būtų blaivas, nekeltų rankos. Gal ir buvo skambučiai jai, bet jis buvo išgėręs. Gal grasino. Bet nemano, kad ji jo bijojo, jai taip turbūt liepė parašyti pareigūnai, tyrėja. Policijos pareigūnai konflikto metu nebuvo atėję, jie su R. G. išgėrė ir nuvažiavo pas V. B., ten dar išgėrė. Ji į policiją nuvyko ir pareiškimą parašė būdama girta.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Dėl fizinio skausmo sukėlimo R. G.

Kaltinamasis J. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu dėl fizinio skausmo sukėlimo R. G., parodė, kad tiksli įvykio data 2019 m. gruodžio 6 d., apie 16.00 val., pas jį į namus adresu (duomenys neskelbtini), atėjo draugas K. pavardės neatsimena. K. pasiūlė išgerti degtinės. Su juo kartu gyvena jo sugyventinė R. G., pažįstami yra apie (duomenys neskelbtini) metų, o gyvena kartu apie (duomenys neskelbtini) metus. Visi trise gėrė degtinę, degtinės buvo 0,7 litro butelis, kai išgėrė tą degtinę, tada išgėrė dar vieną butelį degtinės 0,7 l, ir vėliau nuėję į parduotuvę nupirko viskio 0,7 litro. Kai viską išgėrė, K. išėjo namo, jie liko su R.. Jie su R. nuėjo miegoti, jokio konflikto nebuvo. Kitą dieną jie su R. važiavo pas R. motina adresu (duomenys neskelbtini), nupirko uošvienei produktų reikalingų buičiai, jis nusprendė nueiti pamiegoti, kai atsikėlė R. nerado namuose pas uošvę. Pamanė, kad R. gali būti pabėgus į jo namus išgerti, nes pas uošvienę gerti jai niekas neduoda. Grįžo į namus ir pamatė, kad yra tuščias išgertas 0,7 litro butelis alkoholio, R. jo namuose nebuvo. Jis pasidarė kavos, ir sėdėjo prie televizoriaus, apie 20.00 val., kažkas paskambino į duris, atidaręs duris pamatė, jog pareigūnai, viena pareigūnė įbėgo į vidų, pradėjo viską fotografuoti, jam uždėjo antrankius, dėl ko nesuprato, pasakė, kad „tavo boba parašė pareiškimą ant tavęs“. Jis prieš R. nesmurtavo, kai R. nerado pas uošvienę, jai paskambino ir pasakė R., jeigu ji gers, jis ją užmuš, bet tai sakė nerimtai. Dabar su R. G. jis nebendrauja, jokių ryšių nepalaiko (1 t., b. l. 94, 104).

Nukentėjusioji R. G., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji su J. K. negyvena kartu jau pusę metų. Iki tol gyveno kartu (duomenys neskelbtini) metus, į pabaigą santykiai pradėjo prastėti. Jie gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje, o (duomenys neskelbtini) gatvėje gyvena jos mama, bet ten yra jos butas. Dažnai reikėdavo važiuoti pas mamą ir ją prižiūrėti. Paskutiniu metu J. K. daug gerdavo, dėl to pykčiai prasidėjo. Ji kažkiek irgi gerdavo. Dėl gruodžio 6 d. įvykio parodė, kad ji (duomenys neskelbtini) gatvėje grįžo iš darbo, jie išgėrė, susipyko. Sunku pasakyti, kiek išgėrė, bet nemažai. Gėrė abu. J. K. ją mušė, bet ji buvo su striuke, todėl mėlynių neišliko. Ją mušė su žarstekliu, kiek sudavė smūgių, neatsimena. Kitą dieną ji kreipėsi į policiją. Ant veido nebuvo mėlynių, nes ji buvo užsidengusi, todėl pas medikus nesikreipė. Į darbą dėl tų sumušimų galėjo eiti. Ji vienai pažįstamai papasakojo apie tai, kas įvyko. K. V. yra J. K. draugas. Jis tą dieną buvo, bet greitai išėjo. Tai buvo pirmas toks rimtesnis kartas, kai J. K. pakėlė prieš ją ranką. Anksčiau buvo smurto, bet tai buvo tik apsistumdymai. Kai ji parašė pareiškimą, tada prasidėjo iš J. K. grasinimai. Tą pačią dieną jis negrasino, tik kitą dieną, kai parašė pareiškimą. Jis sakė neklausyti tyrėjų, neklausyti policijos, galvojo, kad kažkas tarp jos ir K. vyksta. Jai buvo baisu, kai jis grasino, buvo stresas, bijojo kreiptis į policiją. Gali būti, kad ji jau buvo išgėrusi. Ar K. matė, kaip ją mušė, ji negali pasakyti, jis galimai jau išeidinėjo pro duris tuo metu. Po šio įvykio ji su J. K. susitaikė. Į (duomenys neskelbtini) gatvę jie išvažiavo po įvykio, tik ar kartu, ar atskirai – jau nepamena.

Nukentėjusioji R. G., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu dėl 2019 m. gruodžio 6 d. įvykio, parodė, kad 2019 m. gruodžio 6 d., apie 16.00 val., po darbo atvažiavo pas savo sugyventinį J. K., adresu (duomenys neskelbtini). Kai atvažiavo, jau minėtu adresu buvo jo draugas K., jo pavardės nežino, kas toks nežino, jis jai tik iš matymo pažįstamas. Iš pradžių visi trys, tai yra ji, J. K. ir K. sėdėjo, valgė, vartojo alkoholinius gėrimus. Kai ji atvažiavo pas J. K. jis su K. jau buvo neblaivūs. Iš pradžių viskas buvo gerai. Po kiek laiko J. K. nuėjo miegoti, o ji su K. liko sėdėti. Kažkur apie 20.00 val. atsikėlė J. K. ir pamatęs, kad ji sėdi su K., pradėjo priekaištauti, sukėlė konfliktą, pradėjo priekaištauti, kad jie meilužiai ir pradėjo mušti K.. Ji K. užstojo, pasakė, kad nieko nebuvo, tačiau J. K. nieko neklausė ir pradėjo mušti ją su žarstekliu, su kuriuo jai penkis kartus sudavė per galvą, ne mažiau trijų kartų per dešinės pusės blauzdikaulį, per kairės kojos kelio sąnarį kokius du kartus, dar sudavė žarstekliu vieną kartą per dešinės rankos žastikaulį. Taip pat mušė ir kumščiu. Dešinės rankos kumščiu jai sudavė į nosį, gal kokius du kartus. Kai jis ją mušė, ji buvo su striuke ir užsidėjusi ant galvos gobtuvą. Tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Po to jai pavyko pabėgti ir ji nuvažiavo namo adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 7 d., apie 09.00 val., J. K. atvažiavo pas ją adresu (duomenys neskelbtini), kadangi normaliai kalbėjo ji jį įsileido į butą, kur leido laiką skirtinguose kambariuose, dėl ko J. K. supyko ir pradėjo jai grasinti, kad ją užmuš, sulaužys stuburą. Todėl ji išvažiavo ir atvažiavo į J. K. butą adresu (duomenys neskelbtini). Apie 16.00 val. J. K. pradėjo jai skambinėti į telefoną ir grasinti, kad kai grįš namo adresu (duomenys neskelbtini) ją sumuš, sulaužys stuburą. Todėl išsigando, kad vėl nebūtų sumušta ir sužalota ir kreipėsi į policiją. Ji J. K. pažįsta (duomenys neskelbtini) metų, iš kurių (duomenys neskelbtini) metus gyvena kartu pas jį adresu (duomenys neskelbtini), todėl ji turi raktus nuo jo buto. Veda bendrą ūkį, vienas kitam padeda finansiškai, taip pat padeda vienas kitam buityje. Turi abipusi artumą, atsakomybę. Bendrų vaikų neturi. Kai susipykdavo su J. K. išvažiuodavo pas save į butą adresu (duomenys neskelbtini). J. K. nuo jos buto raktų neturi. Po įvykio ji į gydymo įstaigą nesikreipė, kodėl nesikreipė, nežino. Su J. K. šiuo metu negyvena, su juo nebendrauja ir jo namuose nesilanko, nes ji jo bijo, jis smurtauja prieš ją jau ne pirmą kartą, jai skambinėja iš nepažįstamų numerių ir jai grasina, kad atsiimtų pareiškimą. J. K. pretenzijų ji turi. Ji nenori su juo turėti jokių ryšių. Civilinio ieškinio nereikš. J. K. ir toliau jai skambinėja ir laužėsi į namus prieš 2 savaites. Jis jai išlaužė buto spyną, ji kvietė pareigūnus, bet jo nesugavo. Ji nori J. K. grąžinti raktus, ir pasiimti likusius daiktus, bet jo bijo, jo taip pat bijo ir jo draugas K., kuris duoda tokius parodymus, kokius pasako J., jis labai agresyvus (1 t., b. l. 37, 49, 55).

