- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-06
- Bylos Nr.
- eI2-599-426/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00008-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Indrė Žvaigždinienė, Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Centro Kubas – Nekilnojamasis turtas“
- Atsakovas
- Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Indrės Žvaigždinienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (naudojant programą „Zoom“) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Centro Kubas – Nekilnojamasis turtas“ skundą atsakovei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Centro Kubas – Nekilnojamasis turtas“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) direktoriaus 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 04/6-3-4-8376 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ padaryto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) pažeidimo ir piniginės baudos paskyrimo“ (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėja pažymi, jog patikrinimo metu buvo konstatuota, kad Bendrovė nevykdė reikalavimo prieš pradėdama dalykinius santykius su klientu nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę, todėl buvo konstatuotas Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas. Pareiškėja nesutinka su tokia atsakovės išvada. Teigia, kad išvadoje nenurodyta, kuo konkrečiai pasireiškia toks pažeidimas ir kas tokios pareigos nevykdė. Pareiškėjos nuomone, jeigu laikoma, kad pažeidimą padarė nekilnojamojo turto brokeris, su kuriuo pareiškėja turėjo bendradarbiavimo sutartį, Bendrovė negali būti įpareigota tikrinti ar kontroliuoti jam nepavaldžių brokerių veiklos, ar Įstatyme nustatytų įpareigojimų įgyvendinimo bei už tai atsakomybę.
Pareiškėjos nuomone, turėtų būti nustatoma, kas kiekvienu konkrečiu atveju turėjo atitinkamą pareigą – ar pareiškėja, ar individualiai veikiantis brokeris. Pažymi, jog ir 2020 m. gruodžio 10 d. organizuotų mokymų metu FNTT specialistai aiškino, kad Įstatymo įpareigotu subjektu laikomas brokeris, nurodant, kad jeigu įmonė tik suteikia prekės ženklą, darbo vietą, bet brokeris veikia individualiai, tai jis ir turėtų prisiimti atsakomybę, kadangi įmonė gali ir nežinoti, kokius sandorius sudaro brokeris.
Nurodo, kad Įstatymo nuostata reikalauja imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę prieš pradedant dalykinius santykius, o 2021 m. rugsėjo 20 d. atsakyme Nr. 1908 pareiškėja paaiškino, kad tapatybė būdavo nustatoma pareikalavus pateikti tapatybės dokumentą, sutartys su klientais būdavo sudaromos tiesiogiai. Pareiškėjos nuomone, tokios patikrinimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ši įstatymo nuostata buvo vykdoma.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėja nurodo, kad Sprendimu pripažinta pažeidusi ir Įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, 7–10 dalių reikalavimus, nors Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 25 d. Išvadoje Nr. 04/6-3-4-8183 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Centro kubas – nekilnojamasis turtas“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimams (toliau – ir Išvada) buvo konstatuoti tik Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies ir 7–8 dalių pažeidimai. Tokiu būdu, pareiškėjai neaišku, koks pažeidimas buvo konstatuotas.
Sutinka, kad Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis, 7–8 dalys įpareigoja nurodytus subjektus tvarkyti atitinkamų pranešimų bei įtartinų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalus bei kitus žurnalus, kaip tai apibrėžta Įstatymo nuostatose. Tačiau pareiškėjos nuomone, toks reikalavimas neturėtų būti taikomas vien formaliu pagrindu, tuo labiau, jog Įstatymas nepateikia aiškios formuluotės dėl atitinkamų žurnalų pildymo pradžios.
Skunde aiškina, kad Įstatymas reikalauja vieno ar kito veiksmo atlikimo (taigi ir žurnalo pildymo) tik paaiškėjus atitinkamoms aplinkybėms, nurodytoms Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje, arba nustačius, kad vykdomos operacijos grynais pinigais, viršijančios 15000 Eur, arba yra nutraukiami dalykiniai santykiai su klientu Įstatymo 18 straipsnio pagrindu. Tokių žurnalų pradėjimas ir pildymas nėra siejamas su įmonės veiklos pradžia ar Įstatymo įsigaliojimo momentu.
Šalies argumentai
Pareiškėja, teikdama paaiškinimus, atitinkamai nurodė apie savo pasirengimą pradėti ir pildyti atitinkamus žurnalus, tačiau nenustačius aplinkybių dėl įtartinų sandorių ar piniginių operacijų, nebuvo poreikio pradėti tokį žurnalą. Bendrovės nuomone, tokia pareiga atsirastų tik nuo atitinkamo žurnalo pildymo pradžios, tai reiškia, kad šiuo atveju negali būti laikoma, jog pažeistas žurnalų saugojimo terminas.
Skunde akcentuoja, kad paaiškinimuose įmonės vadovas nurodė, jog atsakingas asmuo paskirtas tik 2021 m. sausio 4 d., iki tol šią pareigą vykdė įmonės direktorius. Pareiškėjos nuomone, tokius paaiškinimus Komisija laikė padaryto pažeidimo pripažinimu ir neįvertino aplinkybės, kad įmonės vadovas tokią funkciją gali atlikti pagal įstatymą. Tuo labiau, jog nenumatytas draudimas įmonės vadovui būti atsakingu asmeniu Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies prasme. Pareiškėjos nuomone, aplinkybė, kad buvo vėluojama pranešti apie atsakingo asmens paskyrimą, nesudaro pagrindo laikyti, kad toks pažeidimas yra šiurkštus, o tuo labiau skirti baudą.
Mano, kad turėjo būti prieita prie išvados, kad įmonė negali būti įpareigota kontroliuoti ar tikrinti individualiai veikiančius asmenis, teikti jiems nurodymus ar pan. Atkreipia dėmesį, kad Komisijos Išvadoje, konstatuojant šį pažeidimą, nepateikta jokių konkretesnių duomenų, kuo toks pažeidimas pasireiškė. Tokiu būdu, pareiškėja mano, kad šiuo atveju, pažeidimas konstatuotas formaliais pagrindais. Sankcijos skyrimas dėl formalumo nesilaikymo nėra proporcingas, tuo labiau, jog Įstatyme nustatytas įpareigojimas patvirtinti vidaus kontrolės procedūras yra įgyvendintas pilna apimtimi.
