Kauno apylinkės teismo nutartis

2023-11-21 · Byla Nr. S2-22686-358/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-21
Bylos Nr.
S2-22686-358/2023
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-12656-2023-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audronė Levinskienė
Pareiškėjas
VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. S2-22686-358/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12656-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos:3.2.3.8; 3.2.7.1; 3.4.5.20(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. lapkričio 21 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ritai Šalkauskienei,

nedalyvaujant pareiškėjos VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos atstovui,

nedalyvaujant hospitalizuotinam asmeniui D. V.,nedalyvaujant hospitalizuotino asmens globėjai E. B.,dalyvaujant įgaliotajai atstovei advokatei G. M.,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos (toliau – pareiškėjos) prašymą dėl teismo leidimo išdavimo pratęsti neveiksnaus asmens atitinkamoje srityje D. V. hospitalizavimą ir gydymą psichiatrijos įstaigoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjos prašymas išduoti teismo leidimą pratęsti neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens D. V. hospitalizavimą ir gydymą VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje trijų mėnesių terminui, terminio pradžią skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 24 d. 19 val. 35 min.

Prašyme nurodyta, kad 2023 m. spalio 24 d. 19 val. 35 min. į VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus Ūmių psichikos sutrikimų (gydymo) skyrių pagal Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 punktą hospitalizuotas neveiksnus atitinkamoje srityje asmuo jo globėjo sutikimu. D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Pacientui D. V. nuo 1999 m. yra diagnozuota psichikos liga – paranoidinė šizofrenija, daug kartų gydytas psichiatrijos stacionaruose, paūmėjimų metu vyrauja paranoidinė – haliucinacinė simptomatika bei jos pasėkoje agresyvus, impulsyvus elgesys su psichomotoriniu sujaudinimu; liga įgavusi nepertraukiamą eigą, rezistentišką gydymui, ryškūs pakitimai mąstyme, emocijų, valios srityse, sutrikusi socialinė adaptacija, nustatytas 0% DL, nuo 2006 m. pripažintas neveiksniu; 2006 m. sausio 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu globėja ir turto administratore paskirta mama E. B. 2017 m. gegužės 11 d. Kauno apylinkės teismo pripažintas neveiksniu turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, tame tarpe sveikatos priežiūros srityje. Pacientas reguliariai yra gydomas psichiatrų ambulatoriškai. Šį kartą stacionarizuotas dėl psichozinės simptomatikos, pasireiškusios neadekvataus, priešiško su galimomis agresyvumo tendencijomis mamai elgesiu bei psichomotoriniu sujaudinimu. 2023 m. spalio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi leista pratęsti neveiksniam atitinkamoje srityje asmeniui D. V., jo globėjos sutikimu gydymo VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus Ūmių psichikos sutrikimų (gydymo) skyriuje terminą vieno mėnesio laikotarpiui, šį laikotarpį skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 24 d. 19 val. 35 min. Paciento esminio psichikos būsenos pagerėjimo gydymo eigoje nestebima, išlieka indikacijos tolesniam gydymui stacionare, todėl prašo išduoti teismo leidimą pratęsti neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens D. V. hospitalizavimą ir gydymą VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje trijų mėnesių terminui, terminio pradžią skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 24 d. 19 val. 35 min.

Hospitalizuotino asmens D. V. atstovė advokatė teismo posėdžio metu prašymui neprieštaravo.

Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.

CK 2.26 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmuo gali būti paguldytas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo turi psichikos ir elgesio sutrikimą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. Jeigu asmuo yra neveiksnus atitinkamoje srityje, sutikimą dėl jo hospitalizacijos, tačiau ne ilgiau kaip tris darbo dienas, gali duoti asmens globėjas. Neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens priverstinė hospitalizacija po to gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu.

