- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-15
- Bylos Nr.
- 2A-657-611/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius, Andžej Maciejevski (pran.)
- Atsakovas
- L. S.
- Trečiasis asmuo
- A. K., J. K., Varėnos rajono savivaldybės administracija
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,
dalyvaujant ieškovo atstovei O. G., atsakovui L. S., trečiojo asmens A. K. atstovei adv. Stasei Jovaišienei, trečiojo asmens J. K. atstovei K. Š.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. S. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (Alytaus apskrities viršininko administracijos teisų perėmėjos) ieškinį atsakovui L. S. dėl savavališkai pastatyto šiltnamio nugriovimo, tretieji asmenys – Varėnos rajono savivaldybės administracija, J. K., A. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Alytaus apskrities viršininko administracija, kurio procesines teises perėmė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti statytoją L. S. per teismo nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą šiltnamį, esantį Šilo g. 14, Varėnoje, jei šio įpareigojimo atsakovas neįvykdys – suteikti teisę ieškovui atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovo patirtas išlaidas. Nurodė, kad buvo gautas kaimyno J. K. skundas dėl kaimyno gretimame sklype pastatyto šiltnamio, kad šiltnamis pastatytas per arti jo sklypo ribos, statinys pastatytas be projekto ir neturint kaimyninio sklypo savininko sutikimo. Atlikus tyrimą atsakovas įsipareigojo nugriauti šiltnamį, rekonstruojant statinį į malkinę iki 2008-12-31, atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimo šiltnamį nugriauti, todėl buvo surašytas apžiūros aktas dėl reikalavimo ir įsipareigojimo neįvykdyti. Dėl atsakovo savavališkų statybų vyr. inspektorius A. J. 2009-02-26 surašė savavališkos statybos aktą, kuriame konstatavo, kad atsakovas pažeidė LTSR Ministrų Tarybos 1975 06 25 nutarimu Nr.228 patvirtintų ,,Individualinės statybos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse nuostatų“ 2 str. 4 d. nuostatas. Vyr. inspektorius kreipėsi į Varėnos rajono savivaldybės administraciją neišduoti atsakovui projektavimo sąvado šiltnamio rekonstrukcijai. Ieškovas nustatė, kad atsakovas pažeidė Statybos įstatymo 28 str. ir LR CK 4.103 str. normas. Nurodė, jog šiltnamis buvo pastatytas per didelis, didesnis nei tai reglamentavo teisės normos, buvo pastatytas per arti gretimo sklypo ribos ir statytojas neturi kito sklypo savininko rašytinio sutikimo dėl atstumo nesilaikymo, todėl toks statinys yra pastatytas savavališkai ir turi būti nugriautas.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad stiklinį šiltnamį pasistatė apie 1980 metus, turėdamas žodinį kaimyninio sklypo savininko J. K. leidimą, kuris jokių pretenzijų nereiškė ir neprieštaravo tokio statinio statymui. Atsakovas nurodė, kad tuo metu jis turėjo visus reikalingus dokumentus šiltnamio statybai, tačiau jų neišsaugojo. Nurodė, kad tuo planu naudojosi žmogus, kuris virino šiltnamį ir jam po darbo neatidavė, o jis ir nereikalavo. Pažymėjo, jog atsakovas nurodė, kad statant statinius, priežiūros pareigūnams jo statomas statinys neužkliuvo. Taip pat nebuvo nustatyta, kokie aktai statybas reglamentavo tuo metu. Atsakovas nurodė, kad jei ir būtų pripažinta, kad jis pastatė šiltnamį nesilaikant tam tikrų teisės aktų reikalavimų, tai reikėtų taikyti LR CK 114 str. senąją 1964 metų redakciją, kuri numatė galimybę pašalinti įstatymo pažeidimus ir įteisinti statybą.
Tretysis asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracija sutiko su ieškiniu. Nurodė, kad 2009-02-26 buvo surašytas savavališkos statybos aktas, kuriame buvo nurodyta, jog L. S. savavališkai namų valdoje apie 1980 metus pastatė metalinių konstrukcijų ant betoninių pamatų šiltnamį, statybos procesas pradėtas neteisėtai, nes atsakovas, neturėdamas supaprastinto statinio projekto bei kitų, pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, statybai būtinų dokumentų, neįgijo teisės statyti, todėl ir šiltnamio pastatymas kvalifikuotinas kaip neteisėta statyba. Nurodė, kad atsakovas iki 2006-10-31 turėjo galimybę savavališkai pastatytą statinį įteisinti, bet to nepadarė.
