Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės V. J. – K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovei V. J. – K. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovės V. J. – K. priešieškinį ieškovui E. J. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas E. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei V. J. – K. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir juo teismo prašo nustatyti ieškinyje nurodytą ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra J. J. tvarką. Ieškovas ieškinyje taip pat pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo prašė nustatyti laikiną ieškovo ir jo nepilnametės dukros J. J. bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovas su nepilnamete dukra J. J. bendrauja savo gyvenamojoje vietoje pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, pasiimdamas ją iš dukros gyvenamosios vietos penktadienį 19 val. ir parveždamas ją sekmadienį iki 19 val. į dukros gyvenamąją vietą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-05 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies ir nustatė, kad iki teismo sprendimo priėmimo ieškovas E. J. su dukra J. J. bendrauja pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį nuo 10 val. iki 19 val., paimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant į gyvenamąją vietą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ir atsakovė turi lygias teises bendrauti su dukra ir ją auklėti. Teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovo bendravimas su dukra kenktų jos interesams, todėl įvertinęs vaiko amžių ir ieškovo padėtį teismas konstatavo, kad yra pagrindas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies ir nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su dukra tvarką.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė V. J. – K. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-05 nutartį ir nustatyti, kad ieškovas E. J. turi teisę bendrauti su dukra J. J. jos gyvenamojoje vietoje ar kitoje vaikui priimtinoje ir šalių suderintoje vietoje kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį nuo 14 val. iki 16 val., dalyvaujant vaiko motinai V. J. – K.Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovė paaiškino, kad šalys pradėjo gyventi atskirai kai dukrai buvo aštuoni mėnesiai, todėl vaikas tėvo beveik nepažįsta ir su juo bendrauja tik keletą kartų per metus. Apeliantės teigimu, šiuo metu dukra su tėvu galėtų bendrauti tik dalyvaujant atsakovei.Teigia, kad vaiko paėmimas iš jos gyvenamosios vietos devynioms valandoms į dukrai nepažįstamą aplinką sukeltų jai emocinę ir psichologinę žalą. Apeliantės nuomone, vaiko ir tėvo bendravimas turi vystytis palaipsniui. Atsiliepimų į atskirąjį skundą teismui nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria nustatyta laikina ieškovo ir šalių nepilnametės dukros bendravimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovė paaiškino, kad šalys pradėjo gyventi atskirai kai dukrai buvo aštuoni mėnesiai, todėl vaikas tėvo beveik nepažįsta ir su juo bendrauja tik keletą kartų per metus. Apeliantės teigimu, šiuo metu dukra su tėvu galėtų bendrauti tik dalyvaujant atsakovei. Su šiuo atskirojo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas sutinka.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 str. 1 d. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 145 str. 1 d. bei CK 3.65 str. 2 d. numatytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios konkrečiu atveju yra būtinos siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, iš jų ir sprendžiant dėl laikinos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, šalių nepilnametės dukros J. J. gyvenamoji vieta nustatyta su jos mama. Šiuo teismo sprendimu ieškovo ir jo dukros bendravimo tvarka nebuvo nustatyta. Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo metu tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendravimo su nepilnamete dukra J. J. tvarkos, todėl ieškovas 2016-10-04 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir pareiškė reikalavimą nustatyti ieškinyje nurodytą bendravimo su vaiku tvarką, o atsakovė 2016-10-31 pareiškė priešieškinį ir prašė nustatyti jame nurodytą ieškovo bendravimo su dukra tvarką. Iš atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių matyti, kad nors šalių santuoka buvo nutraukta 2013 metais, tačiau faktiškai šalys kartu negyvena nuo tada, kai dukrai buvo aštuoni mėnesiai ir per visą šį laikotarpį ieškovas su dukra beveik nebendravo, todėl vaikas nepažįsta savo tėvo. Iš ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad vaiko susitikimai su tėvu įvyksta tik keletą kartų per metus, šie susitikimai dažniausiai įvyksta prekybos centre dalyvaujant atsakovei ir trunka vos keletą minučių. Ieškovas ieškinyje pripažįsta, kad ilgesnį laikotarpį su dukra jis faktiškai nebendrauja. Taigi ieškinyje ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės iš esmės patvirtina atsakovės atskirojo skundo argumentus, jog ieškovas su dukra bendrauja itin retai. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog šiuo metu vaiko ir tėvo socialinis bei emocinis ryšys nėra tvirtas. Įvertinęs tai, kad šalių nepilnametė dukra šiuo metu yra šešių metų amžiaus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog dukros bendravimas su tėvu nedalyvaujant atsakovei jų bendravimo pradžioje gali sukelti vaikui neigiamus emocinius išgyvenimus, psichologinę įtampą ir nesaugumo jausmą. Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas pakeisti skundžiama teismo nutartimi nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką ir nustatyti, jog iki bylos išnagrinėjimo ieškovo ir dukros bendravimas vyksta dalyvaujant atsakovei.Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, jog vaiko paėmimas iš jos gyvenamosios vietos devynioms valandoms į dukrai nepažįstamą aplinką sukeltų jai emocinę ir psichologinę žalą. Apeliantės nuomone, vaiko ir tėvo bendravimas turi vystytis palaipsniui. Su šiuo atskirojo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas taip pat iš dalies sutinka.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str., 3.170 str. 1 d.). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Pažymėtina, kad aptartos įstatymo nuostatos yra aktualios ir sprendžiant klausimą dėl laikinos vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo civilinės bylos nagrinėjimo metu.Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog ieškovo ir dukros bendravimas neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų ar darytų jai neigiamą poveikį, todėl pagal šioje byloje esančius duomenis nėra pagrindo iki teismo sprendimo byloje priėmimo nustatyti minimalų ieškovo ir jo dukros bendravimą trunkantį tik dvi valandas. Be to, nagrinėjamu atveju taip pat nėra būtinybės apriboti vaiko ir tėvo bendravimo vietos vien tik dukros gyvenamąja vieta, nes šiuo aspektu vaiko emocinį saugumą užtikrins atsakovės dalyvavimas ieškovo ir dukros susitikimų metu. Taigi atskirajame skunde atsakovės pateiktas prašymas ta dalimi, kuria prašoma nustatyti, kad ieškovas su dukra turi teisę bendrauti jos gyvenamojoje vietoje kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį nuo 14 val. iki 16 val., nebūtų proporcingas vaiko ir tėvo bendravimo ribojimas. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant dėl ieškovo bendravimo su vaiku trukmės turi būti įvertinta, kad ieškovas su dukra nebendravo ilgą laikotarpį, jų socialiniai ryšiai nėra tvirtai susiformavę, todėl vaiko ir tėvo bendravimui yra reikalingas pereinamasis laikotarpis, kurio metu bendravimo trukmė būtų nuosekliai didinama. Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad skundžiama nutartimi nustatytą ieškovo bendravimo su dukra trukmę tikslinga sutrumpinti ir nustatyti, kad ieškovas turi teisę bendrauti su dukra pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį nuo 10 val. iki 14 val.Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė materialinės ir procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis keistina (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 4 p., teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį pakeisti.

Nustatyti, kad iki teismo sprendimo priėmimo ieškovas E. J. turi teisę šalių suderintoje vietoje, dalyvaujant atsakovei V. J. – K., bendrauti su dukra J. J. pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį nuo 10 val. iki 14 val.