- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-10
- Bylos Nr.
- ATP-11-135/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-18-3-00710-2011-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Zalaga
Šiaulių apygardos teismo teisėjas Bronius Zalaga, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. M. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimo, kuriuo V. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviems metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. nubaustas už tai, kad 2011 m. spalio 9 d., apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini) raj., (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo traktorių ,,T-150“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus esant vidutinio girtumo laipsniui, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. bei padarė ATPK 126 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. M. prašo panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodo, kad nevairavo transporto priemonės neblaivus, visą laiką neigė alkoholio vartojimą, policijos pareigūnai jo nestabdė. Teigia, kad važiuojant traktoriumi dėl pervargimo ir sunkaus fizinio darbo jam pasidarė bloga, turi senų sveikatos problemų dėl širdies ir aukšto kraujospūdžio, todėl gurkštelėjo su savimi turėtų širdies darbą gerinančių vaistų, išlipo iš traktoriaus pavaikštinėti, įkvėpti gryno oro, galvojo nueiti į prie kelio esančią sodybą paprašyti vandens, tuo metu prie jo privažiavo policijos pareigūnai ir pasiūlė pasitikrinti girtumą. Neigiant alkoholio vartojimą, jam buvo paaiškinta, kad už vengimą tikrintis bus griežta atsakomybė, tada sutiko pūsti alkotesterį, pamatęs rodomas promiles visiškai pasimetė, išsigando, dar prasčiau pasijuto. Nurodo, kad policijoje uždarant į kamerą budėtojui aiškino, jog prastai jaučiasi, pareigūnas iš pradžių neklausė, tačiau vėliau iškvietė greitąją medicininę pagalbą, ligoninėje gavo vaistų, po to vėl buvo parvežtas į policiją ir netrukus išleistas.
Nurodo, kad teismas jo kaltę grindė tuo, jog jis neginčijo alkotesteriu nustatyto 1,78 promilių girtumo, sutiko su patikrinimo rezultatais ir tai patvirtino pasirašydamas ant blaivumo testo kvito, taip pat tuo, kad patikrinimo metu policijos pareigūnams neužsiminė nei apie ką tik vartotus širdies darbą gerinančius lašus, nei apie tai, kad jaučiausi blogai, o ši versija atsirado tik bylos nagrinėjimo teisme metu, kad liudytojas V. V. neminėjo apie tai, kad jis, prieš išlipdamas iš traktoriaus, būtų vartojęs kokius nors vaistus, kad jis (apeliantas) negalėjo paaiškinti, kas iššaukė pasimetimo būseną, dėl ko pareigūnams nepasakė apie vartotus vaistus, apie tai, kad blogai jaučiasi, kad policijos pareigūnai patvirtino, kad jis neatrodė turintis sveikatos problemų, o važiuojant į policijos komisariatą kalbėjo apie tarnybinio automobilio galimus gedimus. Taip pat nurodo, kad teismas išdėstė nuomonę, kad jis (apeliantas), žinodamas, jog buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis ir suprasdamas to pasekmes, ligoninės priėmimo skyriuje turėjo galimybę prašyti paimti kraujo mėginį, tačiau taip nesielgė. Nurodo, kad teismas atmetė jo versiją, kad alkotesterio parodymams įtakos turėjo išgerti širdies darbą gerinantys lašai, kurių sudėtyje yra alkoholio, vertindamas kaip jo gynybinę reakciją, nes šios aplinkybės nepatvirtina jokie įrodymai.
Nurodo, kad teismas nutarime neišdėstė išsamiai visų ištirtų įrodymų ir jų motyvuotai neįvertino rodydamas šališkumą protokolą surašiusiai institucijai, nekreipė dėmesio į policijos pareigūnų parodymų prieštaringumą, jo kaltę grindė prielaidomis, psichologiniais pamąstymais, o ne byloje esančiais įrodymais.
Nurodo, kad jis neturi galimybės pateikti jokio objektyvaus įrodymo, kad gėrė vaistus, kaip ir pareigūnai neturi tokio įrodymo, kad jis jų negėrė. Tvirtina, kad visa po to sekusi įvykio eiga įrodo, kad jis buvo blaivus, kad buvo sutrikusi širdies veikla, dėl to ir gėrė vaistus. Nurodo, kad lašus vartoja pastoviai ir nešiojasi su savimi, juos geria gurkšniais. Mano, kad tai, jog kartu traktoriumi važiavęs V. V. neminėjo, kad jis būtų vartojęs kokius nors vaistus, neįrodo, kad jų nevartojo, nes jis to galėjo nepastebėti, tačiau jis patvirtino, kad važiuojant jam (apeliantui) pasidarė bloga, todėl išlipo iš traktoriaus ir teismas nepripažino, kad šie V. V. parodymai būtų melagingi, o V. V. teisme parodė viską teisingai ir netikėti jo parodymais teismas neturėjo pagrindo.