Pareiškėja mano, kad svarbu įvertinti tai, jog nebuvo pranešimų apie įtartinus sandorius, nutrauktų sandorių ar dalykinių santykių su klientais, atsiskaitymų su įmone grynais pinigais. Nenustatyta, kad būtų kilusios neigiamos pasekmės ar kitoks pavojus, nenustatyta pareiškėjos tyčios. Bendrovės nuomone, būtina įvertinti ir nekilnojamojo turto brokerio veiklos specifiką ir bendrą sektoriaus situaciją. Sprendime nurodyti pažeidimai siejami būtent su brokerių veikla, todėl būtent iš tokios veiklos gautos pajamos ir turėtų būti vertinamos.
Motyvuojamoji dalis
Pažymi, kad nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nenustatyta sunkinančių aplinkybių, pažeidimo mastas nėra didelis, nenustatyta pažeidimo padarymo tyčia, todėl šiuo atveju turėjo būti įvertintos ir Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos aplinkybės, susijusios su poveikio priemonės skyrimu.
Atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju nebuvo svarstoma poveikio priemonės alternatyva, nors Įstatymo 36 straipsnio 1 dalis nustato, kad už įstatymo pažeidimus gali būti skiriamas ir įspėjimas. Pareiškėjos nuomone, net ir pripažinus, kad pažeidimus padarė, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, šiuo atveju kaip poreikio priemonė galėjo būti skiriamas įspėjimas.
Pareiškėja laikosi pozicijos, kad galimai buvo baudžiama du kartus už tą patį pažeidimą. Nurodo, kad UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ valdo 90 proc. UAB „1Partner LT“ akcijų. Pastaroji įmonė yra dukterinė pareiškėjos bendrovė. UAB „1Partner LT“ atžvilgiu taip pat 2021 m. lapkričio 30 d. buvo priimtas FNTT direktoriaus sprendimas Nr. 1/6-3-4-3271, kuriuo už kone analogiškus nurodomus pažeidimus paskirta bauda. Pareiškėjos teigimu, abi įmonės bendradarbiavimo sutartis turi su tais pačiais brokeriais. Tokiu būdu, jeigu Komisija vertino brokerių veiklą ir konstatavo, kad užsiimant brokerio veikla buvo pažeista viena ar kita Įstatymo nuostata, abi įmonės, pareiškėjos nuomone, negalėjo būti baudžiamos skiriant joms baudas, kadangi tai reikštų, kad už tą patį padarytą pažeidimą yra baudžiama du kartus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundo reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad šiuo atveju Bendrovei, juridiniam asmeniui, perkelta atsakomybė už individualiai dirbančius asmenis, t. y. brokerius. Mano, kad atsakomybė už žurnalų vedimą pritaikyta formaliai.
Atstovė akcentavo, kad už nustatytus pažeidimus atsakovė galėjo taikyti švelnesnę nuobaudą – įspėjimą, nes neigiamų pasekmių ir pavojų nenustatyta.
Atsakovė FNTT nesutinka su pareiškėjos skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime teigia, kad nekyla abejonių, jog UAB „Centro Kubas – Nekilnojamasis turtas“ veikia kaip nekilnojamojo turto agentas (brokeris), o būdama juridinis asmuo, turi pareigą organizuoti veiklą taip, kad visi asmenys, per šią agentūrą klientui padedantys atlikti nekilnojamojo turto pirkimo ar pardavimo sandorius ir (ar) su jais susijusius sandorius, įgyvendintų Įstatyme nustatytas prevencijos priemones.
Atsakovės nuomone, sutartiniai bendradarbiavimo santykiai tarp pareiškėjos ir konkretaus nekilnojamojo turto agento (brokerio), nepaisant tarp jų nesančių darbo bei pavaldumo santykių, nepaneigia aplinkybės, kad tiek UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“, atstovaujama direktoriaus V. R., tiek bendradarbiavimo sutarties pagrindu su pareiškėja dirbantis nekilnojamojo turto agentas (brokeris), veikiantis individualios veiklos pagrindu arba kaip savarankiškas ūkio subjektas, kartu vykdė nekilnojamojo turto agentų (brokerių) veiklą.
Paaiškina, kad Bendrovė, dalyvaudama tarpininkavimo sandorių sudaryme ir leisdama konkrečiam nekilnojamojo turto agentui (brokeriui) naudotis jos vardu, turėjo imtis visų įmanomų priemonių, kad ne tik UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“, bet ir jos vardu veikiantys agentai (brokeriai) tinkamai įgyvendintų Įstatymo nuostatas.
Atsakovė pažymi, kad patikrinimo metu nebuvo pateikta jokių dokumentų ar kitų duomenų, patvirtinančių informacijos apie pareiškėjos klientus nustatymą, rinkimą, peržiūrėjimą ar atnaujinimą, pareiškėja apie klientus nežinojo, nesaugojo ir negalėjo pateikti Įstatyme nustatytos apimties duomenų.
Atsiliepime nurodo, kad patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ nebuvo elektroninėje laikmenoje arba popierine forma tvarkomų minėtų registracijos žurnalų, taip pat apskritai nedarė kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijų ir jokie su tapatybės nustatymu susiję duomenys nebuvo saugomi.
Atsakovės manymu, Bendrovė negali žinoti, kad praktikoje neturėjo įtartinų piniginių operacijų ir sandorių, nes, nevykdydama pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių, niekada nevertino klientų rizikos, nenagrinėjo sandorių. Pareiškėja negali žinoti, kad praktikoje neturėjo sandorių, kuriuos buvo pagrindas nutraukti Įstatymo 18 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis, nes niekada šių aplinkybių nevertino ir neprašė klientų pateikti papildomą informaciją.
Nurodo, kad pareiškėjai vadovaujantis darbuotojas, kuris organizuotų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su atsakove, buvo paskirtas tik nuo 2021 m. sausio 4 d., nors pareiga tai padaryti atsiradusi nuo 2017 m. liepos 13 d., kai įsigaliojo Įstatymo pakeitimo įstatymas. Apie minėto asmens paskyrimą FNTT buvo pranešta tik 2021 m. liepos 29 d., nesilaikant 7 darbo dienų nuo jo paskyrimo ar pakeitimo termino.
Atsiliepime FNTT pažymi, kad pareiškėja iki 2021 m. sausio 4 d. neturėjo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų, nebuvo organizuojamas nei klientų tapatybės nustatymas, nei dalykinių santykių stebėsena, atliekami sandorių tyrimai, nebuvo organizuojamas nustatytos informacijos saugojimas, teikiama informacija FNTT, t. y. joks prevencijos priemonių įgyvendinimas Bendrovėje nevyko. Taigi teiginys, kad pareiškėjos direktorius atliko kokius nors veiksmus šiuo laikotarpiu siekdamas įgyvendinti Įstatymo nuostatas, atsakovės nuomone, neturi jokio pagrindo.
