- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-04-25
- Bylos Nr.
- A2.2.-772-960/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-18522-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dariuš Lučinski
- Pažeidėjas
- J. B.
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos
- Advokatai
- Romas Žėkas
- Kategorijos
- 2.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. B., jo atstovui advokatui Romui Žėkui, pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Neringai Launikonytei,
išnagrinėjęs J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. B., būdamas UAB „VM investicija“ (įmonės kodas 300036654, reg. Pirklių g. 5, Vilnius) (toliau - Bendriovė) vadovu ir žinodamas apie UAB „VM investicija“ finansinę padėtį, t.y. kad UAB „VM investicija“ neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turėjo VMI mokestinę nepriemoką, 2015-07-31 nesilaikė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos bei, nors UAB „VM investicija“ turėjo galimybę atsiskaityti su VMI, tačiau, pažeidžiant VMI teises, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais. Tokiais savo veiksmais J. B. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. B. nurodė, jog kaltės nepripažįsta. Paaiškino, jog tik 2015 m. birželio mėnesį sužinojo apie mokestinę nepriemoką už 2014 metus. Jam kilo įtarimas, kad galimai yra nepateiktos deklaracijos ir pradėjo domėtis. Buhalterė jam paaiškino, jog papiršo pateikti. Žino, jog pirmiausia turėjo atsiskaityti su mokesčių inspekcija. Sužinojęs apie pareigą sumokėti mokesčius valstybei, pinigus sąskaitoje turėjo ir galėjo atsiskaityti, bet liepos pabaigoje pinigines lėšas areštavo ir į savo sąskaitą pervedė antstolė. Jis prašė antstolės sumokėti iš areštuotų lėšų mokesčius, bet antstolė delsė tai daryti. 2015-07-31 sumokėjo darbo užmokestį, nes akcininkai suteikė įmonei paskolą ir pervesta suma viršijo arešto didį, todėl manė, jog areštuotomis lėšomis bus galima atsiskaityti su valstybe, nes tai leido padaryti teismo nutartis.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė Neringa Launikonytė prašė teismo tenkinti pareiškimą.
Iš Mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašo matyti, jog iki 2015-10-27 Bendrovės vadovu buvo J. B. (b.l. 5-8).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių Bendrovės sąskaitos išrašų matyti, jog iš Bendrovės sąskaitos nuo 2015-06-09 iki 2015-07-31 buvo vykdomi mokėjimai įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims, tarp kurių 2015-06-09 mokėjimas AB „Lesto“, atsiskaitymo suma – 1276,03 Eur; 2015-06-12 mokėjimas UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, atsiskaitymo suma – 1036,93 Eur; 2015-06-22 mokėjimas UAB „Energijos tiekimas“, atsiskaitymo suma – 1186,74 Eur; 2015-06-30 mokėjimas UAB „AJ PROPERTIES“, atsiskaitymo suma – 77447,28 Eur; 2015-07-01 mokėjimas UAB „Adesoma“, atsiskaitymo suma – 1013,97 Eur; 2015-07-01 mokėjimas UAB „G4S“, atsiskaitymo suma – 1037,30 Eur; 2015-07-01 mokėjimas J. B., atsiskaitymo suma – 228,00 Eur; 2015-07-01 mokėjimas B. R., atsiskaitymo suma – 147,00 Eur; 2015-07-31 mokėjimas J. B., atsiskaitymo suma – 2423,42 Eur. (b.l. 9-13).
Iš Pareiškimo dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, Operatyvaus patikrinimo pažymos, Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašų matyti, jog Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką VMI. Bendrovės mokestinė nepriemoka anksčiau paminėtų atliktų operacijų dienomis buvo tokia: 2015-06-09 sudarė 21089,16 Eur, 2015-06-12 sudarė 21089,16 Eur, 2015-06-22 sudarė 21089,16 Eur, 2015-06-30 sudarė 21089,16 Eur, 2015-07-01 sudarė 14847,96 Eur, 2015-07-31 sudarė 702323,16 Eur. (b.l. 1-4, 15-20).
2015-07-03 Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo areštuotas Bendrovės turtas 740 960,90 eurų sumai, leidžiant šiuo turtu mokėti mokesčius valstybei (b.l. 60-63).
Byloje esančiuose išrašuose apie mokestines prievoles matyti, jog anksčiau paminėtos mokestinės priemonės atsirado Bendrovei pagal dokumentus (deklaracijas), kurie buvo pateikti 2015-07-27 ir 2015-08-07 (b.l. 47-54).
2015-07-10 patvarkymu antstolė Virginija Meškauskienė areštavo Bendrovės lėšas 740 960,90 eurų sumai nurodydama jas saugoti sąskaitose iki atskiro patvarkymo (b.l. 65-66).
2015-08-04 ir 2015-08-05 antstolė Virginija Meškauskienė priėmė patvarkymą ir jį patikslinantį patvarkymą, kuriais AB Swedbank uždraudė be atskiro antstolio patvarkymo atlikti mokėjimus iš Bendrovės sąskaitos, išaiškindama, jog dėl mokėjimų leidžiamų 2015-07-03 Vilniaus apygardos nutartyje skolininkas turėtų kreiptis į antstolę (vykdomosios bylos Nr. 0015/15/17115 lapai 105-106).
2015-08-17 patvarkymu antstolė Virginija Meškauskienė įpareigojo AB Swedbank areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą (vykdomosios bylos Nr. 0015/15/17115 lapas 118).
Visos šios teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindžia, jog laikotarpiu nuo 2015-06-09 iki 2015-07-27 Bendrovė nebuvo pateikusi mokestinių deklaracijų, kurių pagrindu būtų deklaruojami mokėtini mokesčiai, o anksčiau paminėti antstolės patvarkymai ir vykdomosios bylos medžiaga pagrindžia, jog Vilniaus apygardos teismo 2015-07-03 nutartimi ir vėliau antstolės patvarkymais Bendrovės banko sąskaitoje buvo areštuota pinigų suma viršijanti įsiskolinimą pagal pavėluotai pateiktas deklaracijas. Įvertinus šias aplinkybes, kadangi Bendrovė iki 2015-07-27 nebuvo pateikusi mokestinių deklaracijų ir jos sąskaitoje buvo pakankamai piniginių lėšų atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija, darytina išvada, jog atliekant pareiškime nurodytas pinigines operacijas laikotarpiu nuo 2015-06-09 iki 2015-07-01 nebuvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymų eiliškumas ir todėl iš pareikšto kaltinimo šalinamos laikotarpiu nuo 2015-06-09 iki 2015-07-01 atliktos finansinės operacijos. Atsakomybė už mokestinės deklaracijos nepatekimą laiku, nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku.
2015-07-31 atlikdamas finansinę operaciją, kurią J. B. buvo išmokėta 2423,42 eurų suma, J. B. paaiškino, jog ši operacija buvo atlikta, nes po pritaikyto arešto liko dar neareštuota suma ir manė, jog su Valstybine mokesčių inspekcija bus atsiskaityta areštuotomis lėšomis, kas buvo leista teismo nutartyje. Byloje surinkti įrodymai pagrindžia, jog Bendrovei 2015-07-27 pateiktus mokestines deklaracijas, Bendrovei atsirado aiški mokestinė prievolė, kuri nebuvo vykdoma ir tuo metu Bedrovės banko sąskaita, kurioje buvo piniginės lėšos, jau buvo areštuota 740 960,90 eurų sumai, kas neleido bendrovei laisvai disponuoti šiomis piniginėmis lėšomis. Piniginių lėšų areštas buvo pritaikytas ne Valstybinės mokesčių inspekcijos, o kito kreditoriaus reikalavimams užtikrinti, kas leidžia daryti išvadą, jog Bendrovėje susidarė situacija, jog dėl pritaikyto arešto neužteko lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, tarp kurių buvo ir Valstybinė mokesčių inspekcija su mokestiniais reikalavimais. Tokiu atveju 2015-07-31 atlikdamas finansinę operaciją ir pervesdamas iš Bendrovės sąskaitos sau 2423,42 eurų pinigines lėšas, J. B. nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos. J. B. nurodytos aplinkybės, jog jis manė, kad su Valstybine mokesčių inspekcija bus atsiskaityta areštuotomis lėšomis, nepašalina jo atsakomybės, nes piniginės lėšos buvo areštuotos kito, o ne Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimams užtikrinti ir išmokėdamas lėšas sau, jis suteikė sau pirmenybę lėšas gauti anksčiau prieš kreditorių Valstybinę mokesčių inspekciją.
Byloje ištirtų įrodymų visuma yra įrodyta, jog J. B., būdamas UAB „VM investicija“ vadovu ir žinodamas apie UAB „VM investicija“ finansinę padėtį, t.y. kad UAB „VM investicija“ neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turėjo VMI mokestinę nepriemoką, 2015-07-31 nesilaikė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos bei, nors UAB „VM investicija“ turėjo galimybę atsiskaityti su VMI, tačiau, pažeidžiant VMI teises, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais. Tokiais savo veiksmais J. B. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje.
J. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (duomenų apie asmens baudimą administracine tvarka nėra), į tai, jog nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, sankcijoje nustatytus nuobaudų dydžius, į pažeidžiant kreditoriaus interesus atliktos finansinės operacijos dydį, šios operacijos atlikimą savo naudai. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad J. B. skirtina bauda, atitinkanti ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam minimaliam dydžiui.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta ir vadovaudamasis 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
J. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, ir skirti tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų (1448 Eur) baudą.
Paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.