- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-30
- Bylos Nr.
- II-536-667/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01718-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. Ž.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
institucijos, priėmusios nutarimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) atstovui nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. Ž. skundą dėl Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2020 m. birželio 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_P-41511-2020.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. birželio 22 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistė J. S. surašė M. Ž. administracinio nusižengimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo. Protokole nurodyta, kad M. Ž. 2020 m. birželio 19 d. 16.08 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) g., vairuodamas automobilį „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir keisdamas važiavimo kryptį iš pirmos eismo juostos į antrą, persirikiavimo manevrą atliko nepalikdamas saugaus tarpo iš šono nuo gretima eismo juosta važiavusio automobilio, taip pat nerodydamas įspėjamojo posūkio signalo. Tokiais savo veiksmais automobilio „Porshe“ vairuotojas privertė antra eismo juosta važiavusio automobilio vairuotoją keisti važiavimo kryptį ir pasitraukti kairiau bei panaudoti garsinį signalą. Tęsdamas savo veiksmus automobilio „Porshe“ vairuotojas, važiuodamas antroje eismo juostoje, staigiai stabdė, kai tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti ir nesant priekyje arti jo kito automobilio ar kitos kliūties, dėl; ko siekiant išvengti susidūrimo paskui jį važiavusio automobilio vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti. Šiais savo veiksmais automobilio „Porshe“ vairuotojas sukėlė pavojingą situaciją, kuri kėlė grėsmę jo paties ar kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ir turtui. Šiais veiksmais M. Ž. padarė pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 4, 5, 8, 9, 82.2, 86, 126, 135.4 punktus.
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius 2020 m. rugpjūčio 11 d. priėmė nutarimą už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirti M. Ž. nuobaudą – 170 eurų baudą ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams.
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. Ž., nesutikdamas su Institucijos 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą ir paskirti už perkvalifikuotą pažeidimą numatytą baudą, jei nutarimas nebus panaikintas, tokiu atveju sumažinti paskirtą baudą ir panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonės teisės vairuoti 3 mėnesiams atėmimą arba šį terminą sutrumpinti. Skunde pareiškėjas nurodė, kad Institucija neteisingai nustatė faktines aplinkybes, reikšmingas ANK 420 straipsnio 1 dalies taikymui, ko pasekoje paskyrė neadekvačią bei neteisingą bausmę. ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas <...>. Nagrinėjamos bylos atveju reikšmingas ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas objektyvusis požymis- pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas. ANK 420 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė, todėl kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, svarbus nustatyti arba buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Institucija, surašiusi protokolą, kaip teisės aktą, kurio reikalavimai galimai pažeisti, nurodo Kelių eismo taisyklių 82.2, 86, 126 punktų pažeidimą, kuriame nustatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas vairuotojas privalo parodyti įspėjamąjį signalą, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtu saugus. Vaizdo įraše, kuris trunka vos kelias sekundes, visgi matyti, kad po to, kai M. Ž. persirikiavo į antrąją eismo juostą, iš paskos automobilį vairavęs vairuotojas turėjo galimybę bei laiko įvertinti situaciją ir tam nebuvo būtina keisti važiavimo kryptį bei pasitraukti kairiau. Būtent priešingai nei nurodyta Nutarime ir piliečio skunde, M. Ž., niekam netrukdydamas, palikdamas saugų atstumą atliko manevrą persirikiuodamas iš pirmos juostos į antrąją nesutrukdydamas piliečio, pranešusio apie ANK pažeidimą, judėjimo krypties. Vaizdo įraše akivaizdžiai matyti, kad pilietis neatliko jokių