Atsakovė atkreipia dėmesį, kad nors nuo 2021 m. sausio 4 d. paskirtas asmuo, atsakingas už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimą ir bendradarbiavimą su FNTT, tačiau apie jo paskyrimą pranešė tik po to, kai su pareiškėja buvo susisiekta dėl patikrinimo atlikimo datos. FNTT nuomone, UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ direktorius, būdamas atsakingas už visą veiklą, neužtikrino tinkamo Įstatymo reikalavimų vykdymo ne tik laiku nepaskirdamas atsakingo asmens, bet ir per nustatytą terminą apie jį neinformuodamas FNTT.
Atsakovės nuomone, Įstatymo nuostata, įpareigojanti imtis priemonių, kad atitinkami jų darbuotojai žinotų apie Įstatymo pagrindu galiojančias pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimo nuostatas, turėtų būti aiškinama neapsiribojant darbo sutartiniais santykiais. Kadangi tarpininkavimo paslaugas UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ teikia kartu su pagal bendradarbiavimo sutartį veikiančiu nekilnojamojo turto agentu (brokeriu), jų sutartinių santykių pobūdis, kad jie nėra darbdavys ir darbuotojas darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų prasme, neturėtų būti laikoma pakankamu pagrindu nevykdyti Įstatymo nuostatų, susijusių su darbuotojų mokymu.
FNTT atkreipia dėmesį, kad pareiškėja, neigdama pareigą organizuoti mokymus nekilnojamojo turto agentams (brokeriams), kurie nėra jos darbuotojai pagal darbo sutartis, tuos pačius asmenis supažindina su UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ patvirtintomis vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūromis dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimo. FNTT nuomone, supažindinimas su minėtomis tvarkomis, taip pat nuostatų dėl Įstatymo reikalavimų laikymosi įtraukimas į bendradarbiavimo sutartis buvo dalis Įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos pareigos įgyvendinimo. Tačiau, iki 2021 m. sausio 4 d., kai asmenys, dirbantys su pareiškėja pagal bendradarbiavimo sutartis, buvo supažindinami su Nekilnojamojo turto agentams (brokeriams) skirtais nurodymais, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, nebuvo imtasi jokių priemonių, kad apie Įstatymo pagrindu galiojančias nuostatas visiems būtų žinoma, atsižvelgiant į visus patikrinimo metu konstatuotus Įstatymo pažeidimus, akivaizdu, kad UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“, kartu dalyvaudama tarpininkavimo sandorių sudaryme ir leisdama konkrečiam nekilnojamojo turto agentui (brokeriui) naudotis pareiškėjos vardu, nesiėmė tinkamų ir pakankamų priemonių, kad Įstatymo nuostatos būtų įgyvendintos.
Atsiliepime atsakovė pažymi, kad pareiškėjos vėlavimas patvirtinti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimui skirtą vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras, yra Įstatymo nuostatų pažeidimas, kadangi laiko prasme UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ buvo laikotarpis, kuomet minėta tvarka apskritai nebuvo patvirtinta, tas sudarė prielaidas, jog Bendrovėje nebuvo vykdoma jokia prevencija.
FNTT taip pat pažymi, kad padarytas pažeidimas negalėjo būti pripažintas mažareikšmiu, priešingai, yra šiurkštus ir sistemingas, nes atitinka Įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1–4 punktų ir 2 dalies 2 punkto požymius. Atsakovės nuomone, priežiūros tikslas, kai Įstatymo nuostatų pažeidimas yra šiurkštus ir sistemingas, geriausiai gali būti pasiektas tik taikant atitinkamas poveikio priemones, nagrinėjamu atveju – paskyrus piniginę baudą.
Atsiliepime atsakovė nurodo, kad įvertino visas Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes bei, vadovaudamasi FNTT direktoriaus 2019 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. V-71 patvirtintų baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus, apskaičiavimo tvarkos aprašu (toliau – ir Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašas), paskyrė individualizuotą, proporcingą, veiksmingą ir nuo pažeidimų atgrasančią baudą.
Atsakovė teigia, kad įvertino pareiškėjos 2020 metų bendrąsias metines pajamas, tai, kad savo noru užkirto kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms: stengiasi maksimaliai, kad brokeriai laikytųsi Įstatymo, visos poveikio priemonės, kurias turi Bendrovės direktorius, panaudotos, bendradarbiavimo sutartyse nurodyta, Bendrovės lėšomis vyksta mokymai, per kuriuos teisininkai išaiškina Įstatymo taikymo nuostatas. Taip pat teigia, kad pareiškėjos direktoriui nustačius, jog brokeriai pažeidinėja Įstatymą, bendradarbiavimo sutartys bus nutrauktos ir brokeriai neturės teisės veikti pareiškėjos vardu. Pažymi, kad įvertino tai, jog Bendrovė pažeidė ne tik formalaus pobūdžio, bet esminius įstatymo reikalavimus, tačiau pažeidimo pobūdis negalėjo sudaryti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos sistemos spragų, pažeidimo mastas (pareiškėjos dydis, klientų skaičius, vykdomų tarpininkavimo sandorių skaičius) nėra didelis, nenustatyta, kad pareiškėjos veiksmai (neveikimas) lėmė konkretų atvejį, kad nebuvo užkardytas nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, teroristinės veiklos finansavimas ir rėmimas. Akcentuoja, kad dauguma Įstatymo reikalavimų laikymosi trūkumų nustatyti nuo tikrinamojo laikotarpio pradžios 2018 m. sausio 1 d.
FNTT atsiliepime akcentuoja, jog įvertino pareiškėjos finansinį pajėgumą, tai, kad UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ anksčiau nebuvo taikytos poveikio priemonės už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių taikymo pažeidimus, kad bendradarbiavo su FNTT jai atliekant patikrinimą, pripažįsta pažeidimą. Nurodo, kad taip pat įvertino viso nekilnojamojo turto agentūrų veiklos sektoriaus bruožus įgyvendinant Įstatymo nuostatas.
