Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-544-123/2011

NUTARTIS

2011 m. vasario 24 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės teisėjos Virginijos Nijolės Griškevičienės, teisėjų Aušros Maškevičienės, Broniaus Valiaus, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UADB „Seesam Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-17531-618/2010 pagal ieškovės UADB „Seesam Lietuva“ ieškinį atsakovui V. Y. (V. Y.) dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Civilinėje byloje kilo ginčas dėl ieškinio bendrojo teritorinio teismingumo.

Įstatymų leidėjas, apibrėždamas fizinio asmens gyvenamąją vietą, nustatė, kad tai vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta (CK 2.16 str. 1–2 d.).

Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba ją nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta. Fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje (CK 2.17 str.).

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas, priimdamas ieškinį, teismas privalo aiškintis ex officio.

Nustatyta, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta Gyventojų registro duomenimis yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Iš 2009-06-30 automobilių savanoriškojo draudimo poliso Nr. 270 0051768/2009 matyti, kad sudarydamas polisą atsakovas nurodo, kad jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1818-714/2010 pagal ieškovės UADB „Seesam Lietuva“ ieškinį atsakovui V. Y. dėl nuostolių atlyginimo panaikino Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-09-06 preliminarų sprendimą civilinėje byloje ir ieškovei pasiūlė kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, nes skolininko faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju sprendžiant ieškinio teismingumo klausimą teisiškai reikšminga aplinkybė yra ta, kad automobilių savanoriškojo draudimo polise atsakovas savo gyvenamąją vietą nurodė (duomenys neskelbtini), bet ne deklaruotą gyvenamąją vietą. Iš ieškovės atskirojo skundo motyvų matyti, kad jokių pranešimų apie gyvenamosios vietos pasikeitimą atsakovas ieškovei nėra pateikęs (CK 2.17 str. 3 d.). Vadovaudamasi bendrojo teritorinio teismingumo taisykle (CPK 29 str.), taip pat proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principais (CPK 3, 7 str.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinys teismingas atsakovo nurodytos faktinės gyvenamosios vietos teismui, nes fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma ta vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 str., 1 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo UADB „Seesam Lietuva“ ieškinį ir grąžino jį padavusiam asmeniui, pažeidė CPK 30 straipsnio 12 dalį, nustatančią ieškovo teisę pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga.

Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinių teisės normų taikymo (CPK 329 str. 1 d.) ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.