papildomų manevrų, o toliau judėjo savo juosta, savo kryptimi. Todėl nutarimo išvada, kad M. Ž. nepaliko pirma eismo juosta važiuojančiai transporto priemonei saugaus atstumo ir neva privertė ją keisti judėjimo kryptį, yra nepagrįsta objektyviais byloje esančiais įrodymais ir net jiems prieštaraujanti. Nutarime taip pat niekaip nėra detalizuojama, kodėl ir kaip pasireiškė M. Ž., tiek iš paskos važiuojančios transporto priemonės staigus stabdymas. Nutarime nustatyti požymiai, vertinant juos loginio teisės normos konstrukcijos pagrindu, t. y. staigus stabdymas sąlygotų kelio užkirtimą ir jo pasėkoje iš paskos važiuojančios transporto veiksmus - staigų stabdymą. Tuo tarpu vaizdo įrašas patvirtina, kad M. Ž. vairuojamas automobilis tik vos pristabdo, o iš paskos važiavęs automobilis kaip važiavo, taip ir važiavo, t. y. jo judėjimo galimybė nebuvo eliminuota, nėra matyti jokie stabdymo judesiai, judėjimo krypties keitimo. Kita vertus, iš pateikto vaizdo įrašo apskritai net negalima nustatyti, kad iš paskos važiavęs stabdė ir tą darė staigiai. Priešingai, iš įrašo galima spręsti, kad iš paskos vairavęs automobilio vairuotojas apskritai net nestabdė, ar juo labiau - staigiai, t. y. nėra vieno Iš ANK 420 straipsnio 1 dalies pažeidimą kvalifikuojančio požymio. Nutarime nurodyta, kad iš paskos važiuojantis vairuotojas buvo priverstas „keisti judėjimo“ kryptį ir pasitraukti kairiau, tačiau nėra nurodyta, jog judėjimo kryptį keitė staigiai. Tuo tarpu ANK 420 straipsnio 1 dalyje, kaip vienas iš pažeidimą kvalifikuojančių požymių, yra ne bet koks judėjimo krypties keitimas, o staigus. Tai, kad judėjimo kryptis iš vis nebuvo keičiama, juo labiau staigiai, matyti iš vaizdo įrašo. Iš paskos vairavęs automobilio vairuotojas nei traukiasi, nei staigiai stabdo, o atlikęs posūkį juda toliau savo juosta. Pastebėtina, kad nutarime ir taip pat piliečio pareiškime buvo nurodyta, jog antra eismo važiavusio automobilio vairuotojas (pilietis) turėjo panaudoti garsinį signalą, kai M. Ž. atliko manevrą iš pirmos juostos ir antrąją ir M. Ž. staigiai stabdė, nors, kaip teigiama nutarime, nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti ir nesant priekyje kitos kliūties. Būtent vaizdo įraše matyti, jog M. Ž. pristabdo automobilį, gretimai tą patį padaro ir kitas automobilis, važiuojantis pirmąja juosta, kas reiškia, jog antrąja juosta vairavęs pilietis nepagrįstai, pažeisdamas KET, naudoja garsinį signalą ir „išgąsdinęs“ kitus eismo dalyvius priverčia juos pristabdyti, taip sukeldamas pavojingą situaciją ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. KET 88 punktas numato, kad „Gyvenvietėse neleidžiama naudoti garso signalų, išskyrus tuos atvejus, kai jie būtini, kad būtų išvengta eismo įvykio“, tuo tarpu tiek nutarime, tiek piliečio pareiškime nurodyta, kad garsinis signalas buvo panaudotas jau gerokai po to, kai M. Ž. automobilis atliko manevrą ir persirikiavo į antrąją juostą. Be to, vaizdo įraše aiškiai matyti, kad tuo metu jau po manevro įsijungia M. Ž. automobilio „stop“ galiniai žibintai, pristabdymą atlieka ir kitas šalia pirmąja juosta važiuojantis automobilis. Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju ne M. Ž. tyčiniai veiksmai, bet vairuotojo (piliečio), kuris nepagrįstai panaudojo garsinį signalą elgesys sąlygojo M. Ž. automobilio pristabdymą, ką ir patvirtina pilietis pats savo pareiškime apie neva padarytą nusižengimą: „PORCHE įvažiavęs į eismo juostą tyčia staigiai stabdė <..> PORCHE vairuotojo elgesio motyvas - panaudotas garso signalas...“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad M. Ž. neturėjo jokios tyčios sukelti pavojingą situaciją, ignoruoti ir negerbti kitų eismo dalyvių. M. Ž. atlikęs manevrą ir saugiai persirikiavęs šiek tiek jį pristabdė, ir tokį elgesį iš esmės lėmė iš paskos važiuojančio automobilio vairuotojo „noras“ pagąsdinti panaudojus garsinį signalą, nors nebuvo būtina, siekiant išvengti eismo įvykio, kadangi tarp automobilių buvo paliktas saugus atstumas. Tai, kad M. Ž. neturėjo nei intencijos, nei ketinimų, nei siekė sukelti pavojingą situaciją, patvirtina vaizdo įrašas ir tolimesni M. Ž. veiksmai, iš kurių matyti, kad atlikęs manevrą ir persirikiavęs į antrąją juostą M. Ž., laikydamas greičio apribojimų reikalavimų, toliau ramiai nuvažiavo.