Atsiliepime atsakovė paaiškina, kad nepagrįsta laiko pareiškėjos nuomonę, jog galimai buvo baudžiama du kartus už tą patį pažeidimą. FNTT pažymi, kad pareiškėja yra atskiras juridinis asmuo, kuriam kyla pareiga organizuoti savo veiklą taip, kad būtų užtikrintas Įstatymo nuostatų laikymasis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė nesutiko su skundo reikalavimais, prašė netenkinti. Akcentavo, jog FNTT nesutinka, kad pareiškėja padarė formalius pažeidimus, teismai jau pasisakę, kad jie negali būti vertinami kaip mažareikšmiai.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl FNTT direktoriaus 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. 04/6-3-4-8376 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ padaryto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimo ir piniginės baudos paskyrimo“, kuriuo nuspręsta Bendrovei skirti 8 265 Eur baudą už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 19 straipsnio 1, 7, 8, 9 ir 10 dalyse, 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, jog 2021 m. rugpjūčio 4 d. pagal pavedimą Nr. 04/6-0-5055 buvo pradėtas UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ veiklos patikrinimas siekiant nustatyti, ar Bendrovėje nuo 2018 m. sausio 1 d. tinkamai vykdyti bei vykdomi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimai, įskaitant, bet neapsiribojant, kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymu ir tikrinimu, rizikos vertinimu pagrįsto metodo įdiegimu, kliento pažinimo reikalavimų įgyvendinimu, dalykinių santykių ir (arba) kliento operacijų stebėsena, pranešimų teikimu FNTT, registracijos žurnalų tvarkymu ir informacijos saugojimu, kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo informacijos atnaujinimu, tarptautinių finansinių sankcijų, ribojančių priemonių įgyvendinimu.
Tarnybiniu pranešimu Nr. 04/6-3-5-5408 2021 m. rugpjūčio 23 d. užbaigtas pareiškėjos patikrinimas, nustatyti Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 19 straipsnio 1, 7–10 dalių, 22 straipsnio 1 ir 2 dalių, 29 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų pažeidimai.
Tarnybos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-191 sudaryta Komisija, kuriai pavesta nagrinėti galimus Įstatymo pažeidimus, 2021 m. lapkričio 11 d. organizavo posėdį, pakvietė pareiškėjos atstovus. Dalyvavo Bendrovės direktorius V. R.. Posėdyje Komisija išnagrinėjo patikrinimo rezultatus, veiksmų atitiktį Įstatymo reikalavimams ir, atsižvelgdama į visas reikšmingas aplinkybes, išklausiusi pateiktus paaiškinimus, 2021 m. lapkričio 25 d. patvirtino Išvadą, konstatuodama, kad UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ pažeidė šiuos Įstatymo reikalavimus:
2. Bendrovėje nevedami ir nesaugomi įtartinų piniginių operacijų ir sandorių, vienkartinių atsiskaitymų grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, registracijos ir klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti Įstatymo 18 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis, registracijos žurnalai. Taip pat UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ nedarė kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijų ir jokie su tapatybės nustatymu susiję duomenys nebuvo saugomi. Konstatuota, jog Bendrovė pažeidė Įstatymo 19 straipsnio reikalavimus.
4. Nustatyta, kad Bendrovėje vadovaujantis darbuotojas, kuris organizuotų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su FNTT, buvo paskirtas tik nuo 2021 m. sausio 4 d., nors pareiga tai padaryti atsiradusi nuo 2017 m. liepos 13 d., įsigaliojus Įstatymo pakeitimo įstatymui. Apie šio asmens paskyrimą FNTT buvo pranešta tik 2021 m. liepos 29 d. Tuo UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
5. Atsakovė nustatė, jog mokymai, susiję su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencija, Bendrovėje nebuvo vedami, darbuotojai ir asmenys, dirbantys su pareiškėja pagal bendradarbiavimo sutartis, nuo 2021 m. sausio 4 d. buvo supažindinami su Nekilnojamojo turto agentams (brokeriams) skirtais nurodymais, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui. Tuo pareiškėja pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
6. Nustatyta, kad 2021 m. sausio 4 d. Bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. 1 patvirtinti Nekilnojamojo turto agentams (brokeriams) skirti nurodymai, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, nors pareiga tai padaryti atsirado nuo 2017 m. liepos 13 d., kai įsigaliojo Įstatymo pakeitimo įstatymas, bei į tai, kad pareiškėja nevykdė reikalavimo vertinti savo klientų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką. Komisija konstatavo, kad UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ pažeidė Įstatymo 29 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.
FNTT direktoriaus 2021 m. lapkričio 30 d. Sprendimu už Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 19 straipsnio 1, 7 – 10 dalyse, 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų pažeidimą pareiškėjai skirta 8 265 Eur bauda.
Bendrovė, nesutikdama su FNTT direktoriaus 2021 m. lapkričio 30 d. Sprendimu, kreipiasi į teismą, prašo panaikinti ginčijamą Sprendimą.
Skunde teigia, kad jos pagrindinė vykdoma veikla – turto ir verslo vertinimas, taip pat tarpininkavimo paslaugų teikimas, tačiau nekilnojamojo turto brokeriai pagal darbo sutartis nedirba, su jais sudarytos bendradarbiavimo sutartys, kuriose buvo nurodoma, kad brokeriai privalo laikytis Įstatymo nuostatų, kitų teisės aktų reikalavimų.
Taigi, pirmiausia, pareiškėja kelia klausimą dėl įpareigotojo subjekto, kuris turėtų būti atsakingas už Įstatymo reikalavimų vykdymą, nustatymo.
