- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-10-24
- Bylos Nr.
- 1A-393/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rūta Mickevičienė, Svajūnas Knizleris, Linas Šiukšta (pran.)
- Nuteistasis
- R. K.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo
R. K. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 13 metų. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 13 metų. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., šią subendrintą bausmę apėmimo būdu subendrinus su Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. nuteistas už nežymų sveikatos sutrikdymą ir už nužudymą. Šias nusikalstamas veikas jis padarė tokiomis aplinkybėmis.
R. K. nuteistas už tai, kad 2007 m. lapkričio 16 d., apie 18.45 val., (duomenys neskelbtini) esančiame savo bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su savo žmona N. K. metu, tyčia sudavė jai smūgį peiliu į kairę ranką, padarydamas nukentėjusiajai kairiojo žasto poodinę kraujosruvą ir kairiojo žasto bei krūtinės ląstos kairės pusės žaizdas. Tokiu būdu R. K. nežymiai sutrikdė N. K. sveikatą.
R. K. taip pat nuteistas už tai, kad 2007 m. lapkričio 19 d., apie 22.05 val., (duomenys neskelbtini) esančiame savo bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su savo žmona N. K. metu, tyčia sudavė jai vieną smūgį peiliu į krūtinę, padarydamas krūtinės ląstos kairės pusės durtinę-pjautinę žaizdą su tarpšonkaulinių raumenų, pasieninės krūtinplėvės, kairio plaučio ir širdiplėvės pažeidimais, tai komplikavosi ūmiu išoriniu bei vidiniu nukraujavimu, ūmia vidaus organų mažakraujyste ir dėl to nukentėjusioji įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu R. K. savo žmoną N. K. nužudė.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl jam paskirtos per griežtos bausmės. Jis pripažįsta, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio konflikto metu sudavė N. K. peiliu į ranką, o kito konflikto metu sudavė jai peiliu į krūtinę ir dėl to nukentėjusioji mirė. Tačiau savo žmonos nužudyti arba jos sužaloti jis nenorėjo ir net nežino, kodėl tai įvyko. Sužeidęs žmoną jis pats bandė stabdyti jai kraujavimą. Jo nuomone, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad jis pats atvyko į policiją ir prisipažino, be to, liko vieni trys jo vaikai. Jis mano, kad jam paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, todėl prašo baudžiamąją bylą išnagrinėti iš naujo.
Teismo posėdyje gynėjas prašo nuteistojo R. K. apeliacinį skundą patenkinti ir sušvelninti paskirtą bausmę. Prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Iš bylos matosi, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų nebuvo padaryta, teismas išnagrinėjo įrodymus, patvirtinančius arba paneigiančius visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, todėl naikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui arba pirmosios instancijos teismui ją nagrinėti iš naujo pagrindo nėra. Jokio BPK numatyto pagrindo nagrinėti bylą iš naujo nenurodo ir pats apeliantas, todėl šis jo prašymas yra nepagrįstas ir atmetamas. Tačiau nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o nuosprendis keičiamas dėl kai kurių nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1, 2, 3 p.).
Iš apeliacinio skundo turinio matosi, kad nuteistasis su nuosprendžiu nesutinka tik dėl jam paskirtos bausmės dydžio. Vadovaujantis BPK 320 str. nuostatomis, kolegija šią bylą išnagrinėjo neviršijant apeliacinio skundo ribų ir patikrino teisėtumą bei pagrįstumą tik tų nuosprendžio dalių, kurios susiję su bausmės skyrimu.
Teisme išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad nuosprendyje išdėstytomis aplinkybėmis, suduodamas vieną smūgį peiliu į krūtinę, savo žmoną N. K. nužudė nuteistasis R. K. . Pats nuteistasis visų apklausų metu prisipažino kaltu ir apie tai dar kartą nurodė savo apeliaciniame skunde. Tačiau apeliantas taip pat nurodė, kad žmonos nužudyti ar sužaloti nenorėjo ir net negali suvokti, kodėl tai įvyko. Tuo tarpu nuosprendyje teismas padarė išvadą, kad nuteistasis nužudymą padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nuosprendyje nurodoma, jog R. K. suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, suduodamas smūgį N. K. į gyvybiškai svarbius organus numatė padarinius ir jų norėjo. Dar nurodoma, kad kaltininko tyčios turinį parodo visos padaryto nusikaltimo aplinkybės: nusikaltimo padarymo įrankis (peilis), būdas, sužalojimų pobūdis ir vieta (sužalojimai liemens srityje ir vidaus organuose), nusikalstamų veiksmų intensyvumas (sužalojimas padarytas staiga ir greitai), taip pat tų veiksmų nutraukimo priežastis. Kolegijos nuomone, teismo išvada apie nužudymą tiesiogine tyčia yra nepagrįsta, be to, teismas netinkamai įvertino net ir kai kurias nuosprendyje išvardintas nusikaltimo padarymo aplinkybes.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarime Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ išaiškinta, kad nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo ją atimti. Tiesioginė tyčia dar skirstoma į apibrėžtą, kai veikiama siekiant atimti gyvybę, ir neapibrėžtą, kai veikiama siekiant ar sutrikdyti žmogaus sveikatą, ar atimti gyvybę. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Tuo tarpu netiesiogine tyčia nužudymas yra padarytas tada, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Tame pačiame nutarime taip pat išaiškinta, kad apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt.
