Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės it Henriko Sadausko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. M. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui labdaros ir paramos fondui „Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas 2018-03-06 pateikė teismui skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – Komisija) 2018-02-07 sprendimą Nr. KS-19 „D. Ž. M.“ (toliau – Sprendimas); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad Komisija 2017-10-24 gavo dienraščio „Kauno diena“ žurnalisto prašymą įvertinti jo elgesio atitiktį Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) II skirsnio „Privačių interesų deklaravimas“ nuostatoms. Paaiškina, kad jis 2017-11-24 pateikė Komisijai paaiškinimus, kad pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį jis nėra prilyginamas valstybės tarnyboje dirbančiam asmeniui, todėl neprivalo teikti privačių interesų deklaracijos. Sprendimu Komisija pripažino, kad jis, nepateikęs Įstatyme nustatyta tvarka privačių interesų deklaracijos, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Pareiškėjas nurodo, kad jis VšĮ Baltijos aplinkos forume (toliau – Forumas) eina direktoriaus pareigas. Forumo steigimo tikslas yra įkurti juridinį asmenį, kuris savanoriškai ir aktyviai veiktų aplinkos apsaugos srityje siekiant, kad visuomenė gyventų švarioje ir saugioje aplinkoje, kad turtinga biologinė įvairovė būtų tausojama, o gamtiniai ištekliai būtų tinkamai naudojami, išsaugant juos ateities kartoms. Vykdydamas šviečiamąją veiklą, Forumas ieško pažangiausių būdų, padedančių derinti aplinkosaugos, socialinius ir ekonominius interesus, ir kryptingai bendradarbiauja su kitomis suinteresuotomis šalimis.

Pareiškėjas teigia, kad jis neturi viešojo administravimo įgaliojimų ir neužtikrina viešųjų paslaugų teikimo gyventojams. Forumo steigėjai ir dalininkai yra ne valstybės ar savivaldybių institucijos, bet privatūs asmenys, Forumui nėra perleistos valstybės ar savivaldybės institucijų funkcijos. Jis, kaip nevyriausybinė organizacija, savo veiklą vykdo nepriklausomai nuo valdžios institucijų. Nei Forumas, nei Forumo direktorius (jis) nėra įgalioti atlikti viešojo administravimo funkcijas, todėl jam netaikomos Įstatymo nuostatos, reglamentuojančios privačių interesų deklaravimo pareigą. Mano, kad Komisijos pozicija neatitinka teismų praktikos.

Nurodo, kad Komisija, prilygindama jį asmeniui, dirbančiam valstybės tarnyboje, nustatė, jog jis dirba viešojoje įstaigoje, kuri, Komisijos teigimu, gauna lėšų iš Lietuvos valstybės biudžeto, ir turi administravimo įgaliojimus. Toks prilyginimas nepagrįstas, todėl Įstatymo pažeidimai negalėjo būti nustatyti. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) formuojamą praktiką, norint konstatuoti, kad asmuo, einantis pareigas viešojoje įstaigoje ar asociacijoje, dirba valstybės tarnyboje, privalu nustatyti dvi aplinkybes: asmens darbovietė gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų bei tai, kad asmuo turi administravimo įgaliojimus. Komisija, nustatydama pažeidimą, nepagrįstai nurodė, kad Forumas gauna lėšų iš valstybės biudžeto. Forumas vykdo veiklą, jam nėra skiriami asignavimai iš Lietuvos valstybės biudžeto ir jis nėra įsteigtas specialiems viešiesiems interesams tenkinti. Atsižvelgdamas į tai, mano, kad Komisija neturėjo pagrindo jį laikyti asmeniu, dirbančiu valstybės tarnyboje, ir dėl to turinčiu pareigą teikti privačių interesų deklaraciją.

Pareiškėjas akcentuoja, kad Forumo teikiamos paslaugos nėra laikomos bendrojo ekonominio intereso svarbos paslaugomis. Forumas neteikia tokio pobūdžio paslaugų, kurios tenkintų visos visuomenės interesus (pvz., mokymai yra specifiniai, itin siaura tema – aplinkosauga, konkretūs mokymai yra aktualūs tik tam tikrai grupei žmonių, kuri pasirenka dalyvauti šiuose mokymuose). Analogiška veikla (mokymo paslaugos aplinkosaugos temomis, leidinių rengimas, projektų valdymas) užsiima daugelis kitų juridinių asmenų.