2020 m. sausio 30 d. akistatos tarp įtariamojo J. K. ir nukentėjusiosios R. G. protokole užfiksuota, kad į klausimą, ar J. K. mušė R. G. 2019 m. gruodžio 6 d, įtariamasis J. K. atsakė – ne, nemušė. R. G. parodė – taip, mušė. J. K. parodė – buvo alkoholikė R. G., kuri gėrė alkoholį, ir atėjo draugas K., pavardės nežino. R. G. parodė – grįžusi iš darbo rado bute J. geriantį kartu su draugu K.. Į klausimą su kokiu daiktu mušė, R. G. atsakė – su žarstekliu, pas J. bute yra pečius, kuriam jis naudoja žarsteklį. J. K. parodė – R. G. nemušė, pas jį namuose nėra žarsteklio. Į klausimą, ar draugas K. matė visą konfliktą, J. K. parodė – tarp J. K. ir R. nebuvo jokio konflikto ir K. negalėjo nieko matyti. R. G. parodė – J. išgertuvių metu su tuo pačiu žarstekliu sudaužė ją ir K.. J. ją mušė į įvairias kūno vietas į galvą, veidą, nugarą, į kojas, per visą kūną. Jai sudavė nemažiau 10 kartų. Su striuke užsidengė savo kūną (1 t., b. l. 122).

Liudytojas K. V., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, jis yra J. K., jie susipažino dirbdami (duomenys neskelbtini), pažįstami gal apie (duomenys neskelbtini) metus, pas jį eidavo į svečius. Prieš posėdį kaltinamasis nebuvo su juo susisiekęs. Žino, dėl ko jis yra kaltinamas. Jis įvykio dieną po darbo užėjo pas J. K. (duomenys neskelbtini) g., kažkur 5-6 val. Kaltinamasis jau sėdėjo su savo sugyventine ir išgėrinėjo, jau buvo nugerta pusę butelio, jie pavaišino jį, visi kartu išgėrė dar du butelius, buvo nuėję nupirkti dar gėrimų į šalia esančią parduotuvę. Vėliau jis išėjo. Maždaug apie 4-5 val. buvo tame bute. Visko tiksliai negali pasakyti, nes ne viską prisimena, praėjo laiko. Ar J. K. buvo nuėjęs miegoti, nepasakys, nepamena. Buvo įtempta atmosfera, nes J. K. su R. truputį pasiginčijo paviršutiniškai, J. priekaištavo R., kad ji kiekvieną dieną geria, bet tą vakarą jie gėrė visi. Kai jis atėjo pas J. K., R. jau buvo pavartojus nemažai. Jis išėjo dėl savų priežasčių, jam reikėjo išeiti. Kai išeidinėjo, J. K. sėdėjo ant savo fotelio. Ar jis jį palydėjo, neprisimena. Ar J. K. buvo agresyvus, negali pasakyti. Tarp jo ir sugyventinės buvo įtampa, atrodė, kad jie pykstasi. Barnių buvo, bet smūgių jis nematė. Bute krosnis yra. Prie krosnies yra žarsteklis, kastuvėlis. Po įvykio su J. K. bendravo, kaltinamasis jam sakė, kad R. parašė pareiškimą, po to jį ir kvietė. Jis žinojo, kad bus tokių dalykų, nes ateidavo anksčiau pas R.. J. nebūdavo, jo belaukiant R. jam išsipasakodavo, būdavo toje išgėrusio žmogaus būsenoje. Pas ją matosi, kad ji skęsta alkoholyje dėl savo gyvenimiškų aplinkybių, sakė, kad bandė gydytis, bet jai nepadeda. Ji pati jam pasakė, kad ant J. K. parašė pareiškimą. Sakė, kad ją sumušė. Konkrečiai ką ji pasakojo, kur mušė, pasakyti negali. Jis matė ant R. žymes, matėsi ant veido. Ji sakė, kad ją sumušė J. K., kad padaugino. Jis apie tai nieko negalvojo, nes tai ne jo problema, gal ir galėjo taip būti. Pats J. K. jam nieko daug nepasakojo, tiesiog pasakė, kad pareiškimą parašė, kai paklausė, kas buvo, J. K. pasakė, kad R. pradėjo vadovauti, psichuoti. R. pati lenda prie jo, nors jam pareigūnai uždraudė su ja bendrauti, bet ji pati ateidavo ir bendraudavo. Jeigu kažkas buvo, tai jis mano, kad ji pati turėtų save kaltinti. Yra girdėjęs, kad tarp jų buvę ginčų, nepasakys, kiek. Ar jo akyse buvo smurto, nepasakys, nematė, gal kada buvo pas J. K. sėdėdamas per daug išgėręs, bet konkrečiai pasakyti negali.

Liudytojas K. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. gruodžio 6 d., apie 16.00 val., kos atvyko pas draugą J. K. pas jį į namus adresu (duomenys neskelbtini), su juo kartu buvo jo sugyventinė R. G., jie abu jau išgėrinėjo, kai jis atvažiavo. Iš viso per visą vakarą išgėrė 3 butelius 0,7 l talpos alkoholio. Kai baigėsi alkoholis, jis prieš 21 val. išėjo namo, išgertuvių metu, jokių konfliktų nebuvo, J. tikrai nemušė, nei jo, nei R.. Kas vyko toliau nežino, nes išėjo namo (1 t., b. l. 72).