Nors nuosprendyje teismas daugelį nurodytų aplinkybių išvardino, tačiau spręsdamas apie R. K. tyčios turinį į jas neatsižvelgė arba jų tinkamai neįvertino. Įrodyta, kad N. K. buvo nužudyta sudavus jai smūgį peiliu, šis smūgis suduotas į krūtinės sritį ir juo buvo sužaloti gyvybei svarbūs organai. Pasirinktas nusikaltimo įrankis ir vieta, į kurią buvo suduotas smūgis peiliu, iš tikrųjų patvirtina, jog R. K. suprato, kad savo veika kėsinasi į savo žmonos gyvybę bei numatė, kad gali jai atimti gyvybę. Tačiau vien tik šios aplinkybės dar nepatvirtina, kad nuteistasis savo žmoną nužudyti norėjo ir kad tokių padarinių siekė. Kitos bylos aplinkybės tai netgi paneigia. Iš bylos matosi, kad viename bute gyvenę K. abu piktnaudžiavo alkoholiu, tarp jų dažnai kildavo barniai, nuteistasis prieš savo žmoną ir anksčiau yra vartojęs fizinį smurtą, taip pat ir sužalojęs peiliu, už tai tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir pagal BK 140 str. 1 d. Tačiau tai nepatvirtina R. K. siekimo atimti savo žmonai gyvybę. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis tam būtų iš anksto ruošęsis, planavęs savo žmonos nužudymą, specialiai būtų pasiruošęs tam skirtą nusikaltimo įrankį ir pan. Nuteistasis parodė, kad kaltinime nurodytą dieną savo bute su tėvu gėrė vyną, o apie 17 val. davė savo žmonai pinigų, kad ši nupirktų maisto. Pats užmigęs ir pabudęs apie 21 val., pamatė, kad žmona jau sugrįžusi, tačiau buvo visiškai girta ir jokio maisto nenupirko. Supratęs, kad ji visus pinigus pragėrė, labai įpyko, gerai neprisimena, kaip toliau vyko konfliktas, tačiau pripažįsta, kad ant stalo gulėjusiu peiliu dūrė savo žmonai į krūtinę. Tada jis peilį numetė į virtuvės kriauklę, atsinešęs rankšluostį bandė stabdyti žmonai kraujavimą. Greitosios pagalbos nekvietė, nes manė, kad kraujavimą sustabdė. Kai greitąją pagalbą ir policiją iškvietė kaimynas, jis nelaukdamas išėjo iš namų, dvi dienas kažkur girtavo, o po to pats atėjo į policijos komisariatą. Šie nuteistojo R. K. parodymai nepaneigti ir jais patikėjo ir rėmėsi pats teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Šiuos nuteistojo parodymus patvirtina teismo medicinos specialisto išvados. Iš jų matosi, kad N. K. mirė nuo krūtinės ląstos kairės pusės durtinės-pjautinės žaizdos su tarpšonkaulinių raumenų, pasieninės krūtinplėvės, kairio plaučio ir širdiplėvės sužalojimų. Kiti nežymūs sužalojimai buvo padaryti prieš 3-4 paras iki mirties. Nužudytosios kraujyje rasta 3,41 prom., o šlapime 3,98 prom. etilo alkoholio ir tai atitinka sunkų girtumo laipsnį. Tai, kad konflikto metu pati nukentėjusioji buvo labai girta, patvirtina nuteistojo parodymus apie konflikto pradžią ir jo pykčio proveržio priežastį. Tai, kad kaltininkas smūgį sudavė ten pat ant stalo gulėjusiu virtuviniu peiliu, parodo jo nusikalstamos veikos spontaniškumą. Be to, nustatyta, kad mirtį sukėlę kūno sužalojimai buvo padaryti jai peiliu sudavus tik vienintelį smūgį. Visos šios aplinkybės nepatvirtina teismo išvados apie nusikalstamų veiksmų intensyvumą, o sužalojimų padarymas staiga ir greitai kaltininko siekį atimti savo žmonai gyvybę nepatvirtina, o netgi labiau paneigia. Be to, nors nuosprendyje