Priverstinio hospitalizavimo tvarkos įgyvendinimą numato Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. 1-924 pakeitimo įstatymo 2019 m. sausio 11 d. Nr. XIII-1906 12 straipsnio 1 dalį, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, atsisakantis hospitalizavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti priverstinai hospitalizuojamas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienas, tik jeigu iš paciento elgesio ir (ar) kitų objektyvių duomenų galima pagrįstai spręsti, kad yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. Jeigu psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią stacionarines asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, pristatomas greitosios medicinos pagalbos asmens sveikatos priežiūros specialisto sprendimu, sprendimą dėl priverstinio hospitalizavimo priima psichikos sveikatos priežiūros įstaigos, į kurią pristatytas psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, gydytojas psichiatras arba gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras. Priverstinai hospitalizavus asmenį, gydytojas psichiatras privalo nedelsdamas kreiptis į pacientą dėl rašytinio sutikimo jį gydyti konkrečiais vaistais ar priemonėmis (būdais). Jeigu pacientas negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesus ir dėl to nepavyksta gauti paciento sutikimo dėl gydymo konkrečiais vaistais ar priemonėmis (būdais) ir kai yra šioje dalyje nurodytos aplinkybės, jis Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti priverstinai gydomas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienas.

Minėto Įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog motyvuotą sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo ilgiau kaip 3 darbo dienas būtinumo, įvertinę psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento psichikos sveikatos būklę, kartu priima du psichikos sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai psichiatrai ir vienas psichikos sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įgaliotas įstaigos administracijos darbuotojas. Jeigu šioje dalyje nurodyti asmenys priima motyvuotą sprendimą, kad psichikos ir elgesio sutrikimų turintį pacientą būtina priverstinai hospitalizuoti ir (ar) priverstinai gydyti ilgiau kaip 3 darbo dienas, psichikos sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje priverstinai hospitalizuojamas ir (ar) priverstinai gydomas psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, privalo ne vėliau kaip per 48 valandas nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios kreiptis į teismą dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo.

Teismas, apsvarstęs psichikos sveikatos priežiūros įstaigos kreipimąsi dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, gali priimti sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinės hospitalizacijos ir (ar) priverstinio gydymo pradžios.

Įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad motyvuotą sprendimą dėl neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens jo globėjo sutikimu hospitalizavimo ir gydymo, pasibaigus neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens jo globėjo sutikimu hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo terminui, nurodytam šio straipsnio 2 dalyje, pratęsimo būtinumo priima šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys, įvertinę neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens psichikos sveikatos būklę. Jeigu šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys priima motyvuotą sprendimą, kad neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens jo globėjo sutikimu hospitalizavimą ir gydymą reikia pratęsti, psichikos sveikatos priežiūros įstaiga ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens jo globėjo sutikimu hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo termino, nurodyto šio straipsnio 2 dalyje, pabaigos privalo kreiptis į teismą dėl neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens jo globėjo sutikimu hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo. Teismas, apsvarstęs psichikos sveikatos priežiūros įstaigos kreipimąsi dėl neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens jo globėjo sutikimu hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo, priima sprendimą nepratęsti neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens jo globėjo sutikimu hospitalizavimo ir gydymo arba juos pratęsti, bet kiekvieną kartą ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.

D. V. priverstinai hospitalizuotas 2023 m. spalio 24 d. Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartimi D. V. leista tęsti gydymą viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje 1 mėnesio laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 24 d. 19 val. 35 min. Kadangi D. V. serga psichikos liga, jam diagnozuota paranoidinė šizofrenija, dažnai gydomas psichiatrijos stacionare, stebimas rezistentiškumas gydymui, šiuo metu jo psichinė būklė yra pablogėjusi, gydant pacientą esminio psichikos būsenos pagerėjimo nestebima, todėl gydytojų konsiliumo (aptarimo) metu konstatuota, kad išlieka indikacijos tęsti D. V. gydymą stacionare.

Išvardintų įrodymų visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad yra reali grėsmė, jog D. V. savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, apsvarstęs psichiatrų rekomendacijas, sprendžia, jog pareiškėjos prašymas dėl D. V. hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo yra pagrįstas, todėl prašymas tenkintinas ir išduotinas teismo leidimas dėl D. V. hospitalizavimo ir gydymo termino pratęsimo psichiatrijos įstaigoje trijų mėnesių laikotarpiui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.26 straipsnio 3, 4 dalimis, Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. 1-924 pakeitimo įstatymo 2019 m. sausio 11 d. Nr. XIII-1906 12 straipsnio 3 dalimi, 14 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos prašymą tenkinti.

Pratęsti D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) hospitalizavimo ir gydymo terminą trijų mėnesių laikotarpiui, šį laikotarpį skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 24 d. 19 val. 35 min.

Nutartis vykdoma skubiai.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Atskirojo skundo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo.

Teisėja Audronė Levinskienė