Paaiškina, kad Forumo gaunamas pajamas sudaro tikslinės Europos Komisijos paramos lėšos, susijusios su LIFE ir kitų programų projektų įgyvendinimu, valstybės, regionų ar vietos valdžios institucijų ir kitų įstaigų, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė, tikslinės paramos lėšos, parama iš privačių ir juridinių asmenų (ne valstybės institucijų), pajamos, gaunamos vykdant viešųjų pirkimų sutartis, ir iš kitos visuomeninės veiklos (pvz., parduodant leidinius ir pan.). Iš valstybės ar savivaldybės biudžetų ir fondų įstaiga gali gauti tik tikslinę paramą (tikslinį finansavimą), kurią privalo panaudoti projekto paraiškoje nurodytiems tikslams įgyvendinti pagal detaliai suplanuotą biudžetą. Tokia tikslinė parama gaunama tik tuo atveju, jei projektas yra laimimas dalyvavus lygiomis konkurencinėmis sąlygomis su kitais projektų pareiškėjais. Teigia, kad tokių tikslinės paramos projektų įgyvendinimas yra trumpalaikių sutarčių tarp valstybės ar savivaldybės institucijų (fondų) ir nevyriausybinės organizacijos pagrindas ir nesukuria bei nesustiprina priklausomumo ryšio.

Pareiškėjas teismui pateikė 2018-04-03 prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Nurodo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas glaudžiai susijęs su konstitucinės vertybės – žmogaus teisės į privatų gyvenimą – išsaugojimu. Būtinybę kreiptis į Konstitucinį Teismą grindžia tuo, jog Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „administravimo įgaliojimai“ nėra tiksliai apibrėžta ir neatitinka šio Įstatymo taikymo paskirties. Pabrėžia, kad asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ar asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, valstybės tarnyboje dirbančiais asmenimis turėtų būti prilyginami tik tokiu atveju, jei pastarieji turėtų viešojo administravimo, o ne „administravimo“, kaip nurodyta Įstatyme, įgaliojimus. Dėl šiuo metu susidariusios teisinio neapibrėžtumo situacijos, siekiant išvengti ne tik nevyriausybinių, bet ir kitų organizacijų, darbuotojų teisių ir teisėtų interesų pažeidimų, būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Įstatymo 6 straipsnyje pateikiamas privačių interesų deklaracijos turinys, kuris yra ne tik apie deklaruojantįjį asmenį, bet ir duomenis apie pastarojo sutuoktinį, sugyventinį ar partnerį. Pabrėžia, kad deklaracijų duomenys yra vieši ir Komisijos nustatyta tvarka skelbiami Komisijos interneto svetainėje, taigi deklaruojančio privačius interesus asmens duomenys apie jo privatų gyvenimą pateikiami bet kuriam suinteresuotam asmeniui. Pareiškėjas mano, kad toks teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai žmogaus teisei į privatų gyvenimą.

Pareiškėjas 2020-02-14 pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame iš esmės patikslino skundo aplinkybes dėl jo teisės į privatų gyvenimą pažeidimo.

Nurodo, kad asmens duomenų / informacijos viešinimas pažeidžia jo teisę į privatų gyvenimą. Teigia, kad privačių interesų deklaracijos turinys ir praktiškai besąlygiškas jos viešinimas viešoje erdvėje iš esmės įpareigoja deklaruojantį asmenį atskleisti ne tik savo, bet ir kitų asmenų asmens duomenis, kurie yra susiję su privačiu asmenų gyvenimu, deklaruojančiam asmeniui žinant, kad tokie duomenys bus paviešinti Komisijos interneto svetainėje, taigi bus prieinami iš esmės neapibrėžtam asmenų ratui.

Pareiškėjas paaiškina, kad tikslinės paramos lėšos nėra tapačios lėšoms gaunamoms iš valstybės biudžeto. Forumo gaunamas pajamas sudaro: tikslinės Europos Komisijos paramos lėšos, susijusios su LIFE ir kitų programų projektų įgyvendinimu; valstybės, regionų ar vietos valdžios institucijų ir kitų įstaigų, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė, tikslinės paramos lėšos; parama iš privačių ir juridinių asmenų (ne valstybės institucijų); pajamos, gaunamos vykdant viešųjų pirkimų sutartis ir kitą visuomeninę veiklą (pvz., parduodant leidinius ir pan.).