Pasisakydama dėl argumentų, susijusių su pareiškėjos, kaip įpareigotojo subjekto, vykdančio nekilnojamojo turto agentų (brokerių) veiklą, privalantį įgyvendinti visas Įstatyme nustatytas pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones, teisėjų kolegija pažymi, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. iki patikrinimo dienos 2021 m. rugpjūčio 4 d. Bendrovė vykdė Įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 9 punkte nurodytą nekilnojamojo turto agentų (brokerių) veiklą, sudarydama bendradarbiavimo sutartis su fiziniais asmenimis (pardavimų atstovais), suteikdama pastariesiems teisę, teikiant tretiesiems asmenims (klientams) tarpininkavimo ir kitas paslaugas dėl nekilnojamojo turto pardavimo, pirkimo ir / ar nuomos, sudarant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos ir kitokius su nekilnojamuoju turtu susijusius sandorius, veikti UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ vardu. Byloje nustatyta, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. iki patikrinimo dienos 2021 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėja turėjo sudarytas keturias bendradarbiavimo sutartis. Taip pat nustatyta, kad Bendrovė, vadovaujama direktoriaus V. R., sudarė 22 tarpininkavimo paslaugų sutartis su klientais, kuriems teikė tarpininkavimo paslaugas parduodant ir išnuomojant nekilnojamojo turto objektus. Pateiktų sutarčių grafose „sutarties šalys“ atstove įvardijama UAB „Centro Kubas – Nekilnojamasis turtas“, vadovaujama direktoriaus V. R., kartu su atstovu, atitinkamu brokeriu. Iš to teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja, atstovaujama direktoriaus, ir kartu su ja dirbantis nekilnojamojo turto agentas (brokeris), veikiantis individualios veiklos pagrindu arba kaip savarankiškas ūkio subjektas, vykdė nekilnojamojo turto agentų (brokerių) veiklą. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad nekilnojamojo turto brokeriai nėra jos darbuotojai, su jais nesieja darbo santykiai, todėl Bendrovė negali būti įpareigota tikrinti ar kontroliuoti jai nepavaldžių brokerių veiklos ar tuo labiau prisiimti atsakomybę už individualiai veikiančius asmenis. Nors UAB „Centro Kubas – Nekilnojamasis turtas“ ir nekilnojamojo turto agentą (brokerį) sieja sutartiniai bendradarbiavimo santykiai ir tarp jų nėra pavaldumo santykių, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja veikia (veikė) kaip nekilnojamojo turto agentas (brokeris), tai reiškia, kad Bendrovė yra įpareigotasis subjektas (Įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 9 punktas) ir būdama juridiniu asmeniu turi pareigą organizuoti veiklą taip, kad visi asmenys, per šią agentūrą klientui padedantys atlikti nekilnojamojo turto pirkimo ar pardavimo ir (ar) su jais susijusius sandorius, įgyvendintų Įstatyme nustatytas prevencijos priemones.
Dėl Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų pažeidimo
Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę prieš pradėdami dalykinius santykius. Šio straipsnio 1 dalies 18 dalyje nustatytas draudimas finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams vykdyti sandorius per banko sąskaitas, užmegzti ar tęsti dalykinius santykius, vykdyti sandorius, kai jie neturi galimybių įvykdyti Įstatymo 9 straipsnyje nustatytų reikalavimų: jeigu klientas Įstatymo nustatytais atvejais nepateikia duomenų, patvirtinančių jo tapatybę, jeigu pateikia ne visus duomenis arba jie yra neteisingi, jeigu klientas ar jo atstovas vengia pateikti informaciją, reikalingą jo tapatybei nustatyti, slepia naudos gavėjo tapatybę ar vengia pateikti informaciją, reikalingą naudos gavėjo tapatybei nustatyti.
Pareiškėja aiškina, jog įgyvendino pirmiau nurodytas Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatas (tapatybės nustatymas būdavo atliekamas pareikalaujant pateikti tapatybės dokumentą, sutartys su klientais būdavo sudaromos tiesiogiai), nors atsakovė nustatė, kad pareiškėja iki 2021 m. sausio 4 d. neturėjo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų, Bendrovėje nebuvo organizuojamas nei klientų tapatybės nustatymas, nei dalykinių santykių stebėsena, nebuvo atliekami sandorių tyrimai, nebuvo saugoma nustatyta informacija, neteikiama informacija FNTT, t. y. joks prevencijos priemonių įgyvendinimas Bendrovėje nevyko.
Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėja negalėjo žinoti, jog praktikoje neturėjo įtartinų piniginių operacijų ir sandorių, nes nevykdė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių, niekada nevertino klientų rizikos, nenagrinėjo sandorių. Taip pat negalėjo žinoti, kad praktikoje neturėjo sandorių, kuriuos buvo pagrindas nutraukti Įstatymo 18 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis, nes niekada šių aplinkybių nevertino ir neprašė klientų pateikti papildomą informaciją.
Pažymėtina, kad Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatos imperatyviai nustato surinkti informaciją apie kliento dalykinių santykių tikruosius tikslus ir jų numatomą pobūdį, įpareigoja vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, vertinti, ar vykdomi sandoriai atitinka finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų turimą informaciją apie klientą, jo verslą, rizikos pobūdį ir lėšų šaltinį ir kt. Nors pareiškėja ir aiškina, kad ėmėsi Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų (tapatybės nustatymas būdavo atliekamas pareikalaujant pateikti tapatybės dokumentą, sutartys su klientais būdavo sudaromos tiesiogiai), tačiau šių veiksmų teisėjų kolegija nelaiko pakankamais, atsižvelgiant į pirmiau minėtų nuostatų turinį ir pripažįsta, jog pareiškėja pernelyg siaurai taikė nurodytų nuostatų reikalavimus, todėl sutinka su atsakovės sprendimu, kad pareiškėja neužtikrino tinkamo Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimo. Pareiškėjai atsakovės nustatytų faktinių aplinkybių priešingai neįrodžius, darytina išvada, kad Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimai nustatyti pagrįstai.
Dėl Įstatymo 19 straipsnio 1, 7–10 dalių reikalavimų pažeidimo
Įstatymo 19 straipsnio 1, 7–8 dalys numato, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo tvarkyti Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytų pranešimų bei įtartinų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalą, vienkartinių atsiskaitymų grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, registracijos žurnalą ir klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti Įstatymo 18 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis, registracijos žurnalą.
Pagal šio straipsnio 9–10 dalis registracijos žurnalų duomenys popierine forma arba elektroninėje laikmenoje saugomi 8 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos, o kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos, naudos gavėjo tapatybės duomenys, išmokos gavėjo tapatybės duomenys, tiesioginio vaizdo perdavimo (tiesioginės vaizdo transliacijos) įrašas, kiti duomenys, gauti kliento tapatybės nustatymo metu, sąskaitų ir (ar) sutarčių dokumentai (dokumentų originalai arba elektroninės formos dokumentai, išsaugoti elektronine forma vadovaujantis Popierinių dokumentų atrankos ir jų išsaugojimo elektronine forma tvarkos aprašu) turi būti saugomi 8 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos.