Pareiškėjo manymu, išdėstyti argumentai ir motyvai leidžia daryti išvadą, kad M. Ž., vairuodamas automobilį, nepadarė viena po kito kelių eismo taisyklių pažeidimo, išskyrus, neparodė kairiojo posūkio atlikdamas manevrą. Akcentuotina, kad ne bet koks Kelių eismo taisyklių pažeidimas gali sąlygoti atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, o tik tas, kuris tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijęs ir nulėmęs pavojingą situaciją ir kitus eismo dalyviu privertęs atlikti staigius veiksmus. Tokio pažeidimo nagrinėjamos bylos atveju nėra. Kadangi nesant padarytų paeiliui kelių eismo taisyklių pažeidimų, negalimas ir administracinio nusižengimo, t y. pavojingo vairavimo, pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kvalifikavimas.
Vienintelis galimo administracinio nusižengimo įrodymas yra piliečio pareigūnams perduotas vaizdo registratoriaus padarytas vaizdo įrašas. Pažymėtina, kad šis įrašas nebuvo padarytas pareigūno, turinčio teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, todėl turi būti vertinamas tik kaip pranešimas apie teisės pažeidimą. Duomenys taptų įrodymais administracinio nusižengimo byloje, jie turėtų būti užfiksuoti ir patikrinti ANK nustatyta tvarka, todėl privataus asmens, o ne pareigūno padarytas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas galimas teisės pažeidimas, nepatikrinus jo autentiškumo įstatymo numatytomis priemonėmis, negali turėti įrodomosios galios. Šiuo atveju galimai yra sudarytos prielaidos piktnaudžiavimui, kuomet būtų panaudojamos kompiuterines technologijos asmeniniais tikslais. Kita vertus, pats video įrašas yra galimai iškarpytas ir neišsamus vos kelių sekundžių, taigi iš jo nėra aišku, koks buvo paties vaizdo įrašą pateikusio piliečio vairavimas (manevravimas) prieš tai, kai vaizdo registratoriuje pasirodė M. Ž. automobilis. Taip pat svarbu akcentuoti, kad administracinė nuobauda buvo paskirta pagal piliečio pranešimą apie padarytą nusižengimą. Nors pastarasis pilietis, sprendžiant iš administracinės bylos, nurodė, kad neva PORCHE automobilis bandė brautis <....>, tačiau iš vaizdo medžiagos matyti, kad jokio brovimosi nėra ir niekada nebuvo, priešingai PORSHE automobilis niekam netrukdydamas atliko manevrą persirikiuodamas ir toliau nedidindamas greičio nuvažiavo, o pristabdymą atliko tik dėl piliečio piktybinių ir tyčinių veiksmų panaudojus garsinį signalą, ką jis pats pripažįsta savo pranešime. Tokiu būdu nesuprantama dėl kokių priežasčių yra juodinamas M. Ž. ir bandoma jį neigiamai charakterizuoti. Dar daugiau, piliečio pateiktas vaizdo įrašas yra vos kelių sekundžių, tad nėra galimybės tinkamai įvertinti ir išanalizuoti, jog PORCHE automobilio poreikį persirikiuoti į kitą eilę įtakojo paties piliečio veiksmai, galimai jis pažeisdamas taisykles prieš įvykstant šiam tariamam pažeidimui važiavo antrąją juosta per lėtai, tokiu būdu blokuodamas eismą kitoms transporto priemonėms, važiuojančioms iš paskos. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad tokie piliečio paaiškinimai, be kita ko, pateikiant kelių sekundžių trukmės vaizdo įrašą, iš esmės traktuotini kaip melagingi pranešimai apie neva padarytą teisės pažeidimą ir atitinkamai teismas juos turėtų įvertinti įrodymų patikimumo kontekste. Šiuo atveju pats pilietis netinkamai vykdydamas iš Kelių eismo taisyklių išplaukančias pareigas, nepagrįstai panaudodamas garsinį signalą, sukūrė tokią situaciją, kurioje M. Ž. visiškai nepagrįstai yra apkaltintas padaręs ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatytus pažeidimus. Apibendrinus aukščiau išdėstytą, M. Ž. vertinimu, jo veiksmuose yra vienintelis pažeidimas, tai įspėjamojo signalo apie atliekamą manevrą persirikiuojant iš pirmos juostą į antrą nerodymas, tačiau kadangi nėra nustatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų administracinių nusižengimų sudėties visuma, administracinis nusižengimas turėtų būti