Nurodo, kad nuo pakilusio spaudimo jo veidas pasidarė raudonas, o pareigūnas K. R. alkoholio kvapą užuodė tik po to, kai jis (apeliantas) įsėdo į automobilį, tačiau K. R. kitų neblaivumo požymių nenurodė pastebėjęs. Nurodo, kad ir pareigūnas G. S. parodė, jog jis vizualiai neatrodė girtas, mano, kad dėl vidutinio girtumo asmuo turėtų rodyti neblaivumo požymius.
Teigia, kad pareigūno K. R. tarnybiniame pranešime aiškiai nurodyta, jog jis klausė, ar jis (apeliantas) nevartojo alkoholio ir jis atsakęs, kad ne, tačiau teisme pareigūnas aiškino priešingai ir pareigūnas K. R. negalėjo paaiškinti tokio pasikeitimo. Atkreipia dėmesį į tai, kad ankstesnio proceso metu G. S. aiškino, jog jis prisipažino gėręs su V. V., tačiau iškėlus klausimą, kodėl V. V. buvo patikėtas traktorius nušalinus apeliantą nuo vairavimo, atsirado kita versija- neva jis gėręs su kaimynu. Pažymi, kad antrojo proceso metu pareigūnų parodymai, siekiant įrodyti jo neblaivumą, buvo dar išsamesni.
Nurodo, kad yra jautrus žmogus ir susidūrimas su policija, patikrinimas alkotesteriu jam sukėlė stresą, pareigūnams sakė, jog pasijuto blogai, todėl sustojo, klausė, kodėl turi tikrintis alkotesteriu, jei alkoholio negėrė. Pažymi, kad tokioje situacijoje visiškai nepagalvojo, kad reikia pasakoti apie išgertus vaistus, juolab, kad prieš patikrinimą alkotesteriu klausė tik apie alkoholį, o vežant į (duomenys neskelbtini) neiškentė nepasakęs, koks gedimas yra automobilyje, nes apie techniką turi supratimą, tačiau tai neįrodo, jog tuo metu jo savijauta nebuvo bloga, savijauta vis blogėjo. Nurodo, kad po tokių įvykių neatėjo į galvą ligoninėje prašyti paimti kraują. Nurodo, kad teismas nesiaiškino, kodėl iš jo nebuvo paimtas paaiškinimas, kas patvirtina, kad jis (apeliantas) nepripažino vartojęs alkoholio. Daro prielaidą, kad jam dėl to, jog kelias valandas nebuvo teikiama medicininė pagalba, pareigūnai patys išsigando dėl ateityje galimų pretenzijų dėl pavėluotai suteiktos pagalbos ir skubotai surašė protokolą bei pamiršto paimti paaiškinimą, kuris pagal ATPK 260 str. 1 d. yra būtinas.
Apelianto nuomone, teismo šališkumą rodo ir liudytojo V. B. parodymų ignoravimas, kuris suteikė medicininę pagalbą ligoninėje, kuris nurodė, kad jam buvo nustatyta hipertenzija, krūtinės angina, skirti vaistai, nebuvo jokio įtarimo, jog jis gali būti girtas, dėl to buvo skirti ir psichotropiniai vaistai - diazepamas, kuris neblaiviems neskiriami. Pažymi, kad teismas nenurodė argumentų, kodėl nesirėmė gydytojo parodymais, jog jis nebuvo girtas. Pažymi, kad alkotesteriu buvo patikrintas 11.11 val., o į ligoninės priimamąjį buvo pristatytas 12.40 val. ir per tiek laiko nuo vidutinio girtumo laipsnio neįmanoma išblaivėti. Pareigūnai išblaivėjimo laiką nurodė 14.50 val. Nurodo, kad teismui pateikė širdies darbą gerinančių vaistų pakuotės informacinį lapelį, iš kurio matyti, kad vaistuose yra etilo alkoholio, tačiau jų vartojimas nedraudžia vairuoti transporto priemones. Nurodo, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina jo teiginių teisingumą. Teigia, kad nesant apsvaigimo požymių vien alkotesterio parodymai negali būti pakankamu įrodymu, jog jis vairavo transporto priemonę apsvaigęs. Tvirtina, kad visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, o nekaltumo prezumpciją paneigti privalo institucija, inicijavusi administracinio teisės pažeidimo bylą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į V. M. skundą Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono PK (toliau institucija) prašo palikti galioti paskirtą nuobaudą, taip pat nurodo, kad policijos pareigūnų parodymai nebuvo prieštaringi.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliaciniu skundu V. M. ginčija Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimą dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo. ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis.
2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punkte nustatyta, kad asmens neblaivumas (girtumas) nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba.