2019 m. gruodžio 7 d. protokole-pareiškime pareiškėja R. G. nurodė, kad 2019 m. gruodžio 6 d., apie 16.00 val., po darbo ji atvažiavo pas savo sugyventinį J. K. adresu (duomenys neskelbtini). Iš pradžių viskas buvo gerai, bet po to susiginčijo, įvyko konfliktas ir apie 20.00 val. J. K. su žarstekliu ir rankos kumščiu sudavė jai į įvairias kūno vietas, ne mažiau negu 10 kartų. Tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Po to jai pavyko pabėgti ir ji nuvažiavo namo adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 7 d., apie 09.00 val., J. K. atvažiavo pas ją adresu (duomenys neskelbtini), kadangi normaliai kalbėjo, ji jį įsileido į butą, kur leido laiką skirtinguose kambariuose, J. K. supyko ir pradėjo jai grasinti, kad užmuš, sulaužys stuburą. Todėl ji išvažiavo ir atvažiavo į J. K. butą adresu (duomenys neskelbtini). Apie 16.00 val. J. K. jai pradėjo skambinėti į telefoną ir grasinti, kad kai grįš namo adresu (duomenys neskelbtini), jis ją sumuš, sulaužys stuburą. Todėl išsigando ir kreipėsi į policiją (1 t., b. l. 16).

2020 m. sausio 7 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas garso įrašas pateiktas BPC, trukmė 2:02 min. "R" raide žymima R. G. žodžiai, "O" raide - operatorės balsas. R. G. balsas ramus, moteris atsako vis darydama pauzes, patyli, pagalvoja.

O- 112 klausau. R- Labas vakaras O- Sveiki. R- (duomenys neskelbtini), aš negaliu į savo nuosavus namus įeiti, ten nepageidaujamas asmuo yra. O- (duomenys neskelbtini)? R- Taip. O- Jūs dabar (duomenys neskelbtini) gatvėje randatės? R- Ne, aš dabar ne, lauke esu. O- Tai jus prie namo (duomenys neskelbtini) gatvės? R- Dar ne, dar ne prie namo. O- O tai iš kur jūs žinote, kad negalite patekti, jeigu jūs ne prie namo? R- todėl, kad man grasina. O- Kas jums grasina? R- tas žmogus O- kas tas žmogus? Brolis, tėvas, kas? R- jisai.. (tyla) jisai yra mano O- sugyventinis? R- taip, sugyventinis. O- Jis neblaivus? R- Taip O- grasina telefonu? R- visaip O- tai telefonu, jeigu jis dabar ne šalia, skambina ar rašo žinutes? R- prieš tai man grasino ir fiziškai, bet aš pabėgau, dabar telefonu terorizuoja. O- Tai jis skambina? R- taip O- ką jis sako? R- Nu užmušiu, stuburą sulaužysiu, daug ką ten sako. O- kur policijos lauksite? R- nu aš net nežinau O- Tai kur lauksite policijos? R- Nu man 20 minučių davažiuoti troleibusu. O- Tai po 20 min. būsit (duomenys neskelbtini) gatvėje? R- Taip O- O kurioje dabar vietoje? R- Aš dabar esu prie halės turgaus O- Ar tas žmogus vienas namuose, ten vaikų nėra? R- ne, ten yra tik mano mama. O- mažamečių namuose nėra? R- ne, tikrai ne O- greitoji niekam nereikalinga? R- ne, tikrai ne O- Jūsų vardas pavardė? R- R. G. O- gerai, laukite (1 t., b. l 65).

2020 m. sausio 13 d. VšĮ „Greitosios medicinos pagalbos stotis“ duomenimis 2019 m. gruodžio 7 d. R. G. suteikta medicininė pagalba, jai buvo nustatyti dauginiai paviršiniai blauzdos sužalojimai, R. G. į ligoninę vykti atsisakė (1 t., b. l. 68-70).

Asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu kvituose užfiksuota, kad R. G. 2019 m. gruodžio 7 d., 17.29 val. buvo nustatytas 2,71 prom. girtumas (1 t., b. l. 43).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad J. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis apklausiama teisiamajame posėdyje pripažino, kad (duomenys neskelbtini), bute, kaltinime nurodytu laiku susiginčijo su savo sugyventine R. G., konflikto metu jis jai porą kartų trenkė į veidą ranka, taip pat spyrė, bet neatsimena, į kokią kūno dalį ir kiek kartų. Nurodė, kad jis buvo stipriai išgėręs ir susipyko su sugyventine dėl butelio, nes ji jai nedavė gerti, tada ji pradėjo kelti skandalą ir puolė lakstyti, rėkti, daužyti lėkštes, tokiais veiksmais jį išprovokavo ir jis nesusilaikė. J. K. teigimu tai buvo abipusis konfliktas, apsistumdymas. Stipriai jos nemušė. Žarstekliu jos nemušė, jei būtų mušęs žarstekliu, tai būtų užmušęs. J. K. neigia mušęs sugyventinę žarstekliu. Esant tokiai situacijai, teismas privalo itin atidžiai vertinti parodymus, tikrinti, kurie iš jų yra nuoseklūs, patikimi, patvirtinti kita bylos medžiaga, o kurie – atmestini, todėl teismas, vertina ne tik atskirus įrodymus, bet ir byloje esančių duomenų visumą. 2019 m. gruodžio 7 d. Protokole - pareiškime užfiksuotas aplinkybės apie tai, kad 2019 m. gruodžio 6 d., apie 16.00 val., po darbo, tarp nukentėjusiosios ir jos sugyventinio J. K. pastarojo bute, adresu: (duomenys neskelbtini), įvykusio konflikto metu J. K. su žarstekliu ir rankos kumščiu sudavė jai į įvairias kūno vietas, ne mažiau negu 10 kartų, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 16). Apklausta teisme nukentėjusioji parodė, kad J. K. pradėjo mušti ją su žarstekliu, su kuriuo jai penkis kartus sudavė per galvą, ne mažiau trijų kartų per dešinės pusės blauzdikaulį, per kairės kojos kelio sąnarį kokius du kartus, dar sudavė žarstekliu vieną kartą per dešinės rankos žastikaulį. Taip pat mušė ir kumščiu. Dešinės rankos kumščiu jai sudavė į nosį, gal kokius du kartus. Teismas pažymi, kad šie nukentėjusiosios teisme duoti parodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams ir atitinka kitus bylos duomenis. Nukentėjusiosios paaiškinimai viso proceso metu buvo nuoseklūs, apklausta ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė iš esmės tokias pat aplinkybes (1 t., b. l. 37-38), savo parodymus R. G. patvirtino akistatos, kuri buvo atlikta ikiteisminio tyrimo metu su J. K. metu (1 t. b. l. 122-123). Apklaustas teisme liudytojas K. V. patvirtino, kad įvykio dieną buvo pas J. K. (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur kartu su juo ir nukentėjusiąja gėrė alkoholį, nurodė, kad tarp J. K. ir jo sugyventinės buvo įtampa, atrodė, kad jie pykstasi, barnių buvo, bet smūgių jis nematė. Paaiškino, kad bute yra krosnis, prie kurios yra žarsteklis, kastuvėlis. 2020 m. sausio 13 d. VšĮ „Greitosios medicinos pagalbos stotis“ duomenimis 2019 m. gruodžio 7 d. R. G. suteikta medicininė pagalba, jai buvo nustatyti dauginiai paviršiniai blauzdos sužalojimai, R. G. į ligoninę vykti atsisakė (1 t., b. l. 68), Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (forma Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėta, jog R. G. fiksuoti sužalojimai dešinėje rankoje, abiejose kojose. Nurodyta, jog „ligonė teigia, kad vakar ją sumušė draugas su žarstekliu“. Išvada: mėlynės dešn. žasto, abiejų blauzdų srityje, dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje nubrozdinimas, t.y. blauzdos dauginiai paviršiniai sužalojimai ( 1 t., b. l. 70). Šių aptartų įrodymų visuma leidžia teismui pagrįstai tikėti nukentėjusiosios, o ne kaltinamojo parodymais ir būtent jais vadovautis priimant sprendimą byloje. Šie ir kiti aukščiau paminėti įrodymai patvirtina, jog J. K. smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo sugyventinę R. G., kas pasireiškė tuo, kad jis, būdamas galimai apsvaigęs nuo alkoholio, kilus ginčui agresyviai elgėsi, šaukė, grasino susidoroti, po ko jis nukentėjusiajai R. G. su žarstekliu penkis kartus sudavė į galvos sritį, ne mažiau trijų kartų į dešinės pusės blauzdikaulio sritį, taip pat ne mažiau dviejų kartų į kairės kojos kelio sąnario sritį, taip pat sudavė vieną kartą į dešinės rankos žastikaulio sritį, padėjęs žarsteklį, dešinės rankos kumščiu sudavė į nosies sritį ne mažiau dviejų kartų, tuo nukentėjusiajai R. G. sukeldamas fizinį skausmą, todėl jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl svetimo turto sugadinimo bei fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo V. B.