Tretysis asmuo J. K. ieškinį palaikė. Nurodė, kad jokio sutikimo dėl šiltnamio statymo niekada atsakovui nedavė. Pažymėjo, jog nuo atsakovo šiltnamio stogo besikaupiantis sniegas krenta į jo kiemą, dėl didelės drėgmės toje vietoje neauga augalai, žiemą būna slidu ir pavojinga po kiemą vaikščioti mažiems vaikams ir pagyvenusiems asmenims.
Tretysis asmuo A. K. ieškinį palaikė. Paaiškino, kad šiuo metu atsakovo kaimyninio sklypo savininkė yra ji, kuriai namų valdą su pastatais padovanojo seneliai Kirkliauskai, ji nėra davusi sutikimo atsakovui šiltnamį statyti taip arti sklypo ribos. Pažymėjo, jog statydama statinį apie 1980 m., atsakovas pažeidė Individualinės statybos miestuose ir miesto tipo gyvenvietės nuostatus, kurie buvo patvirtinti LTSR MT 1975-06-25 nutarimu Nr.228 tuo, kad buvo galima statyti šiltnamį iki 20 kv.m. Mano, jog atsakovo statyba laikytina savavališka nuo jos statybos momento. Iš neteisės teisė nekyla, todėl atsakovo pastatytas statinys negali būti įteisintas.
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino, įpareigojo atsakovą per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai pastatytą šiltnamį; šio įpareigojimo neįvykdžius – suteikė teisę ieškovui atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovo patirtas išlaidas; priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei. Teismas nustatė, jog atsakovas šiltnamį pastatė apie 1980 metus. Nurodė, jog tuo metu galiojo Individualinės statybos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse nuostatai, patvirtinti Lietuvos TSR MT 1975 06 25 nutarimu Nr.228, kurių 2 punkte buvo nurodyta, kad individualus statytojas jam suteiktame sklype gali statyti šiltnamį iki 20 kv.m. ploto. Pabrėžė, jog atsakovas pastatė žymiai didesnį šiltnamį, kurio bendras plotas sudarė 63,82 kv.m. ant betoninių pamatų. Pažymėjo, jog bylos šalys nenurodė teisės akto, kuris būtų galiojęs statybos metu, o artimiausias teisės aktas – 1986 metų individualinės statybos gyvenamųjų namų ir ūkio pastatų projektavimo normos, kurių 2.8. punkte yra pažymėta, kad minimalus atstumas atskirai stovinčių (nesublokuotų) statinių nuo kaimyninio sklypo ribos turi būti ne mažiau 1 metro. Todėl teismas laikė, kad statant statinius 1980 m. buvo įstatyminis reikalavimas nestatyti statinių arčiau kaip per 1 metrą nuo savo sklypo ribos, toks reglamentavimas išliko vėlesniuose teisės aktuose, todėl konstatavo, kad atsakovas, savavališkai pastatydamas šiltnamį, pažeidė ir šį reikalavimą, nes šiltnamį – pastatė 30-25 cm nuo savo sklypo ribos. Laikė, kad atsakovas neįrodė savo teiginio, jog tretysis asmuo J. K. neprieštaravo šiltnamio statybai. Taip pat pažymėjo, jog atsakovas pats nurodė prašęs pas trečiąjį asmenį leidimo statyti šiltnamį, o tai įrodė, kad atsakovui buvo žinoma apie įstatymo reikalavimą ir tai, jog tokiais veiksmais buvo pažeidžiamos įstatymo normos. Teismas, vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis ir liudytojų parodymais, nustatė, jog tokie atsakovo veiksmai pažeidžia kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, kadangi tretieji asmenys negali naudoti žemės sklypo pagal paskirtį, kyla pavojus jų sveikatai.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškovo reikalavimus atmesti. Apeliantas nurodo, jog teismas, priimdamas šį sprendimą, vadovavosi šiuo metu neegzistuojančios valstybės LTSR Ministrų tarybos 1975-06-25 nutarimu Nr. 228, kuomet kitaip buvo reglamentuojamos statybos miestuose, ypač tokių nesudėtingų statinių kokiu laikytinas šiltnamis. Šiltnamis liko neįregistruotas, nes kadastrinių matavimų atlikimo metu apeliantui buvo pasakyta, kad tai nebūtina. 