Skundžiamu Sprendimu konstatuota, kad Bendrovėje nebuvo elektroninėje laikmenoje arba popierine forma tvarkomų minėtų registracijos žurnalų, taip pat nebuvo renkami ir saugomi jokie su tapatybės nustatymu susiję duomenys, todėl pripažinta, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, 7 dalies, 8 dalies, 9 dalies ir 10 dalies reikalavimus.
Pareiškėja aiškina, kad Įstatymas nenumato, kada privalo būti pradedamas pildyti atitinkamas žurnalas, o Įstatymo formuluotė apie pareigą pranešti atitinkamus duomenis FNTT ar atlikti kitą veiksmą sietina su vienos ar kitos aplinkybės atsiradimu, mano, kad žurnalas gali būti pradedamas pildyti ir tada, kai paaiškėja atitinkamos aplinkybės.
FNTT išaiškino, kad Bendrovėje nebuvo registracijos žurnalų, taip pat su tapatybės nustatymu susiję duomenys nebuvo renkami ir saugomi.
Byloje nustatyta, kad Bendrovėje nebuvo (nei elektroninėje laikmenoje, nei popierine forma) tvarkomų registracijos žurnalų, su tapatybės nustatymu susijusių duomenų nerinko ir nesaugojo. Šį faktą iš esmės pripažįsta ir pati pareiškėja teigdama, kad Įstatymas atskirai nenustato, kada privalo būti pradedamas pildyti atitinkamas žurnalas, o ir žurnalas gali būti pradedamas pildyti tik tada, kai paaiškėja atitinkamos aplinkybės. Teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka. Nepaisant, kad nėra duomenų, jog pareiškėjos praktikoje buvo įtartinų piniginių operacijų ir sandorių, žurnalo užvedimas yra būtinas, nes toks veiksmas parodo, kad subjektas yra pasiruošęs vykdyti Įstatyme nustatytas pareigas. Sutiktina, kad reikalavimas turėti žurnalą yra formalus, tačiau vertinant visų pažeidimų kontekstą matyti, kad pareiškėja apskritai nebuvo pasiruošusi vykdyti pareigas, nustatytas Įstatyme, įskaitant ir pareigą užpildyti žurnalą, jeigu prireiktų. Žurnalo neturėjimas laikytinas pažeidimu (patį neturėjimo faktą pripažįsta ir pati pareiškėja). Be to, konstatuotas pažeidimas pasireiškė ir tuo, kad su tapatybės nustatymu susiję duomenys nebuvo renkami ir saugomi. Taigi, darytina išvada, jog Bendrovė netinkamai vykdė Įstatymo reikalavimus, susijusius su registracijos žurnalų tvarkymu ir su tapatybės nustatymu susijusių duomenų rinkimu ir saugojimu.
Dėl Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidim.
Įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų Įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su FNTT. Apie tokių darbuotojų ir valdybos narių paskyrimą ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo jų paskyrimo ar pakeitimo turi būti raštu pranešta FNTT.
Skundžiamame Sprendime konstatuota, kad UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ vadovaujantis darbuotojas, kuris organizuotų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su FNTT, buvo paskirtas tik 2021 m. sausio 4 d., nors pareiga tai padaryti Bendrovei atsirado nuo jos įregistravimo – 2017 m. liepos 13 d. Apie minėto asmens paskyrimą FNTT buvo pranešta tik 2021 m. liepos 29 d., todėl akivaizdu, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Pareiškėjos teigimu, nuo Bendrovės įkūrimo iki 2021 m. sausio 4 d. Įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytas atsakingas asmuo buvo direktorius, o nuo 2021 m. sausio 4 d. buvo paskirtas kitas asmuo. Taigi, pareiškėja pareigą paskirti atsakingą asmenį įvykdė tinkamai, kad vėlavo pranešti apie atsakingo asmens paskyrimą, jos nuomone, nesudaro pagrindo laikyti, kad padarytas šiurkštus pažeidimas.
Atsakovė tvirtina, kad apie atsakingo asmens paskyrimą FNTT pranešta tik 2021 m. liepos 29 d., t. y. nesilaikant 7 darbo dienų nuo jo paskyrimo ar pakeitimo termino.
Byloje nustatyta, ir pareiškėja pripažįsta, kad Bendrovėje buvo vėluojama pranešti apie atsakingo asmens, kuris organizuotų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su FNTT, paskyrimą. Nepaisant kad, kaip tvirtina pareiškėja, nuo Bendrovės įkūrimo iki 2021 m. sausio 4 d. Įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytas atsakingas asmuo buvo direktorius, teismas daro išvadą, kad Įstatyme nustatytos pareigos pareiškėja neįvykdė. Nors, atskirai imant, toks pažeidimas gali būti laikomas formaliu, visgi bendrame pažeidimų kontekste rodo, kad Bendrovė nebuvo pasiruošusi vykdyti Įstatytame nustatytų pareigų.
Dėl Įstatymo 22 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimo
Įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo imtis tinkamų priemonių, kad atitinkami jų darbuotojai žinotų apie šio įstatymo pagrindu galiojančias nuostatas. Tokios priemonės apima atitinkamų darbuotojų dalyvavimą specialiose tęstinėse mokymo programose, jose būtų mokomi atpažinti veiksmus, kurie gali būti susiję su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, ir jiems būtų nurodoma, kaip elgtis tokiais atvejais.
Skundžiamame Sprendime konstatuota, kad UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ mokymai, susiję su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencija, nebuvo vedami, tačiau su FNTT direktoriaus 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-183 „Dėl Nekilnojamojo turto agentams (brokeriams) skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo“ nurodymais buvo supažindinti visi pardavimo atstovai, su kuriais buvo sudaroma bendradarbiavimo sutartis, ir pagal bendradarbiavimo sutartį įpareigoti jų laikytis, todėl laikytina, kad tokiais veiksmais pareiškėja pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Anot pareiškėjos, brokeriai nedirba darbo sutarčių pagrindu ir jie nėra Bendrovės darbuotojai, pasirašant bendradarbiavimo sutartis buvo nurodoma brokerių pareiga laikytis Įstatymo reikalavimų. Tuo tarpu FNTT mano, jog Įstatymo nuostata, įpareigojanti imtis priemonių, kad atitinkami darbuotojai žinotų apie Įstatymo pagrindu galiojančias pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimo nuostatas, turėtų būti aiškinama platesne prasme, atsiribojant nuo darbo sutartinių santykių, taigi pareiškėja netinkamai vykdė pareigas, susijusias su darbuotojų mokymu.