nurodyta, kad atsižvelgiama ir į nuteistojo nusikalstamų veiksmų nutraukimo priežastis, šios aplinkybės teismo išvadą apie kaltininko tyčios turinį paneigia labiausiai. Byloje nustatyta, kad konflikto tarp sutuoktinių K. metu kambaryje daugiau nieko nebuvo. Nuteistasis nebuvo priverstas nutraukti savo nusikalstamą veiką dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, o sudavęs žmonai peiliu vienintelį smūgį peiliu, pats nutraukė savo nusikalstamus veiksmus, paliko peilį virtuvėje ir daugiau jokio smurto nevartojo. Iš jau nurodytų teismo medicinos specialisto išvadų matosi, kad N. K. mirė ne iš karto, o po sudavimo peiliu dar išgyveno keliasdešimt minučių, tam tikrą laiką netgi galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. Įvykio vietos apžiūros metu nužudytoji rasta paguldyta ant lovos. Šios aplinkybės rodo, kad norėdamas atimti savo žmonai gyvybę nuteistasis turėjo galimybę suduoti jai ir daugiau smūgių arba panaudoti kitokį fizinį smurtą, tačiau to nepadarė. Nepaneigti ir nuteistojo parodymai apie tai, kad jis bandė stabdyti nukentėjusiajai kraujavimą rankšluosčiu. Nors tai ir buvo neadekvatūs situacijai pagalbos veiksmai, jie vis tiek paneigia teismo išvadą, kad kaltininkas norėjo savo žmonai atimti gyvybę. Tai, kad jis pats neiškvietė greitosios medicinos pagalbos, šiuo atveju gali būti vertinama tik sąmoningu leidimu tokiems padariniams atsirasti. Įvertinus visas šias aplinkybes, teismo išvadą apie nužudymo padarymą tiesiogine tyčia kolegija laiko nepagrįsta, ir nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms. Nustatoma, kad R. K. savo žmoną N. K. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia.
Nuteistojo R. K. atsakomybe sunkinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistasis pats prisipažįsta, kad abu nusikaltimus padarė būdamas girtas ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, todėl šis teismo sprendimas yra pagrįstas. Tačiau teismas nenustatė jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nuosprendyje nurodyta, kad R. K. teisingi parodymai apie nužudymą yra duoti dėl byloje surinktų jo kaltę patvirtinančių įrodymų, todėl jie nelaikomi prisipažinimu. Tokia teismo išvada nemotyvuota, nepagrįsta ir neatitinka bylos aplinkybių. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis iš tikrųjų pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.) tik tada, kai asmuo prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, ir nuoširdžiai gailisi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. Teismų praktikos skiriant bausmes apžvalgoje be to išaiškinta, jog nelaikoma, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jeigu kaltininko nusikalstama veika buvo išaiškinta teisėsaugos institucijų ir dėl to jis duoda teisingus arba iš dalies teisingus parodymus apie ją siekdamas padėti išvengti atsakomybės kitam kaltinamajam ir kartu sušvelninti savo atsakomybę. Teismai nepripažįsta, kad kaltininkas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jei nustatytas tik prisipažinimas, bet nenustatyta, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybę reiškiasi tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą.