perkvalifikuojamas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad aukščiau nurodyti motyvai bei argumentai paneigia, jog vairuotojo M. Ž. veiksmus galima kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, tačiau jei teismas visgi manys priešingai, M. Ž. giliu įsitikinimu tokia bauda ir paskirta poveikio priemonė yra neadekvati padarytam pažeidimui. Teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas administracinę nuobaudą - baudą nuo 170 iki 230 eurų (turintiems teisę vairuoti asmenims) už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą, taip pat ir privalomą skirti administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, laiko proporcinga priemone tam, kad būtų pasiekti visuomenei svarbūs tikslai, ši priemonė yra būtina visuomenei svarbiems tikslams pasiekti ir ja nėra varžomos žmogaus teisės ir laisvės daugiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tačiau tam tikrais atvejais padarytas pažeidimas gali būti toks, kad už jo padarymą taikoma administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti laikoma neproporcinga ir neteisinga padaryto pažeidimo pobūdžiui poveikio priemone ir toks jos taikymas prieštarautų teisingumo bei protingumo principams. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį teismas ar įstatymo nustatytos institucijos turi teisę paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, kai, teismo ar įstatymo nustatytų institucijų vertinimu, ANK numatytos normos sankcijoje įtvirtinta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per didelė nusižengimą padariusiam asmeniui, neproporcinga padarytam nusižengimui ir dėl to yra neteisinga. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kitos aplinkybės, kurių buvimas sąlygoja švelnesnės bausmės paskyrimą. M. Ž. akcentuoja, kad pažeidimo fakto dėl įspėjamojo signalo nerodymo neginčija, todėl neprieštarauja, jog už šį pažeidimą jam būtų paskirta bauda, tačiau neadekvatu ir nepagrįsta skirti administracinio poveikio priemonę atimti vairuotojo teises net trims mėnesiams. Teismas turėtų įvertinti pavojingumo mažareikšmiškumą, kadangi iš pateiktos labai trumpos vaizdo medžiagos net sunku identifikuoti, kuriuo momentu tas pažeidimas įvyko. Būtent nėra tokio pavojingumo, kuris keltų neginčijamą grėsmę kitų asmenų saugumui ar turtui. M. Ž. paskirtos poveikio priemonės skyrimas, t. y. teisių atėmimas iš esmės apsunkintų kasdieninį gyvenimą. M. Ž. augina du nepilnamečius vaikus, kurie abu lanko mokyklas Kauno mieste, bet gyvena Kauno raj. Kaip matyti iš bylos medžiagos, M. Ž. faktiškai gyvena Kauno raj., todėl kiekvieną dieną jis veža vaikus į mokyklą. M. Ž. žmona vežioti vaikus neturi galimybės, kadangi ji pati yra mokytoja B. B. gimnazijoje ir dirba visiškai priešingam miesto gale - (duomenys neskelbtini). Taigi, įvertinus vaikų nepilnamečių poreikius, pritaikius šią poveikio priemonę būtų užkirstas kelias nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimui saugiai pasiekti ir grįžti iš mokymo įstaigos. M. Ž. darbinė veikla taip pat susijusi su automobilio transporto priemonės vairavimu. M. Ž. dirba (duomenys neskelbtini)firmoje, kuri užsiima padangų prekyba (duomenys neskelbtini)raj. (duomenys neskelbtini)g., kitas padalinys yra (duomenys neskelbtini)g. Taigi, M. Ž. būtų apribota galimybė ne tik nuvažiuoti į darbą iš Kauno rajono, (duomenys neskelbtini)km., bet vykdyti tiesiogines darbo funkcijas paimti, nuvežti padangas iš vieno padalinio į kitą. Šio pasekoje būtų maksimaliai apsunkinta galimybė dirbti, gauti pajamas ir išlaikyti nepilnamečius vaikus. Pareiškėjas yra atidus bei rūpestingas vairuotojas, niekados nėra baustas už analogišką pažeidimą, jam nebuvo pritaikytos analogiškos poveikio priemonės. Iš esmės M. Ž. gailisi dėl padaryto pažeidimo, jog neparodė įspėjamojo posūkio, kas galėjo sudaryti klaidingą įspūdį apie kitus kelio eismo taisyklių pažeidimus bei tikisi daugiau tokių pažeidimų ateityje nedaryti.