Sprendime (Komisijos išvadoje, kuri yra Sprendimo sudėtinė dalis) nurodyta, jog buvo nustatyta, kad tęstiniai mokymai Bendrovėje nėra vedami, tačiau bendradarbiaujantys brokeriai supažindinti su FNTT direktoriaus 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-183 „Dėl nekilnojamojo turto agentams (brokeriams) skirtų nurodytų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo“. Toliau lakoniškai konstatuota, kad Bendrovė pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad nebuvo atliktas faktinių aplinkybių vertinimas, nėra aišku, kodėl FNTT laikė, kad Bendrovė padarė šį pažeidimą – ar kad nevykdė tęstinių mokymų darbuotojams (ar tokių apskritai buvo), ar kad supažindinimas su minėtu FNTT direktoriaus įsakymu buvo nepakankamas, pan.
Atsiliepime atsakovė nurodo, jog darbuotojų sąvoka turėtų būti aiškinama plačiau, kad iki supažindinimo su FNTT direktoriaus įsakymu jokių priemonių nebuvo imtasi. Visgi, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotą praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, 2015 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Taigi, dėl šio pažeidimo teisėjų kolegija daro išvadą, kad priimtas sprendimas nebuvo tinkamai motyvuotas ir neatitiko Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 10 straipsnio reikalavimų, todėl ši Sprendimo dalis naikintina kaip prieštaraujanti aukštesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl Įstatymo 29 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų pažeidimo
Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo nustatyti atitinkamą vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras, susijusias su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu ir tikrinimu, rizikos vertinimu, rizikos valdymu, atsižvelgdami į šio straipsnio 2 dalyje nustatytas rizikos rūšis, taip pat su dalykinių santykių ir (arba) operacijų stebėsenos organizavimu, tarptautinių finansinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimu, pranešimų ir informacijos pateikimu FNTT, registracijos žurnalų tvarkymu, Įstatyme nurodytos informacijos saugojimu, kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo informacijos atnaujinimu, mokymų darbuotojams organizavimu, siekiant juos tinkamai supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos reikalavimais.
Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika turi būti vertinama išskiriant bent šias rizikos rūšis: 1) kliento rizika; 2) produktų, paslaugų rizika ir (arba) operacijų rizika; 3) šalies ir (arba) geografinio regiono rizika.
Skundžiamame Sprendime konstatuota, kad UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ direktoriaus 2021 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 1 patvirtinti Nekilnojamojo turto agentams (brokeriams) skirti nurodymai, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, yra analogiški Nekilnojamojo turto agentams (brokeriams) skirtiems nurodymams, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtintiems FNTT direktoriaus 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-183 „Dėl Nekilnojamojo turto agentams (brokeriams) skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo“. Paminėti direktoriaus nurodymai yra gairės, kuriomis vadovaujantis turėtų būti nustatyta atitinkama vidaus politika ir vidaus kontrolės procedūros, pritaikant jas Bendrovės veiklai. Tokie nurodymai buvo patvirtinti tik 2021 m. sausio 4 d., nors pareiga tai padaryti pareiškėjai atsirado nuo jos įregistravimo 2017 m. liepos 13 d. Kadangi Bendrovė nevykdė reikalavimo vertinti savo klientų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką, konstatuota, kad ji pažeidė Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies reikalavimus.
Pareiškėja nesutinka su tokia Sprendimo išvada, teigia, jog pažeidimas konstatuotas tik tuo pagrindu, kad procedūros, Komisijos vertinimu, patvirtintos pavėluotai, nors ir buvo pripažinta, kad tokia pareiga įvykdyta. Mano, kad pažeidimas konstatuotas formaliu pagrindu. Pareiškėjos nuomone, sankcijos skyrimas dėl formalumo nesilaikymo nėra proporcingas, tuo labiau, jog Įstatyme nustatytas įpareigojimas patvirtinti vidaus kontrolės procedūras įgyvendintas.
Pasak atsakovės, atliekant Bendrovės patikrinimą nebuvo pateikti dokumentai ar informacija, patvirtinantys vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūras. Taip pat pareiškėja nevykdė reikalavimo vertinti savo klientų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką bei nėra kitų duomenų, kad UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ būtų vykdžiusi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją.
Dėl pareiškėjos argumento, jog įvykdė Įstatyme nustatytą reikalavimą nustatyti vidaus kontrolės procedūras, pasakytina, kad šiuo atveju vis tik svarbu, kad minėta pareiga atsirado nuo įregistravimo – 2017 m. liepos 13 d., tačiau įvykdyta tik 2021 m. sausio 4 d. Šio fakto pati pareiškėja neneigia, pripažįsta, jog tokia pareiga įvykdyta pavėluotai ir tuo pačiu mano, kad Įstatyme nustatytos pareigos įvykdymas net, jeigu tai atlikta ir pavėluotai, negali būti pagrindu laikyti, kad neįvykdyta visiškai. Teismo vertinimu, pareiškėjos skundo argumentai, susiję su pareiga patvirtinti vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūras bei vertinti klientų riziką, laikytini nepagrįstais. Kaip jau buvo pasisakyta, tokio pobūdžio pažeidimas rodo, kad Bendrovė apskritai nebuvo pasiruošusi vykdyti įstatymo reikalavimų.
Dėl poveikio priemonės taikymo
Įstatymo 38 straipsnyje įtvirtinta, kad priežiūros institucija, svarstydama, ar taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones, atsižvelgdama į tai, jei asmuo savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, atlygina nuostolius arba ištaiso padarytą žalą, ir kai nėra šiame įstatyme nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali netaikyti poveikio priemonių, jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, nedarantis esminės žalos įstatymų saugomiems interesams, ir jeigu turi pagrindo manyti, kad priežiūros tikslas gali būti pasiektas ir kitomis priemonėmis, ne tik taikant poveikio priemones.
Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo, parinkdama konkrečią poveikio priemonę (priemones) ir jos (jų) dydį, atsižvelgia į: 1) nustatytų pažeidimų sunkumą ir trukmę; 2) dėl pažeidimų finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį, jeigu jį įmanoma nustatyti; 3) asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė (priemonės), kaltę ir finansinį pajėgumą; 4) asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė (priemonės), padarytus ankstesnius pažeidimus ir jam taikytas poveikio priemones, taip pat jo bendradarbiavimą su priežiūros institucija; 5) šiame Įstatyme nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; 6) nustatytų pažeidimų ir numatomos taikyti poveikio priemonės (priemonių) pasekmes rinkos stabilumui ir patikimumui; 7) kitas įstatymuose nustatytas arba kitas svarbias aplinkybes.