Kaltinamasis J. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu dėl svetimo turto sugadinimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai V. B., parodė, kad savo kaltės nepripažįsta, duoti parodymus jis atsisako, parodymus apie aplinkybes nurodytas pranešime apie įtarimą duos teisme (2 t., b. l. 62).

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiosios V. D. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji nurodė, kad 2020 m. vasario 6 d., apie 15.00 val., į namus atėjo dukros sugyventinis J. K.. Ji su juo kalbėjosi virtuvėje ir jis pradėjo konfliktuoti. Konflikto metu pradėjo kaltinti jos dukrą R. G. neištikimybe. Ji dėl to pradėjo jam prieštarauti, tada jis griebė jai už kairės rankos ir ištempė ją iš virtuvės į koridorių ir ją pargriovė ant grindų. Krisdama ant grindų ji susižalojo kairę koją, iš žaizdos bėgo kraujas. Tokiais veiksmais jis jai sukėlė fizinį skausmą. Medikų pagalbos jai nereikia, dėl sužalojimų apžiūrai nesikreips. Vėliau dukros sugyventinis pasidarė labai agresyvus pradėjo daužyti bei mėtyti visus daiktus namuose, rėkdamas, kad tai jo namai ir daiktai. Ji pasakė, kad namai yra jos, bet jis toliau viską daužė. Vėliau išgirdęs, kad yra kviečiama policija, jis iš buto pasišalino neaišku kur. Bute buvo padaryta didelė turtinė žala, ją patikslins vėliau (1 t., b. l. 130).

Taip pat buvo pagarsinti nukentėjusiosios V. B. papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji nurodė, kad tiksli įvykio data 2020 m. vasario 6 d., apie 14.00 val., jai paskambino R. į telefoną, ir pasakė, kad kažkas ateis, ir kad ji atidarytų duris kai paskambins į duris. Ji laukė santechniko, nes jai reikėjo sutvarkyti tualetą. Kai išgirdo skambutį į duris, nedvejodama atidarė duris, ten buvo J. K., nuo jo sklido alkoholio kvapas. Iš pradžių su J. kalbėjosi virtuvėje, ir tada ėmė kalbėti apie R., jis pradėjo sakyti, kad labai myli R., ji tada J. pasakė, kad jeigu myli tai neturėtum taip elgtis su ja. Taip kalba rutuliojosi iki konflikto, J. jai pasakė „baba (necenzūrinis žodis)“, ji J. pasakė, išeik lauk, jeigu tau kažkas nepatinka. Ir tuomet jis pradėjo daužyti visą butą, išdaužė visus kambarius, sudaužė klozetą, vonioje nudraskė užuolaidas, išdraskė laidus, kambaryje sudaužė spintas, viską išvertė, televizorių sudaužė, suniokojo visą jos butą. Išdaužė duryse esantį stiklą, J. ją pastūmė ir ji nukrito, J. prašė jai duoti ranką, J. jai atsakė „sena padla nudvėsk“. J. jai sužalojo koją, ji iki šiol kruvina, ant kairės rankos turi didžiulę mėlynę, ir jos kairės rankos plaštaka sutinusi. Į medikus nesikreipė, nes labai neturi jėgų. Kai dukra grįš iš darbo ją nuveš pas gydytojus, peršviesti ranką. Dėl sugadinto jos turto, bei sutrikdytos sveikatos žalą patikslins ikiteisminio tyrimo eigoje (2 t., b. l. 21).

Nukentėjusioji R. G., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, dėl 2020 m. vasario 6 d. įvykio parodė, kad ji grįžo iš darbo į butą (duomenys neskelbtini) gatvėje ir rado visą butą suniokotą. Buvo sulaužyta tai, kas nurodyta kaltinamajame akte. J. K. daiktus irgi pirko, jie kartu naudodavosi. Jis tai padarė iš pykčio, kad ji jį nori palikti, keršijo, laužydamas daiktus. Jos civilinis ieškinys pagrįstas. Remontas dar ir dabar nebaigtas. Tas butas praktiškai negyvenamas dabar, visi elektros laidai nutraukti. Ji irgi kažką yra pirkusi, tik dokumentų neturi. Daiktų pavadinimų patikslinti jau negalės, nes viskas išmesta. Skalbimo mašina buvo jos pirkta, 3 metų senumo. „Samsung“ pirko už 300 Eur. Už televizorius ji pinigų nemokėjo, J. K. juos atsivežė. Iš trijų televizorių vienas yra jos, jo kainos neatsimena, seniai įsigijo. Mikrobangų krosnelę taip pat pirko ji, už kiek – neatsimena. Klozetą irgi pirko ji, už 60 Eur. Čia J. K. sudaužė naują klozetą, kuris buvo net neįstatytas. Spinta ir sekcija yra vientisas daiktas, ji sena, gal prieš 15 metų įsigyta. Jos vertė gal 150 Eur, tiksliai nežino. Čia jai tyrėja pasakė kainas, jos bendrom jėgom surašė. Lovos minkšta dalis buvo sugadinta visiškai, bet lova buvo atvežta J. K.. Vienas vandens čiaupas buvo pastatytas neseniai, jo vertė 30 Eur, bet jis ne jos. Vienas šviestuvas buvo atneštas J. K., o kitas pirktas jos mamos, tokia kaina galėjo būti. J. K. taip pat nutraukė visus elektros laidus su tapetais, žala 100 Eur. Buvo du modemai, du kabeliai, tai visa kabelinė televizija, buvo sugadinta J. K., sulaužyta. Viską reikėjo naujai keisti. Muzikinis centras yra mamos, nežino, kada įsigytas, jį vertina 100 Eur. Vonios spintelė pirkta mamos, 70 Eur vertės. Vonioje šviestuvai buvo sudaužyti, durys su stiklu, jos senos, dėjo naują stiklą. Virtuvės stalas buvo J. K.. Virtuvėje buvo sudaužyti praktiškai visi indai. Lauko durų spyna buvo sugadinta, ją reikia keisti. Ji vis dar atsirakina su viela. O durys buvo subadytos, neremontuojamos jau, jas reikia keisti. Tai seifinės durys. Kol kas jų keitimui neturi pinigų.