1981-1982 metais priėmimo komisijai priimant pastatus, šiltnamis jau stovėjo, tačiau niekas jo statybos netraktavo kaip savavališkos ar neteisėtos. Dabar galiojantis reglamentas STR 1.01.07:2002 numato išlygą kad nesudėtingiems statiniams neatliekami statinio kadastriniai matavimai, statinio pripažinimas tinkamu naudoti ir statinio registravimas Nekilnojamojo turto registre. Taip pat neaišku, ar LTSR Ministrų tarybos 1975-06-25 nutarimas Nr.228 galiojo šiltnamio pastatymo metu, ar jis buvo pakeistas kitu norminiu dokumentu. Teismas nepagrįstai rėmėsi 1986 metų teisė aktu, kadangi šiltnamio statymo metu nebuvo įmanoma numanyti, kad vėliau priimti aktai reguliuos ribas. Teismas, nurodydamas, kad reikalavimas statinius statyti l metro atstumu nuo kaimyno ribos buvo perkeltas į vėlesnius teisės aktus, nenurodė kokie teisės aktai tai reglamentavo. Pažymėjo, jog pagal vėlesnius ir dabar galiojančius statybos tvarką reglamentuojančius teisės aktus, savininkas savo namų valdoje gali statyti ne tik nurodytus ir nurodyto dydžio, bet ir kitus statinius, jeigu laikosi statybos tvarką nustatančių įstatymų. Be to, nei viename norminiame teisės akte nenurodyta, kokio dydžio šiltnamį savininkas gali statyti savo asmeniniame sklype. Teismas padarė dvi nepagrįstas, prieštaraujančias viena kitai išvadas, konstatuodamas, kad atstumai nuo sklypo ribos šiltnamio statymo metu nebuvo reglamentuoti, vėliau teigdamas, kad toks reikalavimas buvo perkeltas į vėlesnius teisės aktus. Laiko įrodytu, jog J. K. davė sutikimą, konkliudentiniais veiksmais, kadangi 27 metus nereiškė jokių pretenzijų dėl šiltnamio vietos. Nurodo, jog nebuvo įrodyta, jog šiltnamio pastatymas pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, tretieji asmenys negali naudoti sklypo pagal paskirtį, šiltnamis kelia pavojų kaimynų sveikatai ar net gyvybei. Varėnos rajono apylinkės teismo 2009-05-11 nutarimu adm. byloje Nr. A2-11-72-770/2009 dėl Statybos įstatymo 3 str. 2 ir 3 dalis, 12 str. l dalį ir Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 "Statybos darbai" 18.1, 18.2 p. pažeidimų, apelianto atžvilgiu buvo nutraukta, kadangi veikoje nebuvo administracinio teisės pažeidimo sudėties. Todėl laikytina, kad šiltnamio statyba buvo nesavavališka. Šiltnamis pastatytas galiojant 1964 m. CK redakcijai, todėl tuo momentu galiojančios teisės normos LR CK 114 str. nustatė galimybę per nustatytą terminą pasitvirtinti reikiamus projektus, gauti nustatytus leidimus, pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos reikiamų dokumentų įforminimu. Mano, kad statinio įregistravimas, vadovaujantis LR Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278, LR aplinkos ministro ir LR teisingumo ministro 2003 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 158/89 ir LR Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129, galimas ir šiuo metu, tačiau vykstant teisminiams ginčams šios galimybės negali realizuoti. Apeliantas nurodo, jog šiuo metu statybos įstatymo pakeitimai dėl pastatytų statinių įteisinimo yra svarstomi Seimo Aplinkos apsaugos komitete, Teisės ir teisėtvarkos komitete bei Biudžeto ir finansų komitete. Todėl atsakovo problema įstatymo priėmimo atveju būtų išspręsta.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu su atsakovo apeliaciniu skundu nesutiko. Mano, jog apelianto motyvai yra emocinio pobūdžio. Nesutinka su atsakovo pozicija, jog jis turėjo dokumentus reikalingus šiltnamio pastatymo suderinimu. Statybos metu galiojusio 1964 m. CK 114 str. nurodyta, jog statinys, pastatytas pažeidus statybos normas ir taisykles turi būti nugriaunamas paties savavališko statytojo sąskaita. Statybos techniniame reglamente STR 1.01.07:2002 nurodyta, jog nustatytus atstumus galima sumažinti iki 1 m. tik turint kaimyno rašytinį sutikimą, o tokio dokumento atsakovas nepateikė.