Atsiliepimas
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepime į pareiškėjo M. Ž. skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuotajam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pažeidimas yra užfiksuotas vaizdo įraše, o ir pats apeliantas neneigia, kad tai jis vairavo transporto priemonę pažeidimo padarymo metu. Institucija nurodo, kad gali sutikti, kad praradimas teisės vairuoti transporto priemones apeliantui sukels nepatogumų, apsunkins jo darbinę padėtį, tačiau įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Apeliantas skunde teigia, kad jo darbinė padėtis bus apsunkinta, bei negalės vaikų nuvežti į mokymosi įstaigą, dėl negalėjimo vairuoti transporto priemones, kadangi jis dirba ir jo vaikai mokosi Kauno mieste, o gyvena Kauno rajone, tačiau panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo, bet ir įstatymų leidėjo ketinimų. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, esančio administracinėje byloje, apeliantas vairuodamas automobilį ir keisdamas važiavimo kryptį iš pirmosios eismo juostos į antrąją, persirikiavimo manevrą atliko nepalikdamas saugaus tarpo iš šono nuo gretima eismo juosta važiavusios transporto priemonės, taip pat neparodydamas įspėjamojo posūkio signalo. Tęsdamas savo veiksmus apeliantas važiuodamas antroje eismo juostoje, staigiai stabdė, kai tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti ir nesant priekyje arti jo kito automobilio ar kitos kliūties, dėl ko siekiant išvengti susidūrimo paskui jį važiavusio automobilio vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti. Institucijos nuomone, tokiais savo veiksmais apeliantas M. Ž. sukėlė pavojingą situaciją, kuri kėlė grėsmę jo paties ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ir turtui. Institucijos nuomone, pareigūnas visapusiškai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą bei pagrįstą nutarimą apelianto administracinio nusižengimo byloje. Pažymi, kad teiginiai minimi skunde, Institucijos nuomone, yra tik siekis išvengti administracinės atsakomybės bei subjektyvus situacijos vertinimas savo naudai, apeliantui paskirta minimalus specialiosios teisės - vairuoti transporto priemones atėmimas. Šis nusižengimas apeliantą charakterizuoja kaip itin įžūlų ir nedrausmingą vairuotoją, kuris jam suteikta teise naudojasi neatsakingai. Darydamas šį nusižengimą nepaisė vairuotojams numatytų pareigų laikymosi, ignoravo visuomenėje nusistovėjusias vairavimo ir bendravimo normas. Vadovaudamiesi tuo, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles Institucija teismo prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti 2020 m. rugpjūčio 11 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos priimtą nutarimą nepakeistą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. Ž. savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. birželio 19 d. jis vairavo automobilį „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo mieste, tvarkingai, neviršydamas greičio. Jis ilgą laiką buvo neįleistas į jam reikiamą eismo juostą, tai aplenkęs automobilį iš pirmos eismo juostos ir persirikiavęs būtų nuvažiavęs toliau. Tačiau prieš aplenkdamas automobilį, jis išgirdo kito automobilio garsinį signalą. Jis ir šalia esanti mašina pristabdė ir po to nuvažiavo. Nesutinka su policijos vertinimu, kad tai buvo staigus stabdymas. Sutinka, kad darydamas manevrą, neparodė posūkio signalo, tačiau nesutinka, kad vairavo pavojingai. Paskirtas teisės vairuoti atėmimas jam apsunkins kelionę į darbą bei darbinių funkcijų atlikimą, be to, jam reikia nuvežti 15 ir 17 metų vaikus į mokyklą ir būrelius. Žmona kitu automobiliu važiuoja į darbą kitame miesto gale.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė advokatė M. Ž. pareiškėjo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytų argumentų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės K. K. 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu M. Ž. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta 170 eurų baudą ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams. Nutarime konstatuota, kad M. Ž. 2020 m. birželio 19 d. 16.08 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) g., vairuodamas automobilį „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir keisdamas važiavimo kryptį iš pirmos eismo juostos į antrą, persirikiavimo manevrą atliko nepalikdamas saugaus tarpo iš šono nuo gretima eismo juosta važiavusio automobilio, taip pat nerodydamas įspėjamojo posūkio signalo. Tokiais savo veiksmais automobilio „Porshe“ vairuotojas privertė antra eismo juosta važiavusio automobilio vairuotoją keisti važiavimo kryptį ir pasitraukti kairiau bei panaudoti garsinį signalą. Tęsdamas savo veiksmus automobilio „Porshe“ vairuotojas, važiuodamas antroje eismo juostoje, staigiai stabdė, kai tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti ir nesant priekyje arti jo kito automobilio ar kitos kliūties, dėl ko siekiant išvengti susidūrimo paskui jį važiavusio automobilio vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti. Šiais savo veiksmais automobilio „Porshe“ vairuotojas sukėlė pavojingą situaciją, kuri kėlė grėsmę jo paties ar kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ir turtui. Šiais veiksmais M. Ž. padarė pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 4, 5, 8, 9, 82.2, 86, 126, 135.4 punktus.
Pareiškėjas M. Ž. su jam skirta nuobauda nesutinka. Nurodė, kad jis nevairavo pavojingai, sutinka tik su tuo, kad manevruodamas neparodė posūkio signalo. Paaiškino, kad norėdamas persirikiuoti išgirdo garsinį automobilio signalą, todėl stabtelėjo ir po to nuvažiavo.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2020 m. birželio 19 d. policijos sistemoje buvo gautas pranešimas apie tai, kad J. B. važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, automobilis „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavęs į jo eismo juostą tyčia staiga stabdė, siekdamas išgąsdinti, ir sukėlė pavojingą situaciją. „Porsche“ vairuotojo elgesio motyvas – jo panaudotas garso signalas, kai „Porshe“ vairuotojas bandė brautis į jo eismo juostą – specifiškai, eismo juostos dalį, kurioje tuo metu buvo jo automobilis (administracinio nusižengimo bylos b. l. 8).
Iš teismui pateikto vaizdo įrašo matyti, kad įvykio metu pareiškėjui vairuojant automobilį ir važiuojant gatve priekyje jokios kliūties nebuvo, tačiau jis sustabdo automobilį. Matyti, kad kito automobilio vairuotojas, norėdamas atlikti manevrą, rodo posūkį į kairę, o kartu ir stabdo automobilį, prieš darydamas manevrą.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šioje normoje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Taip pat už minėto nusižengimo padarymą yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių (ANK 420 straipsnio 5 dalis).
KET 4 punkte numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.
KET 5 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis.
KET 8 punkte numatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu.
KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
KET 82.2 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka, prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu.
KET 86 punkte numatyta, kad įspėjamieji signalai turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą (stabdymą, susijusį su manevru) ir baigti tuojau pat po manevro (signalizuoti ranka galima baigti prieš pat manevrą). Signalą reikia rodyti taip, kad jis neklaidintų kitų eismo dalyvių. Posūkių šviesos signalai nerodomi įvažiuojant į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu.
Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad 2020 m. birželio 19 d. 16.08 val. pareiškėjas M. Ž. Kaune, (duomenys neskelbtini) g., vairuodamas automobilį „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keitė važiavimo kryptį iš pirmos eismo juostos į antrą, o persirikiavimo manevrą atliko nepalikdamas saugaus tarpo iš šono nuo gretima eismo juosta važiavusio automobilio. Taip pat jis nerodė įspėjamojo posūkio signalo, su kuo ir pats sutinka. Tokie pareiškėjo veiksmai įtakojo kitą antra eismo juosta važiavusio automobilio vairuotoją keisti važiavimo kryptį ir pasitraukti kairiau bei panaudoti garsinį signalą.