Jos mama buvo šoke po šio įvykio, nieko nešnekėjo. Gal ir išgėrusi buvo. Policija norėjo jos mamai kviesti greitąją, bet ji atsisakė. Policiją iškvietė kaimynai. Ji matė, kad mamai buvo sužalota koja, ant blauzdos matėsi kraujo. Taip pat buvo matyti kraujosruvos ant rankos. Mama sakė, kad pargriuvo, gal ir užkliuvo, nes visur buvo šukių. Mama dėl apsistumdymo su J. K. jai nieko nepasakojo. Kai atvyko, jokio pokalbio su mama nebuvo, nes jau buvo policija. Tik kitą dieną ji tik sakė, kad susipyko su juo, kad pradėjo priekaištauti. Ir tada jis pradėjo siautėti. Ji nežino, kodėl tada pasakė, kad J. K. sudavė ir jai atsirado kraujas ant kojos. Pats J. K. jai paskambino po to, kai viską bute sulaužė. Ji tuo metu jau važiavo namo ir jis jai pasakė „ateik namo, pamatysi, kas pas tave darosi“. Kaimynai iškvietė policiją dėl triukšmo, ji nežino, ar kaimynai buvo pas juos bute. Kai ji atėjo, jau buvo užsuktas vanduo, kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto užsuko vandenį, nes užliejo kaimynus. Jos mama vartodavo alkoholį. Mamai reikalinga pagalba, kai vaikšto, būna, kad užkliūna. Pati į parduotuvę ar vaistinę nueiti negali, juda tik buto ribose. Ji jau 5-6 metus niekur neišeina, nes jai stringa pusiausvyra. Dabar ji pati susilaužė alkūnę prieš Velykas. Ir anksčiau mamai buvo traumų. Ji parodymus duoda laisva valia. Su J. K. gyventi ji neplanuoja, tik nori palaikyti taikius santykius. Nesutarimų po šio įvykio irgi buvo. Jie bendrauja tik telefonu.

Nukentėjusioji R. G., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu dėl 2020 m. vasario 6 d. įvykio, parodė, kad ji gyveno su savo sugyventiniu J. K. adresu (duomenys neskelbtini) (šiuo metu jau 3 mėnesius gyvena pas savo motiną V. B. adresu (duomenys neskelbtini), nes su savo sugyventiniu yra išsiskyrusi). 2020 m. vasario 6 d. ji buvo darbe adresu (duomenys neskelbtini), jos motina V. B. buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Apie 13:00 val. (tą pačią dieną) pas jos mamą į namus atėjo jos sugyventinis J. K., ji jį įleido į namus, kadangi motinos bute nesenai buvo atvykęs santechnikas, ir atlikęs darbus jos motinos namuose išėjo, o išgirdus skambutį į duris pagalvojo, kad sugrįžo santechnikas. Jos sugyventinis pradėjo plėšti kabelinius laidus jos motinos namuose, vartyti stalus, lovą, spintas, šviestuvus, išrovė klozetą, išvarstė lentynas jos motinos namuose, kadangi nenorėjo su ja skirtis, grasino jai, kad apipils ją rūgštimi, persekiojo ją. 2020 m. vasario 7 d., apie 04.00 ir 07.00 val., sulaukė jo skambučių, telefoninio pokalbio metu jis jai vėl grasino, kad atvažiuos pas ją į darbą ir inicijuos skandalą, kad atvažiuos pas jos mamą ir toliau vartys jos bute esančius daiktus. Kiek jai pasakojo mama, jis buvo agresyvus dėl to, kad nenori su ja skirtis. Po tam tikro laiko tarp jos motinos ir jos buvusio sugyventinio įvyko apsistumdymas, kurio metu J. K. numetė jos motiną ant grindų, ko pasėkoje jos motinos koja buvo sužeista. Kiek ji žino, iš karto po to, jis išėjo iš jos motinos buto ir pasišalino nežinoma kryptimi. Policijos pareigūnus išsikvietė jos motinos kaimynai, kadangi pati ji to padaryti negalėjo, nes J. K. buvo sudaužęs jos bute esančius telefonus ir kitą buitinę techniką. J. K. yra labai agresyvus dėl tarp jų įvykusių skyrybų, todėl jo grasinimus ji suprato kaip realius, ir mano, kad savo ketinimus jis gali įvykdyti (nepaisant to, kad visi grasinimai vyksta telefonu). Bijo dėl savo saugumo ir sveikatos, o taip pat dėl jos motinos saugumo (2 t., b. l. 8).