Tretysis asmuo A. K. atsiliepimu su atsakovo apeliaciniu skundu nesutiko. Atsakovo nurodytame galiojančiame Statybos reglamente nurodyta, jog šiltnamiui buvo būtinas statinio projektas ir raštiškas pritarimas, nors jam ir taikoma supaprastinta statybos tvarka. Atsakovas nurodydamas, jog tretysis asmuo neprieštaravo dėl statybos, neįrodė, jog buvo duotas sutikimas tokiai statybai. Šiltnamis buvo pastatytas neteisėtai nuo pat jo statybos momento, todėl iš neteisės negali atsirasti teisė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Be to, atsižvelgdama į LR CPK 320 str. nustatytas apeliacijos ribas, teisėjų kolegija pasisako tik pagal atsakovo apeliacinio skundo argumentus ir šio skundo apibrėžtas ribas.
Nagrinėjamoje yra nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovas apie 1980-1981 m. savo namų valdos žemės sklype, esančiame Šilo g.14,Varėnoje, pasistatė šiltnamį su betoniniais pamatais, kurio plotas 63,82 kv.m., o atstumas iki kaimyno J. K. žemės sklypo ribos 0,25-0,30 m. Gavus trečiojo asmens J. K. skundą ir ištyrus skundą, Alytaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008-04-04 reikalavimu atsakovas buvo įpareigotas iki 2008-12-31 nugriauti minėtą ginčo šiltnamį, Alytaus apskrities administracinių ginčų komisija 2008-06-1m sprendimu atsakovo skundą dėl minėto reikalavimo atmetė (b.l.12, 13-16), o 2009-02-26 Alytaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas surašė atsakovui savavališkos statybos aktą (b.l.21-22).
Kadangi šiltnamis buvo pastatytas 1980-1981 m., todėl jis turėjo būti statomas pagal tuo metu galiojusius norminius aktus. Dėl nurodytos priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai byloje taikė LTSR Ministrų Tarybos 1975-06-25 nutarimu Nr.228 patvirtintus „Individualinės statybos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse nuostatus“ (toliau tekste – Nuostatai). Pagal tuo metu galiojusių minėtų nuostatų 2 p. 4 d. be gyvenamojo namo, individualinis statytojas jam suteiktame sklype gali statyti garažą iki 25 kv.m., vieno aukšto ūkinį pastatą su pastoge pašarams iki 20 kv.m., šiltnamį iki 20 kv.m., o pagal minėtų nuostatų 3 p. 1 d. gyvenamojo namo, ūkio pastato bei kitų įrenginių, tame tarpe apimant ir šiltnamį, statyba gali būti pradėta tik tam reikalui skirtame sklype, turint nustatytąja tvarka suderintą ir patvirtintą statybos techninę dokumentaciją, sutartį dėl sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui ir leidimą statybai. Pagal minėtų nuostatų 4 p. asmuo, kuris pasistatė, statosi arba perstato gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ar įrenginį, neturėdamas reikiamo leidimo arba šiurkščiai nukrypdamas nuo patvirtintojo projekto, traukiams atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka, o pagal minėtos normos 2 d. šiurkščiu nukrypimu nuo patvirtinto projekto taip pat laikomas savavališkas namo gabaritų keitimas. Taigi, iš minėtų normų analizės darytina išvada, kad šiltnamio statybai taip pat turėjo būti rengiama ir nustatyta tvarka tvirtinama techninė dokumentacija, leidimas statybai, be to, šiltnamis negalėjo viršyti 20 kv.m. ploto, o pastatytas didesnio ploto šiltnamis šiurkščiai pažeidė minėtus nuostatus ir negalėjo būti įteisintas. Byloje yra LTSR Vykdomojo komiteto išduotas S. sklypo planas gyvenamojo namo statybai, kuris buvo patvirtintas Varėnos rajono architekto 1979 m. spalio 29d. (b.l.51), bet šiame plane yra nubraižytas gyvenamasis namas ir ūkio pastatas, o šiltnamis nepažymėtas. Atsakovas nurodo, kad šiltnamio statybos metu turėjo šiltnamio brėžinį, suderintą nustatyta tvarka, tačiau jis neišliko. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas nepateikė į bylą tokį savo teiginį patvirtinančių įrodymų. Aukščiau minėtame brėžinyje šiltnamis nėra pažymėtas, įrodymų iš archyvo apie buvusį projektą nepateikė, be to, atsakovo pastatytas šiltnamis akivaizdžiai ir šiurkščiai viršijo leistiną imperatyvų šiltnamio dydį, todėl projektas ir leidimas tokio šiltnamio statyba net negalėjo būti derinami. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad šiltnamio statybos metu joks teisės aktas nereglamentavo statinių ribų iki sklypo ribos, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi 1986 m. individualinės statybos gyvenamųjų namų ir ūkio pastatų projektavimo normomis, o konkrečiai imant jų 2.8 p., reglamentuojančiu atstumus iki sklypo ribos, nes vėlesnis teisės aktas negali būti taikomas atbuline data. Tai, kad byloje esančiame brėžinyje (b.l.51) yra nustatytas privalomas 1 m. atstumas ūki pastato nuo sklypo ribos, nereiškia, kad toks atstumas turėjo būti taikomas ir šiltnamiui. Tačiau tai esminės reikšmės ginčui neturi ir teismo sprendimo teisėtumo neįtakoja, nes pagal bylos duomenis šiltnamis pastatytas be nustatyta tvarka suderintos techninės dokumentacijos, leidimo statybai, žymiai viršijo leistiną statyti dydį, todėl negalėjo būti įteisintas, todėl pastatytas neteisėtai. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, kad jis turėjo kaimyno J. K. sutikimą statyti šiltnamį arčiau nei 1 m. nuo sklypų ribos. Atsakovas nurodo, kad turėjo trečiojo asmens J. K. žodinį sutikimą, tretysis asmuo J. K. tai neigia. Tokiu atveju atsakovui tenka pareiga įrodyti tokį sutikimą buvus (LR CPK 178 str.). Tai, kad J. K. pasirašė 2008-03-26 atsakovo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, nereiškia, kad jis sutiko su šiltnamio buvimu arčiau nei 1 m nuo jo sklypo ribos, nes šiuo aktu buvo derinamos atsakovo žemė sklypo ribos, o ne atsakovo šiltnamio projektas ar buvimo vieta. Tai, kad atsakovo žemės sklypo plane šiltnamis pažymėtas, teisinės reikšmės ginčui dėl minėtos priežasties neturi. Tai, kad tretysis asmuo J. K. neskundė atsakovo veiksmų dėl šiltnamio statybos, taip pat neįrodo, kad jis davė atsakovui sutikimą dėl šiltnamio statybos vietos.
Teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentą, kad neįrodyta, jog šiltnamio pastatymas pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus. Pagal formuojamą teismų praktiką statybas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-230/2010). Taip yra todėl, kad statybas reglamentuojantys teisės aktai numato tam tikras statybos taisykles būtent tam, kad užtikrinti tiek paties statytojo, tiek kaimynų teises ir teisėtus interesus, tiek viešąjį interesą. Todėl, kadangi nagrinėjamoje byloje ieškinys grindžiamas LR CK 4.103 str., byloje pakanka įrodyti, kad atsakovo šiltnamis yra pastatytas neteisėtai, kad konstatuoti trečiųjų asmens teisėtų interesų pažeidimą.
Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2002 atsakovo šiltnamis yra prilygintinas 1-os grupės nesudėtingiems statiniams, kadangi jo aukštis ne didesnis nei 5 metrai ir plotas ne didesnis nei 80 kv.m., kuriems statyti nereikalingi nei statinio projektas, nei leidimas, nereikalinga atlikti statinio registravimą Nekilnojamojo turto registre. Tačiau minėto techninio reglamento 1 ir 2 lentelės pastabose nurodoma, kad I grupės nesudėtingiems pastatams, statomiems ar rekonstruojamiems mieste, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai, t.y. rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patvirtina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas (STR 12.4.2.p.), jam nereikalingas statybos leidimas, bet reikalingas raštiškas valstybės tarnautojo pritarimas (STR 12.4.3.p.). Šiame Reglamente bylos nagrinėjimo metu buvo nurodyta, kokie atstumai (pagal teismų praktiką pripažįstami imperatyvaus pobūdžio) turi būti išlaikyti iki statytojo sklypo ribos: 3 m, jei yra statytojo sklypo šiaurinėje pusėje, 2 m jei yra statytojo sklypo rytinėje ir vakarinėje pusėje ir 1 m, jei pietinėje pusėje. Šiuos atstumus galima sumažinti iki 1 m (ar blokuoti pastatus ant sklypų ribos), tik turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) sutikimą (rašytinį susitarimą). Tačiau įstatymas imperatyviai draudžia statyti tokius statinius arčiau nei 1 metras nuo sklypo ribos. Teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovo šiltnamis pastatytas, nesilaikant aukščiau minėtų atstumų.