Pareiškėjas garsinio signalo aplinkybes nurodo skirtingai nei užfiksuota bylos medžiagoje, pabrėžia, kad norėjęs persirikiuoti, išgirdo garsinį signalą, todėl stabdė. Tačiau vaizdo įraše užfiksuota priešingai, tai yra, kad pareiškėjui priekyje jokios kliūties nebuvo, tačiau jis stabdo automobilį.
Šios aplinkybės patvirtina, kad automobilio „Porshe“ vairuotojas, važiuodamas antroje eismo juostoje, staigiai stabdė, kai tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti ir nesant priekyje arti jo kito automobilio ar kitos kliūties, dėl ko siekiant išvengti susidūrimo paskui jį važiavusio automobilio vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti.
Nurodyti pareiškėjo, vairuojančio automobilį „Porshe“, veiksmai, numatyti Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 4, 5, 8, 9, 82.2, 86, 126, 135.4 punktuose, sukėlė pavojingą situaciją, kuri kėlė grėsmę pareiškėjo ar kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ir turtui.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas M. Ž. yra kaltas dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, jo veika kvalifikuota teisingai, todėl Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės K. K. 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu nubaustas pagrįstai.
Pareiškėjas prašo, teismui netenkinus prašymo jo veiką perkvalifikuoti, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti švelnesnę nuobaudą.
Teismas įvertinęs bylos medžiagą, pateiktus argumentus, sprendžia, kad skiriant administracinę nuobaudą pareiškėjui administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės nebuvo nepažeistos - buvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. M. Ž., įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmę turinčias aplinkybes, buvo paskirta ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda bei minimaliam terminui atimta teisė vairuoti transporto priemones.
Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Byloje esantys duomenys ir skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinė nuobauda pareiškėjui turėtų būti švelninama. Konstatuojama, kad skunde nurodytos aplinkybės (tai, kad pareiškėjui teisė vairuoti reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti ir nuvežti vaikus į mokyklą ir būrelius) nerodo, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas pareiškėjui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, kadangi nagrinėjamu atveju visuomenės interesas gali būti užtikrintas tik taikant sankcijoje numatytą nuobaudą.
Pažymėtina, jog teismų praktikoje pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, Nr. N1-1378/2007, Nr. N1-413/2007, Nr. N261-3042/2011 ir kt.; Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-273/2015, Nr. ATP-567/2015, Nr. ATP-290/2016, Nr. ATP-303/2016, Nr. ATP-403/2016 ir kt.). Būtent tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas yra susijęs su automobilio vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonės vairavimo) pavojus tampa dar didesnis. Net ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su pareiškėjo bei jo šeimos finansine gerove, nepatogia gyvenamosios vietos geografine padėtimi, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti apelianto naudai, nes šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats pareiškėjas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką.
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nėra vienintelis šeimoje, turintis teisę vairuoti, vaikų nuvežimu į mokyklą gali pasirūpinti ir pareiškėjo žmona, taip pat yra galimybė naudotis viešuoju transportu.
Kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis. Teismo vertinimu, jokio realaus pagrindo vertinti pareiškėją kaip tvarkingą ir atsakingą, apdairų bei paklusnų vairuotoją kelyje, nėra. Tai, kad pareiškėjas yra linkęs nepaisyti teisės aktų reikalavimų patvirtina ir aptariamojo administracinio nusižengimo padarymo metu pareiškėjo turimos trys galiojančios administracinės nuobaudos už greičio viršijimą, visi pažeidimai padaryti šiais metais. Tai neigiamai apibūdina pareiškėjo asmenybę, rodo, jog asmuo pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesvarsto jam paskirtų nuobaudų paskirties ir tikslų, atitinkamų išvadų nepadaro ir toliau nesilaiko teisės aktų reikalavimų bei visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių.
Aptartų duomenų pagrindu daroma pagrįsta išvada, kad pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantui paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažįstamos pagrindu pareiškėjui sušvelninti nuobaudą ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo terminą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo M. Ž. skundas netenkintinas, o skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės K. K. 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-16580-2020 paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
M. Ž. skundą atmesti.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės K. K. 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-16580-2020 palikti nepakeistą.
Administracinio nusižengimo bylos medžiagą ROIK Nr. 20117602126 nutarimui įsiteisėjus grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.