Taisyklių 2 punkte tikrinimas yra apibrėžtas kaip policijos ar karo policijos, Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos pareigūnų, darbdavių ar darbdavių įgaliotų asmenų, karinių vienetų vadų ar jų įgaliotų asmenų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, pagal kompetenciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, karys, taip pat krašto apsaugos sistemos institucijų darbuotojas, dirbantis aplinkoje, veikiamoje pavojingų veiksnių, ar dirbantis su potencialiai pavojingais įrenginiais, yra neblaivus (girtas). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. M. 2011 m. spalio 9 d. alkotesteriu Lion Alkolmeter 500, metrologinės patikros liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,78 prom. (b.l. 2, 3), protokole nurodytas alkotesterio patikros sertifikato numeris patvirtina, kad V. M. neblaivumo patikrinimo metu alkotesteris buvo patikrintas ir juo buvo galima naudotis, todėl pagrindo abejoti alkotesterio parodymais nėra.
Taisyklių 10 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnai privalo pristatyti asmenį medicininės apžiūros atlikimui tik tada, kai transporto priemonės vairuotojas, įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, įtariamas esant apsvaigęs arba kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo. Nesutikdamas su alkotesterio parodymais, asmuo savo iniciatyva gali kreiptis dėl medicininės apžiūros atlikimo. Medicininė apžiūra apibrėžiama kaip specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą, pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra neblaivus (girtas) arba apsvaigęs (Taisyklių 2 p.). LR Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos (toliau – Metodika) 2 punkte nurodyta, kad medicininę apžiūrą sudaro keturi etapai: bendras asmens būklės vertinimas; tiriamųjų medžiagų paėmimas; tiriamųjų medžiagų ištyrimas; išvados formulavimas. Atlikus medicininę apžiūrą yra surašomas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas, kurio forma yra patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu.
Byloje esantis išrašas iš medicininės kortelės patvirtina, kad V. M. 2011 m. spalio 9 d. kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė. Išraše nurodyta, kad V. M. nustatyta pirminė hipertenzija II laipsnio, krūtininė anga, diagnozuota 2002 m, pagal ambulatorinės kortelės kopiją girtumas nenustatytas (b.l. 40).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ATPK 126 straipsnio numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N261-3165/2009). Be to, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl vėlesniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009). Juolab, kad medicininių dokumentų išraše nurodyta tik tai, kad V. M. girtumas nenustatytas tik pagal ambulatorinės kortelės kopiją, o ne taikant tokio pobūdžio tyrimams naudojamas technikas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad medicininė apžiūra V. M. dėl jo sveikatos nusiskundimų buvo atlikta praėjus daugiau nei 1 val. 30 min. po pažeidimo padarymo ir esant V. M. sveikatos nusiskundimams, gydytojai kreipė dėmesį į jo sveikatos būklę, o ne į tai, kokiam stovyje jis yra, t.y. apsvaigęs nuo alkoholio, ar ne.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje N62-3686/2008).
Taisyklių 6 punkte nurodyta, kad siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus (negirtas), policijos pareigūnai: 1) įvertina bendrą asmens būklę pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru; 2) transporto priemonės vairuotojui prieš tikrinimą ar pristatymą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą žodžiu paaiškina atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje teisinius padarinius; 3) nedelsdami tikrina transporto priemonės vairuotoją (jo sutikimu) arba pristato jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. LR Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad esant neblaivumo/apsvaigimo požymiams (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai) yra vertinama bendra asmens būklė: ar gali eiti tiesia linija, ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą. Policijos pareigūno K. R. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog nuo V. M. sklido alkoholio kvapas (4 b.l.), o pareigūno G. S. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad atvestas vairuotojas į tarnybinį automobilį buvo su girtumo požymiais. Šias aplinkybes policijos pareigūnai K. R. ir G. S. patvirtino apklausti teismo posėdžio metu (96-97 b.l.). Nors byloje nenustatyta, kad V. M. buvo liepta eiti tiesia linija ar stovint pirštu pataikyti į nosies galą, tačiau tai nėra pagrindas pripažinti alkotesterio parodymus neteisėtais.
Šalies argumentai
V. M. paaiškinimai dėl įvykio aplinkybių yra nenuoseklūs, todėl vertintini kritiškai. Iš pareigūnų tarnybinių pranešimų ir jų parodymų teisme matyti, kad įvykio metu V. M. sveikatos sutrikimų ir tai, kad dėl to vartojo vaistus, nenurodė. Taip pat abu policijos pareigūnai nuosekliai tvirtino, kad jie sustabdė iš priekio atvažiuojantį traktorių ir iš jo išlipęs traktorininkas pradėjo eiti link traktoriaus priekabos, paprašytas pasitikrinti girtumą, to vengė, tik paaiškinus pasekmes, tai padarė (4,5, 96-97 b.l.).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (dalį jų motyvuotai atmesdamas) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, nėra pagrindo jį naikinti ar keisti skundo motyvais, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o teismo nutarimas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimą nepakeistą ir V. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.