Liudytoja I. M., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji gyvena tame name, tame pačiame aukšte, gyvena per vieną butą nuo įvykio vietos. Vasario 6 d. kaltinamasis ten viską daužė. Pas ją nesigirdėjo, bet pas ją nesigirdėjo. (duomenys neskelbtini) butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte. Kadangi ji yra namo įgaliotinė, jai iš (duomenys neskelbtini) aukšto paskambino po (duomenys neskelbtini) butu gyvenanti kaimynė, pasakė, kad (duomenys neskelbtini) bute vėl bėga vanduo. Ji bėgo į (duomenys neskelbtini) butą pažiūrėti ir ten vaizdas buvo kaip iš siaubo filmo. Durys buvo atrakintos, ji įėjo pati, bute pamatė kaimynę V. B., kuri stovėdama koridoriuje laikė šlangą, pylėsi vanduo, o koridoriuje viskas labai išdaužyta buvo. Iš tualeto buvo ištrauktas suskaldytas klozetas, sudaužyti veidrodžiai, televizoriai, sekcija, knygos išvartytos, net siena išvartyta. Kaltinamasis su striuke ir su batais gulėjo ant sofos tame kambaryje, kur sekcija išdaužyta, o V. B. šaukė, kad užsuktų vandenį, nes gali užpilti ir visus likusius. V. B. koja buvo kruvina, rankos apdaužytos. Ji sakė, kad jis jos nemušė, bet ją stumdė ir keikė. Šito ji negirdėjo, bet jos kartu mašinoje sėdėjo ir savaitės bėgyje juos tyrėja apklausinėjo, ji viską jau yra paliudijusi. Sužalojimai buvo kojos apačioje, kojos tiksliai pasakyti negali, galimai kairėje, ten bėgo kraujas. Ant rankų sužalojimai jai neužsifiksavo, neprisimena. Bute klausė V. B., kas yra, tai ji atsakė, kad ją stumdė, nesakė, į ką atsitrenkė. Ji nelabai ką šnekėjo, nes buvo šoke. Kai V. B. paprašė užsukti vandenį ir kviesti policiją, ji pašaukė vyrą, kai jis išgirdo, kad kvies policiją, atsibudo kaltinamasis ir svirduliuodamas išėjo, nes atvažiavusi policija jo kieme nerado. Jų jis nestumdė. Jos vyras kaltinamojo dar klausė, ką jis čia pridirbo, bet matėsi, kad kaltinamasi stengiasi kuo greičiau išeiti. Pašalinių asmenų bute nebuvo, tik V. B. ir J. K.. V. B. dar sakė, kad jie apsipyko, J. K. atėjo pataisyti tą tualetą, nes ten buvo ir įrankiai, jie gal išgėrė kavos, arbatos, ir susiginčijo, matyti, dėl tos jos dukros. Sakė, kad kaltinamasis negražiai vadino V. B.. J. K. ji yra anksčiau mačiusi, jis ateidavo, atnešdavo produktų V. B.. Kai jis negirtas, tai normalus, bet kai išgeria, tai didelė problema, jis neseniai ir vieną spyną išlaužė. Ji nesistengia gilintis, ar buvo daugiau atvejų su juo, panašių įvykių nežino. Jis savaitės bėgyje buvo vėl atėjęs, šitą jai V. B. dukra pasakė. Jos motina ilgai buvo ligoninėje, ji sunkiai vaikšto, nes buvo trauma, ir taip daug ligų turi. V. B. senokai į parduotuvę neidavo, tai ji negali pasakyti, ar dažnai, bet J. K. tikrai atnešdavo produktų. Jai atrodo, kad V. B. vartodavo alkoholį, nes jai operuotas skrandis ir nelabai virškina, tai kad pagerintų virškinimą, šiek tiek vartodavo. Mano, kad pati V. B. negalėjo išrauti tualeto ir suskaldyti. Butas labai suniokotas buvo. Ji nežino, už kieno pinigus buvo įgyti tie sudaužyti daiktai.

Liudytoja I. M., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tiksli įvykio data 2020 m. vasario 6 d., apie 15.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), jai paskambino kaimynė iš aštunto aukšto, kaip namo įgaliotinei, jog pas ją bėga vanduo, ir tualete, ir koridoriuje. Tada ji iškart atėjo pas V., pas ją buvo durys atidarytos, pamatė klaikų vaizdą, visur bėgo vanduo ir viskas buvo išdaužyta. Klozetas koridoriuje buvo sudaužytas, veidrodžiai, visur buvo primėtyta rūbų, šukių, ir kitame kambaryje buvo viskas išdaužyta, visi baldai buvo sulaužyti ir suniokoti. J. K. gulėjo lovoje su batais ir striuke, kai pamatė, kad ji turi paėmus telefoną, pagalvojo, kad ji kvies policija, tuomet J. pašoko iš lovos. V. šaukė, kad greičiau užsukime vandenį ir kvieskime policiją. J. išgirdęs, kad kalbama apie policiją, pašoko iš lovos ir pradėjo eiti lauk per duris, ji išsigando, kad jos neprimuštų, J. buvo neblaivus. Policija atvyko, tačiau jo neberado V. bute. Ji bijo, kad J. nekeršytų, už tai, kad iškvietė policiją. J. paėmęs dulkių siurblį, mėgino išdaužti virtuvės langą (2 t., b. l. 16).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad V. D. B. atvykus policijos pareigūnams paaiškino, kad į jos namus atėjo dukros sugyventinis J. K., tarp jų kilusio konflikto metu jis griebė ją už kairės rankos ir ištempė iš virtuvės į koridorių, kur ją pargriovė ant grindų. Krisdama ant grindų ji susižalojo kairę koją. Tokiais veiksmais jis sukėlė jai fizinį skausmą. Vėliau dukros sugyventinis pasidarė agresyvus ir pradėjo daužyti bei mėtyti visus daiktus namuose, rėkdamas kad tai jo namai ir jo daiktai. ( 1 t. b.l. 128).

2020 m. vasario 6 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra, butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte, dviejų kambarių, atidarius buto duris koridoriuje akivaizdžiai matėsi grumtynių požymiai, ant grindų buvo išmėtyti daiktai, iš koridoriaus tiesiai matomas vienas iš kambarių, kambario durų stiklas yra sudaužytas, šukės guli ant grindų. Kambaryje baldai sulaužyti ir sumesti ant lovos ir grindų. Šalia lovos ant grindų matomas sudaužytas „Sony“ televizorius. Ant žemės matomi sudaužyti gėlių vazonai su gėlėmis. Šalia jų matomas tuščias išgertas degtinės butelis (Kniaz 0.2 l talpos 40 proc. alk. tūrio). Iš lubų yra išplėštas apšvietimo žibintas. Koridoriuje iš kairės pusės yra tualetas, jo viduje yra išplėštas unitazas kuris yra sudaužytas, jo šukės yra bendro praėjimo koridoriuje. Šalia kairėje pusėje yra vonios kambarys matosi, kad yra sudaužyta praustuvė, nulaužtas vandens maišytuvas. Taip pat išplėšti apšvietimo instaliacijos laidai, sudaužyta skalbimo mašina "Samsung", nulaužtos durelės ir išmestos į koridorių. Kitas kambarys yra šalia vonios kambario. Kambaryje esantys daiktai yra sulaužyti, išvartyti. Iš lubų matomas išplėštas pakabinamas šviestuvas, kuris sudaužytas ir matomas ant grindų. Šalia jo sudaužytas rudos spalvos sieninis laikrodis. Virtuvė yra koridoriuje iš dešinės pusės, joje matomi sulaužyti virtuvės baldai, sudaužyta mikrobangų krosnelė, taip durų matomas numestas pilkos spalvos televizorius. Koridoriuje ir vonios kambaryje matomos šlapios grindys dėl išbėgusio vandens, išplėšus unitazą. Ant nukentėjusiosios akivaizdžiai matėsi smurto požymių, kruvina kairė koja ir teigė, kad jautė kairėje rankoje ties riešu skausmą, bet medikų pagalbos atsisakė. Aplinka nėra stebima vaizdo kameromis (1 t., b. l. 131).

2020 m. vasario 11 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 482/2020 (01) nurodyta, kad V. D. B. padarytos poodinės kraujosruvos kairėje rankoje ir kairėje kojoje su žaizda kairiame žaste, odos įbrėžimais kairiame dilbyje, žaizdomis kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos dešinėje kojoje. Poodinės kraujosruvos dešinėje kojoje padarytos kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais), kiti sužalojimai – kietu briauną ar/ ir smailumą turinčiu daiktu (daiktais). Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio epizodo metu, įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 27-28).