Tiek LR CK 4.103 str., tiek LR statybos įstatymo 28 str. 2 d. nustatytos neteisėtos statybos civilinės teisinės pasekmės, diferencijuojant jas pagal neteisėtos statybos pobūdį: jei statinys statomas ar pastatytas savavališkai arba pažeidžiant esminius statinio projekto sprendimus, toks statinys turi būti nugriaunamas nepaliekant galimybės įteisinti savavališką statybą; tuo atveju, kai statant ar pastačius statinį yra pažeisti kiti, ne esminiai, statinio projekto sprendimai, teismas sprendimu gali įpareigoti statytoją įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka padaryti reikiamus statinio projekto pakeitimus ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, arba įpareigoti statytoją per teismo nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nuo 2006-11-01 įsigaliojusiose LR statybų įstatymų 28 str. ir LR CK 4.103 str. redakcijose įtvirtintos savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas – nugriovimas, ir nebėra galimybės įteisinti savavališką statybą pripažįstant teisę gauti statybos leidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje bylojeNr.3K-3-492/2008). Nagrinėjamu atveju šiltnamio statybos atveju atsakovas šiltnamį pastatė šiurkščiai pažeisdamas tuo metu galiojusias statybą reglamentuojančias teisės normas, nes pastatė be techninės dokumentacijos ir žymiai viršydamas leistiną maksimalų šiltnamio dydį. Pagal šiuo metu galiojančias statybą reglamentuojančias teisės normas, kaip jau minėta aukščiau, atsakovas turėjo parengti supaprastintą projektą, jį suderinti, be to, turėjo laikytis aukščiau minėtų imperatyviai nustatytų šiltnamio atstumų iki sklypo ribų. Todėl jo savavališkai pastatytas šiltnamis turi būti nugriautas (LR CK 4.103 str.). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą nugriauti ginčo šiltnamį.
Nagrinėjamoje byloje atsakovui savavališkos statybos aktas buvo surašytas 2009-02-26 (b.l.21-22), Alytaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento surašytu 2008-04-04 reikalavimu (b.l.12) atsakovas buvo įpareigotas iki 2008-12-31 nugriauti ginčo šiltnamį, t.y. atsakovo neteisėta statyba buvo užfiksuota po 2006-11-01, jau po naujos LR CK 4.103 str. redakcijos įsigaliojimo. LR statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 15 str. nustatė, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dėl savavališkų statybų priimti administraciniai sprendimai vykdomi pagal šių sprendimų surašymo metu galiojusių teisės aktų nuostatas. Tai reiškia, kad jeigu dėl savavališkų statybų priimti administraciniai sprendimai yra priimti po 2006-11-01, nepriklausomai nuo to, kada neteisėta statyba buvo pradėta ar atlikta, turi būti taikomos šiuo metu galiojančio LR CK 4.103 str. ir LR statybos įstatymo 28 str. nustatytos neteisėtos statybos padarinių šalinimo teisinės pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-492/2008). Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas iki 2006-11-01 nesiėmė jokių veiksmų dėl neteisėtos statybos įteisinimo, todėl jis neįgijo teisės reikalauti leisti jam įteisinti šiltnamio neteisėtą statybą. Dėl nurodytų motyvų atsakovo argumentas, jog jam turi būti taikoma 1964 m. Civilinio kodekso 114 str. norma, numačiusi galimybę įteisinti neteisėtas statybas, yra nepagrįstas, todėl atmetamas. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl aukščiau nurodytų motyvų neturi teisinės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl atmetami.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau minėtais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, tinkamai jas motyvavo, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš jo priteistinos į valstybės biudžetą 18,15 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str., 98 str.). Tretysis asmuo J. K. patyrė 1000 Lt dydžio išlaidas advokatės teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, jis byloje dalyvavo ieškovo pusėje, todėl, atmetus atsakovo apeliacinį skundą bei atsižvelgiant į LR CPK 98 str. 2 d., į LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į trečiojo asmens advokatės darbo ir laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme bei bylos sudėtingumą, trečiajam asmeniui iš atsakovo priteistina 600 Lt advokato pagalbos išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d.1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo L. S. (a.k (duomenys neskelbtini)) 600 (šešis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui J. K. ir 18,15 Lt (aštuolika litų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.