Forumas yra Lietuvos aplinkos apsaugos srityje veikianti ne pelno siekianti visuomeninė organizacija. Kaip jau buvo minėta aukščiau, svarbiausios įstaigos veiklos sritys: aplinkosaugos politikos formavimas, ryšiai su įvairiomis visuomenės grupėmis, institucinių gebėjimų stiprinimas, mokymai, visuomenės švietimas ir įvairios savanoriškos iniciatyvos

Forumas yra Lietuvos aplinkos apsaugos srityje veikianti ne pelno siekianti visuomeninė organizacija. Kaip jau buvo minėta aukščiau, svarbiausios įstaigos veiklos sritys: aplinkosaugos politikos formavimas, ryšiai su įvairiomis visuomenės grupėmis, institucinių gebėjimų stiprinimas, mokymai, visuomenės švietimas ir įvairios savanoriškos iniciatyvos. Forumo steigėjai ir dalininkai yra ne valstybė ar savivaldybė, bet privatūs asmenys, todėl iš valstybės ar savivaldybės biudžetų ir fondų įstaiga gali gauti tik tikslinę paramą (tikslinį finansavimą), kurią privalo panaudoti projekto paraiškoje nurodytiems tikslams įgyvendinti pagal detaliai suplanuotą biudžetą. Tokia tikslinė parama gaunama tik tuo atveju, jei po dalyvavimo lygiomis konkurencinėmis sąlygomis su kitais projektų pareiškėjais, projektas yra laimimas.

Pareiškėjas nurodo, kad dauguma nevyriausybinių organizacijų dalyvauja projektų atrankos konkursuose, kuriuos skelbia valstybės ar savivaldybių institucijos, valstybės valdomi fondai ar specialios programos, ir juos įgyvendina gaudami tikslinę paramą (tikslinį finansavimą). Pabrėžia, kad tai nesudaro prielaidų pastarosioms organizacijoms vienaip ar kitaip tapti priklausomoms nuo valstybės ar savivaldybės institucijų. Tokių tikslinės paramos projektų įgyvendinimas yra trumpalaikių sutarčių tarp valstybės ar savivaldybės institucijų / fondų ir nevyriausybinės organizacijos pagrindas ir nesukuria bei nesustiprina priklausomumo ryšio bei nesuteikia prievolės įgyvendinti valstybės biudžeto asignavimų, įgyvendinat įstatymus.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog LIFE projektams finansuoti skirtos lėšos, kurias Forumas gauna pagal Europos Bendrijos bendrojo finansavimo sutartį, sudarytą tarp Europos Komisijos ir Forumo, netenkina Įstatymo (iki 2019-12-31 galiojusi redakcija) 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos dėl finansavimo iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ar fondų lėšų, kadangi šias lėšas LIFE projekto vykdytojai tiesiogiai skiria ir perveda pati Europos Komisija ir jos nėra įskaitomos į bendras valstybės biudžeto pajamas.

Pareiškėjas akcentuoja, kad Forumas yra privatus juridinis asmuo, kurio dalininkai ir steigėjai yra privatūs asmenys. Forumas turi didelę autonomiją nustatyti veiklos, kurios jis imasi savo uždaviniams įgyvendinti, vykdymo pobūdį, apimtį bei būdą, o iš veiklos gaunamos niekaip nesukuria pavaldumo santykių su šių pajamų šaltiniais. Taip pat dalis lėšų yra gaunama iš valstybinių institucijų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose. Šios lėšos prilyginamos pajamų uždirbimui ir įstaiga jose dalyvauja konkuruodama su kitais viešojo pirkimo dalyviais. Šios lėšos negali būti suprantamos kaip valstybės ar savivaldybės ir fondų biudžetiniai asignavimai Forumui.

Atkreipia dėmesį, kad biudžetinius asignavimus gali gauti tik biudžetinės ar viešosios įstaigos, kurių dalininkai yra valstybės ar savivaldybių institucijos. Viešąja įstaiga, kuri gauna lėšas iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, laikytina tokia viešoji įstaiga, kurios steigimui, kapitalo formavimui, išlaikymui lėšas skiria valstybė ar savivaldybė iš biudžeto arba fondų.

Mano, kad lėšų gavimas, nurodytas Įstatymo (iki 2019-12-31 galiojusi redakcija) 2 straipsnio 1 dalyje turėtų būti suprantamas kaip lėšų gavimas turint priklausomumo ryšį tarp viešosios įstaigos ir valstybinės institucijos, dėl kurio nereikia konkuruoti dalyvaujant tikslinės paramos projektų ar viešųjų pirkimų konkursuose. Šiuo atveju Forumas, vykdydamas veiklą, nepriklausomai nuo valstybės institucijų, t. y. nesant įstatymo ar kito teisės akto suteiktų įgaliojimų veiklą vykdyti įgyvendinant valstybės biudžeto asignavimų paskirtį, negali būti laikomas viešąja įstaiga, gaunančia lėšų iš valstybės biudžeto.

Pareiškėjas teigia, kad atsižvelgiant į tai, kad Forumas vykdo veiklą nepriklausomai nuo valstybės institucijų bei į tai, kad tikslinės paramos lėšos nėra įskaitomos į valstybės biudžetą ir yra perleidžiamos tiesiogiai, Įstatymo (iki 2019-12-31 galiojusi redakcija) 3 straipsnio 2 dalyje ir 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas negalėjo būti nustatytas.