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji R. G. pateikė patikslintą civilinį ieškinį , kuriame nurodyti tokie 2020 m. vasario 6 d. įvykio metu sugadinti jai priklausantys daiktai ir jų vertės: Televizorius, 10 m. senumo – 30 eurų; skalbimo mašina „Samsung“, 3 metų senumo – 300 eurų; mikrobangų krosnelė, 10 metų senumo – 30 eurų; klozetas „CERANSIO“, naujas – 60 eurų; sena spinta (sekcija), 15 metų senumo – 50 eurų; kabelinės televizijos ir interneto modemai (priedėliai) 2 vnt. „ARRIS“ – 50 eurų; durys su stiklu – 20 eurų; virtuvės indai, 5 metų senumo (lėkštės, puodukai) – 50 eurų. Viso jai padaryta 590 eurų turtinė žala (2 t., b. l. 191).

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Ši nusikalstama veika apima smurtavimą tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, pripažįsta, kad J. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Kaltinamasis, apklausiamas teisiamajame posėdyje, neigė smurtavęs prieš V. D. B., teigė, jog nematė, ar V. B. nukrito, ar ne, aiškino, jog jos nestūmė, nelietė. Tuo tarpu nukentėjusioji tiek atvykusiems policijos pareigūnams, tiek protokole – pareiškime, tiek ikiteisminio tyrimo metu laikėsi pozicijos, jog 2020 m. vasario 6 d., apie 15.00 val., į namus atėjo dukros sugyventinis J. K., kuris, tarp jų kilusio konflikto metu griebė ją už kairės rankos ir ištempė iš virtuvės į koridorių, kur ją pargriovė ant grindų. Krisdama ant grindų ji susižalojo kairę koją. Apklausta papildomai ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. D. B. parodė, jog J. ją pastūmė ir ji nukrito, J. prašė jai duoti ranką, J. jai atsakė „sena padla nudvėsk“. J. jai sužalojo koją, ji iki šiol kruvina, ant kairės rankos turi didžiulę mėlynę, ir jos kairės rankos plaštaka sutinusi. Liudytoja I. M., apklausta teisme parodė, jog V. B. koja buvo kruvina, rankos apdaužytos. Ji sakė, kad jis jos nemušė, bet ją stumdė ir keikė. Sužalojimai buvo kojos apačioje, kojos tiksliai pasakyti negali, galimai kairėje, ten bėgo kraujas. Ant rankų sužalojimai jai neužsifiksavo, neprisimena. Bute klausė V. B., kas yra, tai ji atsakė, kad ją stumdė, nesakė, į ką atsitrenkė. Tai, kad J. K. atliko kaltinime nurodytus veiksmus V. D. B. atžvilgiu patvirtina 2020 m. vasario 11 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 482/2020 (01) užfiksuoti duomenys (2 t. b. l. 27-28). Teismas pažymi, kad specialisto išvada buvo surašyta atlikus V. D. B. tyrimą, išvadoje nurodyta, jog V. D. B. dėl įvykio aplinkybių papildomai paaiškino, kad buvo nugriauta ant šukių ir susižalojo kojas ir kairę ranką, patyrė šoką, sąmonės praradusi nebuvo. Išvadoje konstatuota, jog kad V. D. B. padarytos poodinės kraujosruvos kairėje rankoje ir kairėje kojoje su žaizda kairiame žaste, odos įbrėžimais kairiame dilbyje, žaizdomis kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos dešinėje kojoje. Poodinės kraujosruvos dešinėje kojoje padarytos kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais), kiti sužalojimai – kietu briauną ar/ ir smailumą turinčiu daiktu (daiktais). Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio epizodo metu, įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šių įrodymų visuma nustatyta, kad J. K. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis tyčia pastūmė V. D. B., ko pasėkoje ji, krisdama ant grindų, susižalojo ranką ir koją, dėl ko jai buvo padaryta poodinė kraujosruva kairėje rankoje ir kairėje kojoje su žaizda kairiajame žaste, odos įbrėžimais kairiame dilbyje, žaizdomis kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje, poodines kraujosruvas dešinėje kojoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu (specialisto išvada Nr. G 482/2020 (01)), tokiais savo veiksmais sukėlė V. B. fizinį skausmą, bei nežymiai sutrikdė sveikatą. Tokie J. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, tai yra, nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Turto sunaikinimo dalykas yra nusikalstamos veikos darymo metu kaltininkui svetimas buvęs turtas. Turto svetimumo požymį lemia pats turto statusas, tai yra, turtas nusikalstamos veikos darymo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Svetimas turtas – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir pan. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, jog BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaroma esant tiesioginei ar netiesioginei kaltininko tyčiai, tai yra, kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti.

Visi aukščiau aptarti duomenys, t.y. nukentėjusiosios R. G. ir nukentėjusiosios V. D. B. parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, 2020 m. vasario 6 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką užfiksuoti duomenys, gauti teisėtu būdu, BPK nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis J. K. tyčia R. G. priklausančiame bute sugadino nukentėjusiajai priklausantį turtą. Apklaustas teisme kaltinamasis pripažino, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sulaužė ir sudaužė daiktus, tačiau teigė, jog taip darė, nes tai buvo jo daiktai ir jis darė su jais, ką norėjo. Jis pripažino, jog padarė žalą, bet nesutiko su nurodytu žalos dydžiu. Nukentėjusiajai teismui pateikus patikslintus duomenis dėl sugadintų ir sulaužytų daiktų bei jų verčių, kaltinamasis pareiškė, jog su patikslintu civiliniu ieškiniu sutinka, nes sudaužė (sulaužė) dalį ne savo daiktų, sutinka ir su patikslintame ieškinyje nurodyta žalos suma. Kaltinamajame akte aprašant J. K. inkriminuotą nusikalstamą veiką buvo nurodyta, kad kaltinamasis sugadino nukentėjusiajai priklausantį turtą – sulaužė spintą, lovą, virtuvinį stalą, sekciją, sudaužė kambario durų stiklą, indus, 2 vnt. šviestuvų, taip pat sudaužė skalbimo mašiną, vonioje esančią kriauklę, spintelę, 3 vnt. televizorių, muzikinį centrą, mikrobangų krosnelę, gėlių vazonus, nutraukė elektros laidus, nutraukdamas apgadino užuolaidas, nulaužė 2 vnt. vandens maišytuvų, sudaužė klozetą, ko pasėkoje ėmė nesustabdomai bėgti vanduo, tokiais savo veiksmais sugadino svetimą, R. G. priklausantį 2610 eurų vertės turtą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriame nurodė, jog 2020 m. vasario 6 d. įvykio metu sugadinti jai priklausantys daiktai ir jų vertės: televizorius, 10 m. senumo – 30 eurų; skalbimo mašina „Samsung“, 3 metų senumo – 300 eurų; mikrobangų krosnelė, 10 metų senumo – 30 eurų; klozetas „CERANSIO“, naujas – 60 eurų; sena spinta (sekcija), 15 metų senumo – 50 eurų; kabelinės televizijos ir interneto modemai (priedėliai) 2 vnt. „ARRIS“ – 50 eurų; durys su stiklu – 20 eurų; virtuvės indai, 5 metų senumo (lėkštės, puodukai) – 50 eurų. Viso jai padaryta 590 eurų turtinė žala. Nukentėjusioji R. G. teisme duodama parodymus patvirtino, jog ne visi kaltinime nurodyti sugadinti daiktai priklausė jai asmeninės nuosavybės teise, todėl ji teismui pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriame nurodė J. K. sugadintus jos asmeninius daiktus. J. K. teisme su patikslintu civiliniu ieškiniu sutiko, nes sudaužė (sulaužė) dalį ne savo daiktų, sutinka ir su patikslintame ieškinyje nurodyta žalos suma. Aplinkybes, kad tokie daiktai buvo sugadinti be pačios nukentėjusiosios R. G. teisme duotų parodymų patvirtina ir duomenys, užfiksuoti įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu ( 2020 m. vasario 6 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas). Pažymėtina tai, jog patalpose esančio turto priklausomybė ir jo vertė ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta tik pagal nukentėjusiosios subjektyvius parodymus. Jokių kitų duomenų – specialisto ar eksperto išvados ar kitų įrodymų, kokia buvo sugadinto turto vertė, valstybinis kaltintojas nepateikė, todėl kaltinimas šioje dalyje tikslintinas, nurodant, kad kaltinamasis sugadino nukentėjusiajai priklausantį turtą – sudaužė televizorių, skalbimo mašiną, mikrobangų krosnelę, sulaužė spintą, sudaužė du kabelinės televizijos ir interneto modemus (priedėliai), sudaužė kambario durų stiklą, indus, klozetą, ko pasėkoje ėmė nesustabdomai bėgti vanduo, tokiais savo veiksmais sugadino svetimą, R. G. priklausantį 590 eurų vertės turtą.