Pagal Įstatymo 37 straipsnio 4 ir 5 dalis atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, atlygina nuostolius arba ištaiso padarytą žalą; atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas nebendradarbiauja su priežiūros institucija, kliudo atlikti patikrinimą, slepia padarytą pažeidimą, tęsia pažeidimą nepaisydamas to, kad priežiūros institucija buvo atkreipusi dėmesį į prižiūrimos finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto pažeidimus ar veiklos trūkumus, ar nevykdo privalomų nurodymų.
Pagal šio straipsnio 3 dalį skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį. Skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bauda mažinama nuo jos vidurkio, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos vidurkio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą.
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad FNTT turi teisę kitiems įpareigotiesiems subjektams skirti šias baudas: už Įstatymo pažeidimus, kai kitas įpareigotasis subjektas sistemingai pažeidžia Įstatymą arba padaro vieną šiurkštų Įstatymo pažeidimą, arba Įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio Įstatymo pažeidimą paskyrimo – iki sumos, du kartus didesnės už dėl pažeidimo gautą naudą (jeigu tokią naudą galima nustatyti ir jeigu ši suma yra didesnė kaip 1 100 000 Eur), arba nuo 2 000 iki 1 100 000 Eur (jeigu suma, du kartus didesnė už dėl pažeidimo gautą naudą, yra mažesnė kaip 1 100 000 Eur arba dėl pažeidimo gautos naudos negalima nustatyti).
Bendrovė nurodo, kad FNTT vertino visą jos metinę apyvartą (537 549 Eur), nes iš tarpininkavimo veiklos, su kuria ir buvo susiję pažeidimai, apyvarta sudaro vos 20 220 Eur. Taip pat remiasi tuo, kad pažeidimo mastas mažas, o Įstatymas numato ir įspėjimą. Atsakovė aiškina, kad baudą tinkamai individualizavo, Bendrovei paskyrė 8 265 Eur baudą.
Iš Komisijos išvados matyti, kad bauda parinkta keliais etapais individualizuojant jos dydį, atsižvelgta į pažeidimo trukmę, mastą, kaltės formą (tyčios nenustatyta), ankstesnių pažeidimų nebuvimą, taip pat apyvartą ir pelną. Bendrovė skunde iš esmės remiasi tik tuo, kad nepagrįstai buvo vertinama visa apyvarta. Teismas nesutinka su šiuo argumentu, nes apyvarta – objektyvus dydis, vertinant poveikį įmonei. Tai, kad teismas naikina Sprendimo dalį, susijusią su vienu iš pažeidimų, reikšmingos įtakos pažeidimo mastui ir pobūdžiui neturi, nes vis tiek lieka nepaneigta, kad Bendrovė iš esmės nebuvo pasiruošusi vykdyti Įstatymo reikalavimų. Iš Komisijos išvados matyti, kad detaliai buvo įvertintas baudos proporcingumas, todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu vertinimu.
Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos nuomone, jog ji galimai buvo baudžiama du kartus už tą patį pažeidimą, kadangi UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ dukterinei įmonei UAB „1Partner LT“, kurios 90 proc. akcijų valdo pareiškėja, FNTT direktoriaus 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1/6-3-4- 3271 už panašius pažeidimus paskirta bauda.
Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad konstitucinis principas non bis in idem nereiškia, jog už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2010 m. gegužės 28 d. nutarimai).
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad non bis in idem principas draudžia skirti kelias sankcijas už tą patį neteisėtą elgesį, jeigu įvykdytos trys sąlygos: identiškos faktinės aplinkybės, tas pats pažeidėjas ir tas pats saugomas teisinis interesas (2020 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Mowi ASA, C-10/18 P, EU:C:2020:149, 72 p.).
Pagal Konvencijos nuostatas negali būti baudžiama du kartus už tapatų pažeidimą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas (traukiamas baudžiamojon atsakomybėn) už identiškus arba iš esmės tokius pat teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį), konstatuota, kad Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnis turi būti suprantamas ir aiškinamas taip, kad principu non bis in idem būtų draudžiama persekioti ir / arba bausti asmenį antrą kartą už pažeidimą, jeigu jis kyla iš identiškų arba iš esmės tokių pat faktų (įvykių), dėl kurių asmuo jau buvo nubaustas (2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 14939/03)).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nurodęs, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo baudžiamas, t. y. ar jam paskirta sankcija yra kriminalinio (baudžiamojo) pobūdžio Konvencijos prasme; 2) ar asmuo buvo baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą (pažeidimo tapatumas); 3) ar asmuo buvo baudžiamas pakartotinai; 4) ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas); šie kriterijai negali būti taikomi formaliai: ar kiekvienu konkrečiu atveju nėra pažeidžiamas aptariamas principas, galima atsakyti tik įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2727/2012; kt.).
Nagrinėjamu atveju Bendrovei (juridiniam asmeniui) buvo paskirta sankcija už Įstatymo reikalavimų nesilaikymą, tačiau skirtingai, nei teigia pareiškėja, UAB „1Partner LT“ nubaudimas ir UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ nubaudimas nereiškia to paties asmens nubaudimo, t. y. tai neatitinka asmens tapatumo reikalavimo, todėl teisėjų kolegija sutinka su atsakovės pozicija, kad UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ yra atskiras juridinis asmuo, kuriam kyla individuali pareiga savo vykdomą veiklą įgyvendinti taip, kad nebūtų pažeisti Bendrovės veiklai reguliuoti taikomi įstatymai.
Apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, jog atsakovė iš esmės teisingai konstatavo pareiškėjos padarytus pažeidimus, išskyrus dėl Įstatymo 22 straipsnio 2 dalies reikalavimų nesilaikymo. Pripažinus, kad skundžiamas Sprendimas šioje dalyje neatitiko Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 10 straipsnio reikalavimų, todėl pastaroji dalis naikintina kaip prieštaraujanti aukštesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl šios priežasties pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. 04/6-3-4-8376 Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ padaryto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimo ir piniginės baudos paskyrimo“ dalį, kuria konstatuotas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies pažeidimas.
Likusioje dalyje pareiškėjos skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.