Atsakovė Komisija atsiliepimuose su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė nurodo, kad Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra pateiktas valstybės tarnyboje dirbančių asmenų apibrėžimas. Be kitų šiame straipsnyje nurodytų subjektų, valstybės tarnyboje dirbančiais asmenimis Įstatymas laiko ir asmenis, kurie: 1) dirba viešosiose įstaigose; 2) viešosios įstaigos gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų; 3) turi administravimo įgaliojimus. Teigia, kad pareiškėjas nagrinėjamo ginčo atveju visus šiuos tris požymius atitinka. Nurodo, kad Komisija, priimdama skundžiamą sprendimą, žinojo, kad pareiškėjas nėra valstybės tarnautojas, ir tai, kad jis galimai nevykdo viešojo administravimo funkcijų.

Atsakovė pažymi, kad pareiškėjas administravimo įgalinimų apibrėžimą aiškina vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme pateikta tik viešojo administravimo sąvoka.

Paaiškina, kad administravimo įgaliojimai būna ne tik viešieji – išoriniai (valdžios atstovo funkcijos), bet ir vidiniai, kurie yra suteikti įmonėse, įstaigose bei organizacijose vadovaujamas pareigas einantiems asmenims neatsižvelgiant į tai, ar jie turi viešojo administravimo įgaliojimus. Administraciniai įgaliojimai siejami su įstaigos vidinio administravimo įgaliojimais: veiklos priežiūra, pavaldžių asmenų darbo kontrole bei jo organizavimu, finansų tvarkymu ir pan.

Atsakovė teigia, kad valstybės tarnyboje dirbančio asmens subjektiškumui konstatuoti pakanka nustatyti, kad jis turi administravimo įgaliojimus anksčiau nurodytų trijų požymių kontekste. Komisija skundžiamame Sprendime išsamiai išvardijo pareiškėjui Forume suteiktus įgaliojimus, iš kurių matyti, kad jie yra administracinio pobūdžio.

Pažymi, kad pareiškėjas yra vienasmenis Forumo valdymo organas. Forumo veikla yra nuolat finansuojama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, todėl pareiškėjas privalo deklaruoti privačius interesus.

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą nurodo, kad visa apimtimi palaiko savo poziciją, kuri buvo išdėstyta teismui jau pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Todėl, nekartodama to, kas buvo pasakyta, teikia savo nuomonę dėl kai kurių pareiškėjo patikslinto skundo argumentų.

Atsakovė nurodo, kad pareigą pareiškėjo statuso asmenims Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais teikti privačių interesų deklaraciją nustatė iki 2019-12-31 galiojusi Įstatymo redakcija. Komisija skundžiamame Sprendime konstatavo, jog pareiškėjas tokios pareigos neatliko. Kaip matyti iš pridedamo dokumento - privačių interesų deklaraciją pareiškėjas Komisijai pateikė, tačiau praėjus daugiau nei vieneriems metams po skundžiamo Komisijos Sprendimo. Atsižvelgiant į tai Komisijai nesuprantami pareiškėjo teiginiai dėl galimų jo teisės į privatų gyvenimą pažeidimų, kuriuos jis, esą patyręs dėl skundžiamo Komisijos Sprendimo, priimto griežtai vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis. Todėl tvirtinimas, kad Komisija Sprendimu viršijo savo įgaliojimus, o atlikdama tyrimą veikė ultra vires, - visiškai nepagrįstas.

Atsakovė nurodo, kad Komisijai pavesta vykdyti Įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą, kas buvo padaryta ir nagrinėjamu atveju jai priimant skundžiamą Sprendimą. Tačiau Komisijai nesuteikta teisė aiškinti Įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatų. Todėl į pareiškėjo patikslintame skunde, kuriame, Komisijos nuomone, jis plečiamai aiškina ir laisvai interpretuoja įvairias galiojančių teisės aktų nuostatas, paskirtį, tikslus bei uždavinius (įskaitant ir visiškai nesusijusias su nagrinėjamu dalyku) nurodytus argumentus pateikti oficialių paaiškinimų Komisija negali. Pareiškėjas taip pat remiasi LVAT praktika ir tokiose bylose, kuriose buvo nagrinėjami Įstatyme įtvirtinto viešųjų ir privačių interesų konflikto atvejai. Tačiau Komisijos skundžiamo Sprendimo dalykas nebuvo susijęs su galimo interesų konflikto situacija. Įstatyme (iki 2019-12-31 galiojusioje redakcijoje) įtvirtinta pareiga asmenims deklaruoti savo privačius interesus yra savarankiška prievolė, todėl nesietina su galimomis interesų konflikto situacijomis.

Komisijai taip pat kyla abejonių dėl pareiškėjo vartojamų teisinių sąvokų „asignavimai“ = „finansavimas“, viešasis administravimas“=“ vidaus administravimas“ vartosenos korektiškumo bei tokio šių definicijų aiškinimo atitikties Įstatymo nuostatoms.

Trečiasis suinteresuotas asmuo labdaros ir paramos fondas „Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodo, kad pareiškėjo skundą palaiko ir prašo jį patenkinti.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė prašė skundą tenkinti skunde ir patikslintame skunde išdėstytais argumentais. Atsakovės atstovas palaikė atsiliepimuose išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta pripažinti, kad Forumo direktorius Ž. M., Įstatyme nustatyta tvarka nepateikęs privačių interesų deklaracijos, pažeidė šio Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Komisija 2017-10-24 gavo dienraščio „Kauno diena“ žurnalisto V. K. prašymą įvertinti Forumo direktoriaus Ž. M. elgesio atitiktį Įstatymo II skirsnio „Privačių interesų deklaravimas“ nuostatoms. Pranešėjas teigė, kad Forumas įvairiems projektams yra ne kartą gavęs lėšų iš Lietuvos valstybės biudžeto. Pagal atitinkamus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymus ši įstaiga valstybės lėšų turėtų gauti ir ateityje. Pranešėjo nuomone, Forumo direktoriaus pareigas einantis Ž. M. laikytinas valstybinėje tarnyboje dirbančiu asmeniu ir, vadovaujantis Įstatymo II skirsnio nuostatomis, turi pareigą šio įstatymo nustatyta tvarka pildyti ir pateikti savo privačių interesų deklaraciją. Pranešėjas Komisijos prašo įvertinti, ar Ž. M., kuris nustatyta tvarka ir terminais galbūt nedeklaravo savo privačių interesų, nepažeidžia imperatyvių Įstatymo nuostatų.

Komisija vertino Forumo direktoriaus Ž. M. elgesio atitiktį įstatymo II skirsnio „Privačių interesų deklaravimas“ nuostatoms. Nustatė, kad maksimali įgyvendinančiam šį projektą vykdytojui (VšĮ Baltijos aplinkos forumui, kaip jungtiniam turto gavėjui) skiriama LIFE programos lėšų, skirtų LIFE projektų bendrajam finansavimui Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, suma yra 400 825 eurai. Forumo 2016 m. metinėje veiklos ataskaitoje nurodyta, kad Lietuvos Respublika, atstovaujama atitinkamų valstybės institucijų, finansuoja penkias šios viešosios įstaigos vykdomas programas. Ž. M. privačių interesų deklaracijos Komisija nėra gavusi.

Ž. M. 2017-11-03 pateikė Komisijai paaiškinimą, kuriame nurodė esąs pasirengęs deklaruoti privačius interesus, jeigu įstatymai to reikalauja. Paaiškino, kad „iki šiol, per dešimtmetį veiklos, niekuomet nebuvo susidūręs su tokiu reikalavimu, juolab kad Valstybės tarnybos įstatymo nenagrinėja, nes nėra valstybės tarnautojas“. Forumo steigėjai ir dalininkai nėra valstybės ar savivaldybės institucijos, tai yra privatūs asmenys. Įstaigai „nėra suteikti jokie administraciniai įgaliojimai atlikti viešąsias funkcijas, <...> organizacijos finansavimo struktūroje didžiąją dalį pajamų sudaro tiesiogiai Europos Komisijos per Lietuvos Respublikos biudžetą finansuojami projektai“.

Ž. M. 2017-11-24 Komisijai pateiktame paaiškinime nurodė nesutinkąs su nuomone, kad jis yra prilyginamas valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui ir turi deklaruoti privačius interesus. Forumas negaunąs asignavimų iš valstybės ar savivaldybės biudžetų ir fondų. Įstaigai nėra perleistos valstybės ar savivaldybės institucijų funkcijos. Mano, kad pagal Įstatymo nuostatas privačių interesų deklaraciją turi teikti asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė.

Komisija, atlikusi tyrimą, konstatavo, kad Ž. M. eina Forumo direktoriaus pareigas. Šios įstaigos veikla, t. y. vykdomi projektai, yra finansuojami Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir įvertinus Forumo direktoriui suteiktus įgaliojimus darytina išvada, kad tokias pareigas einantis asmuo atitinka Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens apibrėžtį, todėl jam yra taikomos šio Įstatymo nuostatos. Vadinasi, privačių interesų deklaraciją Z. M. turėjo užpildyti ir pateikti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atitinkamos sutarties dėl finansavimo Forumui skyrimo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto sudarymo.

Komisija nusprendė pripažinti, kad Forumo direktorius Ž. M., Įstatyme nustatyta tvarka nepateikęs privačių interesų deklaracijos, pažeidė šio Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies nuostatas,

Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu, teigia, kad jis neturi viešojo administravimo įgaliojimų ir neužtikrina viešųjų paslaugų teikimo gyventojams. Forumo steigėjai ir dalininkai yra ne valstybės ar savivaldybių institucijos, bet privatūs asmenys, Forumui nėra perleistos valstybės ar savivaldybės institucijų funkcijos. Jis, kaip nevyriausybinė organizacija, savo veiklą vykdo nepriklausomai nuo valdžios institucijų. Nei Forumas, nei Forumo direktorius (jis) nėra įgalioti atlikti viešojo administravimo funkcijas, todėl jam netaikomos Įstatymo nuostatos, reglamentuojančios privačių interesų deklaravimo pareigą.

Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kas yra laikomi asmenimis, dirbančiais valstybinėje tarnyboje: valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, teisėjai, žvalgybos pareigūnai, profesinės karo tarnybos karininkai, asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus, asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus, Lietuvos banko darbuotojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus (atliekantys finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas), akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovai ir vadovų pavaduotojai, taip pat kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus.

Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenys, pretenduojantys dirbti ir dirbantys valstybinėje tarnyboje, taip pat kiti asmenys, nurodyti šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, privalo deklaruoti privačius interesus. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo privalo pateikti privačių interesų deklaraciją, o Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, per kurį privaloma tai padaryti, t. y. per 30 kalendorinių dienų nuo asmens priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos, ir nurodoma, kad deklaracija Komisijos nustatyta tvarka teikiama elektroninėmis priemonėmis. Toks pats nustatytas ir deklaracijos patikslinimo bei papildymo naujais duomenimis terminas (Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis).

Kaip minėta, pareiškėjas teismui pateikė 2018-04-03 prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Būtinybę kreiptis į Konstitucinį Teismą grindžia tuo, jog Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „administravimo įgaliojimai“ nėra tiksliai apibrėžta ir neatitinka šio Įstatymo taikymo paskirties. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Įstatymo 6 straipsnyje pateikiamas privačių interesų deklaracijos turinys, kuris yra ne tik apie deklaruojantįjį asmenį, bet ir duomenis apie pastarojo sutuoktinį, sugyventinį ar partnerį. Deklaracijų duomenys yra vieši ir Komisijos nustatyta tvarka skelbiami Komisijos interneto svetainėje, taigi deklaruojančio privačius interesus asmens duomenys apie jo privatų gyvenimą pateikiami bet kuriam suinteresuotam asmeniui. Pareiškėjas mano, kad toks teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai žmogaus teisei į privatų gyvenimą.

Teismas tenkino pareiškėjo prašymą ir 2018-08-09 nutartimi kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2018-01-01) 2 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje įtvirtinta, kad asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, priskiriami asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus, atitinka iš konstitucinio teisinės valstybės principo išplaukiantį teisinio aiškumo principą, ar Įstatymo 5 straipsnis tiek, kiek jame nenustatytas teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų, dirbančių viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turinčių administravimo įgaliojimus, deklaracijų pateikimo terminais ir deklaravimo pareigos trukme, atitinka iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančius vidinės teisės sistemos darnos ir teisinio aiškumo principus, Įstatymo 10 straipsnio 1 ir 2 dalys tiek, kiek jose nustatyta, kad deklaracijų duomenys yra vieši ir skelbiami viešai Komisijos interneto svetainėje, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnį ir konstitucinį proporcingumo principą.

Konstitucinis Teismas priėmė 2019-12-19 nutarimą Nr. KT88-N16/2019 ,,Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 5 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame pripažino, kad Įstatymo 5 straipsnis (2015-12-15 redakcija; TAR, 2015-12-29, Nr. 20871) (su 2017-04-27 pakeitimais; TAR, 2017-05-08, Nr. 7785, identifikacinis kodas 2017- 07785) tiek, kiek jame nenustatyta asmenų, dirbančių viešosiose įstaigose ar asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turinčių administravimo įgaliojimus, privačių interesų deklaracijos pateikimo tvarka, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas 2019-12-19 nutarime Nr. KT88-N16/2019 išaiškino, kad ,,pagal Įstatymo 5 straipsnio (su 2017 m. balandžio 27 d. pakeitimais) 1 dalyje nustatytą bendrą deklaracijos pateikimo tvarką pareiga pateikti deklaraciją yra susieta tik su asmens išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas diena, t. y. ši pareiga nesiejama su jokiais kitais faktais ar aplinkybėmis; nei Įstatymo 5 straipsnyje (su 2017 m. balandžio 27 d. pakeitimais), nei kitose Įstatymo nuostatose ar kituose įstatymuose nėra nustatyta specialios deklaravimo tvarkos asmenims, dirbantiems viešosiose įstaigose ar asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintiems administravimo įgaliojimus.

Taigi, Įstatymo 3 straipsnio (2012 m. birželio 12 d. redakcija) 2 dalyje, 4 straipsnio 1 dalyje (2017 m. gegužės 11 d. redakcija) nustačius pareigą asmenims, dirbantiems viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintiems administravimo įgaliojimus, deklaruoti privačius interesus pateikiant deklaraciją, nei Įstatymo 5 straipsnyje (su 2017 m. balandžio 27 d. pakeitimais), nei kuriose nors kitose Įstatymo nuostatose ar kituose įstatymuose nėra nustatyta šių asmenų deklaracijos pateikimo tvarkos.

Minėta ir tai, kad būtent Įstatymo 5 straipsnio (su 2017 m. balandžio 27 d. pakeitimais) 1, 5, 6 dalyse yra nustatyta bendra deklaracijos pateikimo tvarka, kuri, kaip minėta, netaikoma Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims, taip pat kad pagal Įstatymo 5 straipsnyje (su 2017 m. balandžio 27 d. pakeitimais) nustatytą teisinį reguliavimą šio straipsnio 2, 3, 4 dalyse nurodytiems asmenims yra nustatyta speciali deklaracijos pateikimo tvarka. Taigi būtent Įstatymo 5 straipsnyje turi būti nustatyta ir asmenų, dirbančių viešosiose įstaigose ar asociacijose, kurios gauna lėšų iŠ Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turinčių administravimo įgaliojimus, deklaracijos pateikimo tvarka.

Taigi konstatuotina, kad įstatymų leidėjas, Įstatymo 5 straipsnyje (su 2017 m. balandžio 27 d. pakeitimais) nenustatęs asmenų, dirbančių viešosiose įstaigose ar asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turinčių administravimo įgaliojimus, privačių interesų deklaracijos pateikimo tvarkos, nesilaikė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančios pareigos nustatyti aiškią tokių interesų deklaravimo tvarką, kad asmenys žinotų, ko iš jų reikalauja teisė, ir galėtų, deklaruodami privačius interesus, savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus, taip pat iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisės sistemos nuoseklumo ir vidinės darnos imperatyvų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Įstatymo 5 straipsnis (su 2017 m. balandžio 27 d. pakeitimais) tiek, kiek jame nenustatyta asmenų, dirbančių viešosiose įstaigose ar asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turinčių administravimo įgaliojimus, privačių interesų deklaracijos pateikimo tvarka, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui“.

Teismas, įvertinęs Konstitucinio Teismo 2019-12-19 nutarime Nr. KT88-N16/2019 išdėstytus išaiškinimus, konstatuoja, kad pareiškėjas, nesant nustatytos asmenų, dirbančių viešosiose įstaigose ar asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turinčių administravimo įgaliojimus, privačių interesų deklaracijos pateikimo tvarkos, nežinojo ko iš jo reikalauja teisė, todėl nežinojo apie pareigą pateikti privačių interesų deklaraciją.

Byloje taip pat nustatyta, kad teismui nagrinėjamu atveju teismui taikant 2016-04-27 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas) nuostatas kilo abejonių, ar jos leidžia viešinti privačių deklaracijų duomenis tokiu būdu ir tvarka, kaip tai nustatyta Įstatyme. Teismas 2020-03-31 nutartimi nutarė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais:

1. Ar Reglamento 6 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyta sąlyga, kad tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas, atsižvelgiant į Reglamento 6 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, be kita ko, reikalavimą, kad valstybės narės teisė atitinka viešojo intereso tikslą ir yra proporcinga teisėtam tikslui, kurio siekiama, taip pat atsižvelgiant į Chartijos 7 ir 8 straipsnius, aiškintina taip, kad nacionalinėje teisėje negali būti nustatytas reikalavimas viešinti privačių interesų deklaracijų duomenis ir skelbti juos duomenų valdytojo – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos – interneto svetainėje, suteikiant prieigą prie šių duomenų visiems subjektams, kurie turi galimybę naudotis internetu.

2. Ar Reglamento 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas tvarkyti specialių kategorijų asmens duomenis, atsižvelgiant į Reglamento 9 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, be kita ko, į jos g punkte įtvirtintą sąlygą, kad tvarkyti duomenis būtina dėl svarbaus viešojo intereso priežasčių, remiantis Sąjungos arba valstybės narės teise, kuri turi būti proporcinga tikslui, kurio siekiama, nepažeisti esminių teisės į duomenų apsaugą nuostatų ir kuri turi numatyti tinkamas ir konkrečias duomenų subjekto pagrindinių teisių ir interesų apsaugos priemones, taip pat atsižvelgiant į Chartijos 7 ir 8 straipsnius, aiškintina taip, kad nacionalinėje teisėje negali būti nustatytas reikalavimas viešinti privačių interesų deklaracijų duomenis, kurie gali atskleisti asmens duomenis, be kita ko, duomenis, pagal kuriuos galima nustatyti asmens politines pažiūras, narystę profesinėse sąjungose, lytinę orientaciją ir kitą asmeninio pobūdžio informaciją, ir skelbti juos duomenų valdytojo – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos – interneto svetainėje, suteikiant prieigą prie šių duomenų visiems subjektams, kurie turi galimybę naudotis internetu.

ESTT byloje C-184/20 priėmė 2022-08-01prejudicinį sprendimą. ESTT (Didžioji kolegija) nusprendė:

1. 1995-10-24 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo 7 straipsnio c punktas, taip pat 2016-04-27. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktas ir 3 dalis, siejami su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7, 8 straipsniais ir 52 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatyta viešai skelbti internete privačių interesų deklaraciją, kurią privalo pateikti kiekvienas viešųjų lėšų gaunančios Įstaigos vadovas, kiek taip skelbiami, be kita ko, deklaruojančio asmens sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio, taip pat jo artimųjų ar pažįstamų asmenų, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, asmenvardžių duomenys arba duomenys apie per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių sudarytus sandorius, kurių vertė didesnė negu 3 000 eurų.

2. Direktyvos 95/46 8 straipsnio 1 dalis ir Reglamento 2016/679 9 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad asmens duomenų, galinčių netiesiogiai atskleisti fizinio asmens lytinę orientaciją, viešas paskelbimas valdžios institucijos, atsakingos už privačių interesų deklaracijų rinkimą ir jų turinio tikrinimą, interneto svetainėje yra specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymas, kaip tai suprantama pagal šias nuostatas.

Įvertinus ESTT 2022-08-01prejudicinio sprendimo turinį, konstatuotina, kad draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatyta viešai skelbti internete privačių interesų deklaraciją, kurią privalo pateikti kiekvienas viešųjų lėšų gaunančios Įstaigos vadovas, kiek taip skelbiami, be kita ko, deklaruojančio asmens sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio, taip pat jo artimųjų ar pažįstamų asmenų, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, asmenvardžių duomenys arba duomenys apie per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių sudarytus sandorius, kurių vertė didesnė negu 3 000 eurų, taip pat asmens duomenų, galinčių netiesiogiai atskleisti fizinio asmens lytinę orientaciją, viešas paskelbimas valdžios institucijos, atsakingos už privačių interesų deklaracijų rinkimą ir jų turinio tikrinimą, interneto svetainėje yra specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymas, kaip tai suprantama pagal šias nuostatas.

Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje surinktus įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes, Konstitucinio Teismo 2019-12-19 nutarimo ir Nr. KT88-N16/2019 ir ESTT 2022-08-01 prejudicinio sprendimo išaiškinimus, konstatuoja, kad Komisijos sprendimo priėmimo metu teisės aktuose nebuvo nustatyta asmenų, dirbančių viešosiose įstaigose ar asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turinčių administravimo įgaliojimus, privačių interesų deklaracijos pateikimo tvarka, todėl pareiškėjas negalėjo žinojo apie pareigą pateikti privačių interesų deklaraciją. Komisija į šias aplinkybes neatsižvelgė, todėl nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nusprendė sprendimą paskelbti viešai.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta darytina išvada, kad Komisijos sprendimas yra neteisėtas, todėl naikintinas.

Pareiškėjas prašo teismo iš atsakovės priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Į bylą pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad pareiškėjas, atstovaujamas advokatės, patyrė 3 018,95 Eur bylinėjimosi išlaidas už procesinių sprendimų rengimą ir susipažinimą su Konstitucinio Teismo ir ESTT procesiniais sprendimais. Byloje pateikti mokėjimo nurodymai iš kurių matyti, kad pareiškėjas 3 018,95 Eur sumą apmokėjo Advokatų profesinei bendrijai NOOR LEGAL, taigi pareiškėjas su advokatų kontora už suteiktas teisines paslaugas atsiskaitė.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nustatyta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. P. R. 7 punktą, priteistini maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Teismas, įvertinęs, kad sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, t. y. Komisijos Sprendimas panaikintas, taip pat į tai, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų sumų, daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 3 018,95 Eur, iš atsakovės Komisijos.

Byloje pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, kad pareiškėjas sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį, kuris priteistinas iš atsakovės Komisijos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo Ž. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2018-02-07 sprendimą Nr. KS-19 „D. Ž. M.“.

Priteisti iš atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pareiškėjui Ž. M. 3 041,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.