Toks kaltinime nurodytų aplinkybių pakeitimas teisme galimas, nes jos nėra iš esmės skirtingos kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinėms aplinkybėms (BPK 256 straipsnis).

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytos trys tyčinės nusikalstamos veikos, priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, nusikalstamos veikos baigtos, dvi nusikalstamos veikos smurtinės, viena iš jų padarytą prie šeimos narį – sugyventinę. Praeityje 4 kartus teistas (2004 m. liepos 14 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 2005 m. balandžio 5 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 20 parų arešto; 2010 m. kovo 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), 2014 m. liepos 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį). Nors teistumai yra išnykę, tačiau teismas pažymi, kad kaltinamas 2014 metais buvo nuteistas už analogišką nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalį sugyventinės R. G. atžvilgiu. R. G. turto sugadinimas, parodo kaltinamojo neprognozuojamą ir agresyvų elgesį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis iš dalies pripažino sudavęs smūgius nukentėjusiajai R. G. bei niokojęs turtą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sutiko su R. G. pareikštu patikslintu civiliniu ieškiniu, tačiau tokį savo elgesį iš esmės teisino, kritiškai nevertino, nesigailėjo dėl šių nusikalstamų veikų padarymo, todėl teismas šios aplinkybės neturi pagrindo pripažinti lengvinančia atsakomybę aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – žala šiai dienai nėra atlyginta, kaltinamasis niekur nedirba, (2 t., b. l. 105), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 102-104). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai, trukmę ir laiką parenkant artimą sankcijoje (BK 46 straipsnio 2 dalyje) numatytam viešųjų darbų bausmės vidurkiui, su kurių paskyrimu kaltinamasis sutinka.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 7 d., 20.00 val., iki 2019 m. gruodžio 8 d., 12.07 val. (1 dieną) (b. l. 84, 99), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Kaltinamajam J. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. G. bei nesiartinti prie jos 100 m atstumu (1 t., b. l. 97, 106-108) – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šio kodekso 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji R. G. pateikė patikslintą civilinį ieškinį , kuriame nurodyti tokie 2020 m. vasario 6 d. įvykio metu sugadinti jai priklausantys daiktai ir jų vertės: Televizorius, 10 m. senumo – 30 eurų; skalbimo mašina „Samsung“, 3 metų senumo – 300 eurų; mikrobangų krosnelė, 10 metų senumo – 30 eurų; klozetas „CERANSIO“, naujas – 60 eurų; sena spinta (sekcija), 15 metų senumo – 50 eurų; kabelinės televizijos ir interneto modemai (priedėliai) 2 vnt. „ARRIS“ – 50 eurų; durys su stiklu – 20 eurų; virtuvės indai, 5 metų senumo (lėkštės, puodukai) – 50 eurų. Viso jai padaryta 590 eurų turtinė žala (2 t., b. l. 191). J. K. teisme pareiškė, jos su patikslintu nukentėjusiosios R. G. civiliniu ieškiniu sutinka. Atsižvelgdamas į kaltinamojo išreikštą poziciją dėl civilinio ieškinio, kad jis sutiko su pareikštu civiliniu ieškiniu ir neginčijo sugadinto turto vertės, ši suma – 590 Eur iš kaltinamojo J. K. priteistina R. G. naudai. Nors nukentėjusioji R. G. teismui nepateikė šių daiktų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad visus šiuos daiktus ji įsigijo iki nusikalstamos veikos padarymo, yra nepagrįsta tikėtis, kad nukentėjusioji bus išsaugojusi šių daiktų pirkimo dokumentus. Teismas nurodytų daiktų vertės nelaiko nepagrįstai didele, o įvertinus tai, kad šiuos daiktus R. G. prarado dėl nusikalstamų J. K. veiksmų, šią žalą privalo atlyginti J. K..

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. spalio 14 d. pažyma. Pažymoje nurodyta, kad J. K.antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 356,72 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje teismas neturi duomenų apie J. K. turtinę padėtį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, be to, šiuo nuosprendžiu patenkinus nukentėjusiosios civilinį ieškinį iš jo priteista nemaža pinigų suma, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje nepriteistinos. Pažymėtina, kad to prašė ir kaltinamojo gynėja.

Byloje esantys kompaktiniai diskai su garso bei vaizdo įrašais, saugomi vokuose, prisegtuose prie bylos 1 tomo viršelio – paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu:

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, ir skirti jam 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 7 (septynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę J. K. skirti 10 (dešimt) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 7 d., 20.00 val., iki 2019 m. gruodžio 8 d., 12.07 val. (1 dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

J. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. G. bei nesiartinti prie jos 100 m atstumu – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios R. G. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš J. K. R. G. naudai priteisti 590 (penkis šimtus devyniasdešimt) eurų.

Byloje esančius kompaktinius diskus su garso bei vaizdo įrašais, saugomus vokuose, prisegtuose prie bylos 1 tomo viršelio – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti J. K., kad:

Viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 – 45 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, šaukiamas privalo atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis.

Jeigu nuteistasis dėl pateisinamų priežasčių nustatyto darbo valandų skaičiaus neišdirbo, teismas probacijos tarnybos teikimu gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol nuteistasis išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė