Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas, nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo B. D. skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo B. D. prašymas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. normos taikymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. D. Varėnos rajono apylinkės teismo 2014-12-03 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams. Nuosprendis įsiteisėjęs. B. D. nuteistas už tai, kad 2012-08-28 apie 18 val. (duomenys neskelbtini), R. M. gyvenamajame name, panaudodamas fizinį smurtą: suėmęs R. M. už drabužių, nutempęs į kambarį, laikydamas prispaudęs kaklą ir rankas, užguldamas ją, taip atimdamas galimybę priešintis, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl protinio atsilikimo, lytiškai santykiavo su R. M. prieš šios valią.

Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 15 d. nutartimi nuteistojo B. D. prašymo taikyti BK 75 straipsnį atmetė, motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo B. D. skundas atmestinas.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nuteistojo skundu ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, konstatuoja, jog Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti nėra pagrindo.

2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Baudžiamajame įstatyme įtvirtinus nuostatą, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas ir už sunkius nusikaltimus nuteistam asmeniui, šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu baudžiamuoju įstatymu, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis B. D. yra nuteistas už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurio padarymą jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Taigi, šiuo atveju yra formalusis pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistojo atžvilgiu.

Tačiau pažymėtina, jog BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ir materialusis pagrindas bausmės vykdymo atidėjimui – tai pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 straipsnis, todėl atidedant laisvės atėmimo vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, jog skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai padarė išvadą, jog B. D. atžvilgiu taikyti naujo įstatymo nuostatą bei atidėti paskirtos bausmės vykdymą nėra pagrindo. Teismas įvertino tai, kad B. D. padarė nusikaltimą nukreiptą prieš neįgalų asmenį, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle, kas rodo jo veikos didesnį pavojingumą, visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę. Be to pažymėtina, kad nuteistojo teisė į bausmės vykdymo atidėjimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą. Teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pirmosios instancijos teismas skundžiama 2015 m. birželio 15 d. nutartimi pagrįstai netaikė, todėl nuteistojo B. D. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 5 dalimi, 364 straipsnio 3 dalimi,

nutarė:

Nuteistojo B. D. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.