Iš šios bylos matosi, kad nors po žmonos nužudymo R. K. išėjo iš savo namų ir kelias dienas girtavo, tačiau po to jis vis tiek pats atvyko į policiją ir prisipažino kaltu padaręs šį nusikaltimą. Tai patvirtino jo paties 2007 m. lapkričio 21 d. parašytas nuoširdus prisipažinimas. Po to visų ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu vykusių apklausų metu jis visiškai prisipažino kaltu dėl abiejų padarytų nusikalstamų veikų, davė vienodus bei nuoseklius parodymus ir patvirtino juos parodymų patikrinimo vietoje metu, o parodymo atpažinti metu dar ir pats atpažino bei nurodė peilius, kuriais sužalojo, o po to nužudė savo žmoną. Teismo išvada apie tai, kad teisingus parodymus R. K. davė dėl surinktų kitų jo kaltės įrodymų, yra nepagrįsta. Iš bylos matosi, kad jokių liudytojų, mačiusių, kaip R. K. peiliu sužalojo, o po to ir nužudė savo žmoną, nėra. Vienintelė teisme apklausta liudytoja S. S. parodė, kad matė R. K. virtuvėje plaunantį kruviną peilį. Šie jos parodymai ir įvykio vietos apžiūros metu bute N. K. lavono su durtine žaizda suradimas be abejo leido įtarti, kad N. K. nužudė būtent R. K. . Tačiau visos konkrečios šio ir ankstesnio nusikaltimų padarymo aplinkybės paaiškėjo tik po paties nuteistojo apklausų. Jų metu R. K. tiksliai nurodė konfliktų su savo žmona priežastis ir jų eigą, parodė apie tai, kaip ir kokiu būdu 2007 m. lapkričio 19 d. ją nužudė.Taigi būtent paties R. K. parodymai leido teisėsaugos institucijoms nustatyti tikrąsias nusikaltimų padarymo aplinkybes jau pačioje ikiteisminio tyrimo pradžioje. Šis tyrimas užtruko tik dėl daug vėlesnio įvairių specialistų išvadų pateikimo. Netgi galutinė teismo medicinos specialisto išvada buvo surašyta tik 2008 m. gegužės 30 d. Ši ir kitos specialistų išvados tik patvirtino paties R. K. apklausų metu jau nurodytas aplinkybes. Be to, ir iš paties nuosprendžio matosi, kad teismas savo išvadas dėl R. K. kaltės pirmiausia pagrindė būtent jo paties parodymais, o taip pat ir parodymų patikrinimo vietoje ir jam pateiktų daiktų parodymo atpažinti protokolais. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis kaltu prisipažino ne dėl kitų surinktų jo kaltės įrodymų ir ne siekdamas tokiu būdu tik palengvinti savo padėtį, o tai padarė savo noru. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog nuteistasis, žinodamas, kad nėra jokių nusikaltimų įvykius mačiusių liudytojų, savo parodymuose net nemėgino nurodinėti kokių nors sau palankesnių aplinkybių, nebandė dėl kilusių konfliktų versti kaltės savo žmonai ir nekėlė jokių versijų, kurios jam būtų leidusios tikėtis švelnesnės baudžiamosios atsakomybės ar netgi kitokio jo nusikalstamų veiksmų įvertinimo arba kvalifikavimo. Ši aplinkybė patvirtina ne tik nuteistojo prisipažinimą savo noru, tačiau ir jo neigiamą savo poelgių vertinimą, išgyvenimą dėl padarytų veiksmų, o tuo pačiu patvirtina ir nuteistojo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Dėl aptartų aplinkybių teismo sprendimas nenustatyti BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos R. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra nepagrįstas ir nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Šiuo atveju buvo netinkamai pritaikytas BK 59 straipsnis. Pakeičiant nuosprendį šioje dalyje nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas jo prisipažinimas padarius baudžiamųjų įstatymų numatytas veikas ir nuoširdus gailėjimasis.
Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl jam paskirtos per griežtos bausmės taip pat yra iš dalies pagrįsti. Apeliantas nurodo, kad turi tris nepilnamečius vaikus. Iš bylos matosi, kad jis tikrai turi 1998 m. gimusią dukrą ir du 1993 m. bei 1995 m. gimusius sūnus. Vis dėlto ši aplinkybė didesnės reikšmės sprendžiant bausmės dydžio klausimą neturi. Iš bylos matosi, kad nuteistojo vaikais šiuo metu rūpinasi vaikų teisių apsaugos tarnyba, jiems užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos, suteikiama socialinio pedagogo pagalba. Bylos duomenys rodo, kad savo vaikais tinkamai nesirūpino ne tik nuteistasis, bet ir jų motina N. K. , todėl dar 2007 m. kovo 16 d. jų šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, vaikams dar iki N. K. nužudymo buvo skiriama laikinoji globa. Tai, kad R. K. dar iki nusikaltimų padarymo dėl piktnaudžiavimo alkoholiu negalėjo tinkamai rūpintis savo vaikais ir užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, verčia abejoti, ar jis galės tais vaikais rūpintis ir teikti jiems pagalbą šiuo metu, kai turės atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Už abi nusikalstamas veikas nuteistajam teismas paskyrė realaus laisvės atėmimo bausmes. Nors BK 140 str. numatytas nusikaltimas yra nesunkus, įvertinus jo padarymo aplinkybes, paskirtoji 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu negali būti laikoma per griežta. Tačiau už nužudymą pagal BK 129 str. 1 d. paskirtoji 13 metų laisvės atėmimo bausmė, kolegijos nuomone, yra neteisinga dėl kelių priežasčių. Nors skirdamas šią bausmę teismas vadovavosi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, tačiau dalį šio BK straipsnio 2 dalyje išvardintų aplinkybių nustatė neteisingai arba jų tinkamai neįvertino. Teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, pagrįstai nurodė, kad nužudymas yra labai sunkus nusikaltimas, jis yra baigtas ir sukėlė labai sunkias ir jau neatstatomas pasekmes. Tačiau po to nuosprendyje nurodyta, kad visi nuteistojo veiksmai rodė jo tikslingumą atimti nukentėjusiajai gyvybę. Ši išvada nepagrįsta ir jau buvo paneigta. Jau buvo nurodyta, kad teismas neteisingai nustatė nužudymo padarymo tyčios rūšį ir kad iš tikrųjų šį nusikaltimą nuteistasis padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Be to, nuosprendis keičiamas ir todėl, kad kolegija nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Nustačius kitokią nužudymo tyčios rūšį ir esant jau ne tik nuteistojo atsakomybę sunkinančiai, bet ir lengvinančiai aplinkybei, jau vien dėl šių priežasčių yra pagrindas nuteistajam paskirtą bausmę švelninti. Be to, iš bylos matosi, kad teismas ne visai tinkamai įvertino dar ir duomenis apie nuteistojo asmenybę. Tie duomenys tikrai patvirtina R. K. piktnaudžiavimą alkoholiu, tačiau iš bylos matosi, kad tuo pat piktnaudžiavo ir jo sutuoktinė N. K. , kuri irgi seniai niekur nedirbo, neprižiūrėjo vaikų ir būtent ji daugybę kartų buvo bausta už su girtavimu susijusius administracinės teisės pažeidimus. Nors tai, žinoma, nepateisina nuteistojo neteisėtų veiksmų, vis dėlto tai leidžia teigti, kad nuolatiniai barniai šeimoje ir netgi smurto vartojimas šiuo atveju buvo ne vieno nuteistojo, o abiejų sutuoktinių gyvenimo būdo pasekmė. Iš bylos be to matosi, kad nors ir neoficialiai, R. K. dirbdavo atsitiktinius darbus ir gaudavo tam tikrą uždarbį. Nuosprendyje teismas dar nurodė, kad R. K. yra teistas ir baustas administracine tvarka, tačiau ir šie duomenys išdėstyti netiksliai. Pirmą kartą teisiamu asmeniu laikomas asmuo, kuris neturi teistumo (teistumas išnykęs, panaikintas ir pan.). Iš šios bylos matosi, kad 2007 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu R. K. tikrai buvo nuteistas pagal BK 182 str. 1 d., 186 str. 1 d. bei 223 str. 1 d. Tačiau šis nuosprendis priimtas jau po nusikalstamų veikų šiuo metu nagrinėjamojoje byloje padarymo ir tai reiškia, kad savo žmoną R. K. sužalojo ir nužudė tuo metu neturėdamas jokio teistumo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nurodytu nuosprendžiu jis buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas dar 2003 metais, be to, tos nusikalstamos veikos yra nesmurtinės. Iš bylos taip pat matosi, kad R. K. jokių galiojančių administracinių nuobaudų neturi, vienintelį kartą pagal ATPK 178 str. jis buvo nubaustas dar 2003 metais.
BK 129 str. 1 d. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo 7 iki 15 metų, sankcijos vidurkis 11 metų. Nors nuosprendyje nurodyta, kad R. K. skiriama bausmė, artima sankcijos vidurkiui, iš tikrųjų jam paskirta bausmė šį vidurkį ženkliai viršija. Įvertinus visas jau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pagal BK 129 str. 1 d. nuteistajam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ir turi būti sušvelninta. Jam skiriama būtent sankcijos vidurkį atitinkanti bausmė. Pažymėtina, kad būtent tokio dydžio bausmę nuteistajam siūlė paskirti ir pirmosios instancijos teisme dalyvavęs prokuroras. Paskyrus švelnesnę bausmę pagal BK 129 str. 1 d., atitinkamai švelnesnė skiriama ir galutinė subendrinta bausmė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1, 2, 3 p., teisėjų kolegija
nusprend ž i a:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 11 d. nuosprendį pakeisti dalyse dėl nužudymo tyčios rūšies, nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatymo ir dėl bausmės pagal BK 129 str. 1 d. bei galutinės subendrintos bausmės paskyrimo.
Nustatyti, kad nuteistasis R. K. N. K. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia.
Nuteistojo R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti jo prisipažinimą padarius baudžiamųjų įstatymų numatytas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi.
Nuteistajam R. K. pagal BK 129 str. 1 d. paskirti bausmę laisvės atėmimą 11 metų.
Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d. paskirta bausme bei su Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, ir galutinę subendrintą bausmę nuteistajam R. K. paskirti laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų, šią bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.