Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2022-01-18 · Civilinė byla Nr. 2-42-405/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-01-18
Bylos Nr.
2-42-405/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Lisauskienė
Ieškovas
A. R.
Kategorijos
  • 2.3.2.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.4.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-42-405/2022Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00269-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2; 2.4.2.13; 3.1.7.6; 3.2.6.1
(S)VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 18 d.Švenčionys
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Nijolė Lisauskienė,sekretoriaujant Vilmai Vilkoicienei,dalyvaujant ieškovei A. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. R. ieškinį valstybės įmonei Turto bankui dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė A. R. ieškiniu prašo pripažinti, kad ½ dalis buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir garažas (boksas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), jai priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Ieškovė A. R. paaiškino, kad 1992 m. spalio 7 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria įsigijo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Tuo metu jos sutuoktinis V. R. jau buvo išvykęs gyventi į Rusiją, kartu gyventi jie neketino. Butą įsigijo už savo asmenines lėšas ir investicinius čekius. Įsigyti butą jai padėjo jos tėvai, nes ji neturėjo pakankamai lėšų – tėvai jai davė pinigų, taip pat panaudojo iš tėvų gautus investicinius čekius. Butą pirko kartu su pilnamečiu sūnumi po ½ dalį. Jos santuoka su V. R. tuo metu nebuvo nutraukta, tačiau jie buto įsigijimo metu kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio, sutuoktinis buvo jau išvykęs, buto dalį ji pirko norėdama turėti jai asmeninės nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą. Vėliau, 2003 m., ji už savo lėšas, kurių dalį jai paskolino sūnus, įsigijo garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini). Nuo 1992 m. rudens, kai sutuoktinis išvyko, ji jo nematė, su juo nebendravo ir nieko apie jį nežinojo. Bendrų lėšų su sutuoktiniu neturėjo, nes jis beveik nedirbo, o jos darbo užmokestis buvo nedidelis, iš jo šeima turėjo pragyventi. Turtas įgytas santuokos metu, todėl ji negali disponuoti visu turtu. Ji sužinojo, kad V. R. (duomenys neskelbtini) mirė. Jos įsigytas turtas jos sutuoktiniui nepriklausė, turtą įsigijo ji viena savo reikmėms, todėl prašo ieškinį patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė VĮ Turto bankas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad dėl ieškinio pagrįstumo palieka spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Nustatyta, kad 1973 m. liepos 7 d. ieškovė A. R. sudarė santuoką su V. R. (b. l. 3). Nekilnojamojo turto registre ieškovės A. R. vardu 1992 m. spalio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įregistruota nuosavybės teisė į ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 2003 m. lapkričio 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu – į garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 4, 5). Iš mirties liudijime (b. l. 6) esančių duomenų nustatyta, kad V. R. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovė A. R. gyvenamąją vietą nuo 1982 m. lapkričio 11 d. deklaruoja (duomenys neskelbtini) (b. l. 9).

Iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse buvo įtvirtinta, kad turtas, įgytas sutuoktinių santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė (SŠK 21 str. 1 d.). LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d. nustatyta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus, todėl byloje vadovaujamasi šiuo metu galiojančio CK normomis. Pagal LR CK 3.87 str. sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nepadalytas arba bendroji jungtinė nuosavybė nepasibaigia kitokiu būdu. CK 3.88 str. 1 d. nustatyta, kad, be kita ko, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, šio straipsnio 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pagal CK 3.89 str. 1 d. 7 p., asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamas turtas, be kita ko, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Sutuoktinis, manantis, kad santuokos metu įgytas turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 38 str. 2 d. įtvirtintą prezumpciją leistinais įrodymais (CK 3.89 str. 2 d.) (LAT 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007). Byloje esančiais rašytiniais įrodymais patvirtinama, kad ieškovė buto dalį įsigijo 1992 m. spalio 7 d., garažą (boksą) – 2003 m. lapkričio 11 d. Byloje iš ieškovės, liudytojų J. R. ir A. T. paaiškinimų nustatyta, kad tuo metu, kai ieškovė įsigijo butą, vėliau garažą, ji su sutuoktiniu kartu negyveno. Sutuoktinis buvo palikęs šeimą ir grįžęs gyventi į Rusiją, jokių tarpusavio ryšių nepalaikė, ieškovė bendrų su sutuoktiniu lėšų neturėjo – gyvenant kartu sutuoktinis paskutiniu metu jokių pajamų negaudavo, nes nedirbo. Taip pat nustatyta, kad ieškovės sutuoktinis nebuvo sugrįžęs į šeimą, niekada bute negyveno ir nesinaudojo kitu nekilnojamuoju turtu. Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, kuriais būtų patvirtinama, kad buto dalis buvo įsigyta už jos tėvų duotas pinigines lėšas ir panaudojant tėvų jai atiduotus investicinius čekius, garažas – už ieškovės lėšas ir iš sūnaus pasiskolintas lėšas, tačiau iš ieškovės ir liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovės valia buvo išreikšta įsigyti turtą asmeninės nuosavybės teise, nes liko gyventi be sutuoktinio, turėjo apsirūpinti gyvenamąja vieta. Ši aplinkybė iš dalies patvirtinama ir tuo, kad ieškovė butą įsigijo kartu su pilnamečiu sūnumi po ½ dalį.

Nustatyta, kad, ieškovei įsigyjant nekilnojamąjį turtą, ieškovės valia buvo išreikšta jį įsigyti savo asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn, nes apie tai buvo žinoma liudytojams, turto įsigijimo metu ieškovė su sutuoktiniu kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio, turtą įsigijo už savo ir jai perduotas (buto dalį) bei savo ir paskolintas (garažą) lėšas, ieškovės sutuoktinis niekada bute negyveno ir nekilnojamuoju turtu nesinaudojo, sutuoktinis mirė 2003 m. gruodžio 25 d., jo įpėdiniai nereiškė teisių į minėtą turtą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, yra pagrindo vertinti, kad ieškovė nekilnojamąjį turtą įsigijo asmeninės nuosavybės teise.

Ieškovė neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 270 str., LR CK 3.87, 3.88, 3.89 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti ½ buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir garažą (boksą) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Teisėja Nijolė Lisauskienė