- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-03
- Bylos Nr.
- I-1105-968/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Iveta Pelienė, Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rumeks NNZ“
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Vilius Martišius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Henriko Sadausko,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rumeks NNZ“ atstovui advokatui Viliui Martišiui,
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei G. M.,
trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei R. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rumeks NNZ“ skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja UAB „Rumeks NNZ“ su skundu, kurio reikalavimus patikslino teismo posėdyje (b. l. 1–2, 115), kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) 2017-11-29 raštą Nr. 1SS-2813-(8.5.) (toliau – Tarnybos 2017-11-29 raštas); 2) panaikinti Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – Skyrius) 2017-10-10 raštą Nr. SFP-1476-(14.49.36.) (toliau – Skyriaus 2017-10-10 raštas); 3) įpareigoti atsakovą pašalinti padarytus pažeidimus, t. y. iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą ir priimti naują sprendimą.
2. Pareiškėja nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) direktoriui 2017-07-26 pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo (u. k. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – Žemės sklypo projektas) rengimą, siekiant išpirkti šalia esantį laisvos įsiterpusios valstybinės žemės sklypą (toliau – Ginčo sklypas). Skyrius 2017-10-10 raštu informavo pareiškėją, kad nepritaria Žemės sklypo projekto rengimui bei atsisako išduoti reikalavimus šiam projektui rengti, kadangi projektuojamas kaip įsiterpęs žemės sklypas neatitinka teisės aktuose nustatyto įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Pareiškėja Skyriaus 2017-10-10 raštą apskundė Tarnybai, kuri 2017-11-29 raštu pritarė Skyriaus pozicijai. Skyrius ir Tarnyba nurodė, kad Ginčo sklypas, kuris formuojamas kaip įsiterpęs žemės plotas, yra pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoje, šiaurinėje pusėje ribojasi su laisva nesuformuota valstybine žeme, rytų pusėje – su Liepkalnio gatve, pietų pusėje – su keliu ir padarė išvadą, kad šis sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Pareiškėjos nuomone, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas) 2.15 punktą ir administracinių teismų praktiką, žemės sklypas laikomas įsiterpusiu net ir tuo atveju, kai jis ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, tačiau įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Ginčo sklypas atitinka teisės aktuose įtvirtintą griovio sąvoką ir jam keliamus reikalavimus. Nutarimo 2.15 punkte įtvirtinta, kad jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys. Nagrinėjamu atveju skirtingose Ginčo sklypo vietose plotis nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos sudaro atstumas, neviršijantis Nutarime nustatytos ribos, todėl Ginčo sklypas atitinka griovio sąvoką ir gali būti parduotas pareiškėjai, sujungiant jį su jai priklausančiu besiribojančiu Žemės sklypu. Aplinkybę, kad Ginčo sklypas atitinka griovio sąvoką pripažino ir Tarnyba, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių nurodė, kad Ginčo sklype esantis griovys užima tik nedidelę dalį, todėl formuojamas Ginčo sklypas neatitinka Nutarimo 2.15 punkte nustatytų sąlygų. Tačiau jokie teisės aktai nenustato, kokią žemės ploto dalį turi užimti laisvoje valstybinėje žemėje esantis griovys, nei kokio dydžio šis griovys turi būti. Nutarime nustatomas maksimalus įsiterpusio žemės sklypo plotas (0,04 ha gyvenamosiose teritorijose it 0,5 ha kitose teritorijose), bet ne juose esančio šlaito, griovio ar siauros juostos ploto. Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjos prašymą, netinkamai aiškino Nutarimo 2.15 punkto nuostatas. Šio punkto antroji pastraipa, kurioje kalbama apie tai, kokių matmenų sklypai laikomi siaura juosta, šlaitu ar grioviu, turi būti taikoma tik teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus. Ginčo sklypas yra pramonės ir sandėliavimo teritorijoje, todėl, vadovaujantis sistemine ir lingvistine Nutarimo 2.15 punkto normų analize, tokioms teritorijoms neturi būti taikomi Nutarimo 2.15. punkto antroje pastraipoje nurodyti kriterijai. Nutarimo 2.15. punkto trečioje pastraipoje nustatyta, kad kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha. Šioje dalyje nekalbama apie jokias kitas sąlygas ar matmenis, todėl pagal Nutarimo 2.15 punkto trečią pastraipą įsiterpusiu sklypu gali būti laikomas ir toks sklypas, kurio maksimalaus pločio, šlaito ar griovio matmenys viršija Nutarimo 2.15. punkto antroje pastraipoje nurodytus matmenis. Iš Tarnybai pateiktų dokumentų matyti, kad Ginčo sklype neįmanoma suformuoti racionalaus atskiro žemės ploto, nes jis yra netinkamos konfigūracijos, t. y. siauras (apie 15 m pločio) ir ilgas, įsiterpęs tarp pastato ir gatvės. Ginčo sklypas yra 600 kv. m., šio ploto pardavimas ne aukciono būdu atitiktų tiek Nutarimo 2.15 punkto numatytas sąlygas, tiek juo siekiamus tikslus. Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, todėl jos argumentas, kad iš pareiškėjos pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti, kad prašomame formuoti žemės sklype yra griovys, negali būti laikomas atitinkančiu viešojo administravimo principus ir pareigą imtis aktyvių priemonių gauti visą informaciją, būtiną objektyvaus ir teisėto sprendimo priėmimui. Tarnyba 2017-11-29 rašte esamos situacijos visapusiškai neišnagrinėjo, nesivadovavo galiojančiu teisiniu reglamentavimu.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime (b. l. 34–39) su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime išdėsto faktines aplinkybes, susijusias su Žemės sklypo projekto rengimu, ir nurodo, kad Ginčo sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nes šis žemės plotas ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu valstybinės žemės plotu ir jis nelaikytinas siaura juosta, kadangi jo plotis viršija 10 m, šiaurinėje pusėje ribojasi su laisva nesuformuota valstybine žeme, rytų pusėje – su Liepkalnio gatve, pietų pusėje – su keliu. Be to šiaurinės kraštinės plotis yra apie 16 m, o vakarinės kraštinės plotis apie 17 m. Iš UAB „Geo group“ matininko parengto formuojamo žemės sklypo Vertikalinio plano M 1:500 (toliau – Vertikalinis planas) matyti, kad griovys užima tik nedidelę formuojamo kaip įsiterpusio Ginčo sklypo dalį.
Teismo posėdyje atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovė atsiliepime išdėstytais motyvais prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime (b. l. 82–87) pozicijos dėl pareiškėjos skundo neišreiškė, nurodė, kad pareiškėjos prašomas prisijungti Ginčo žemės sklypas atitinka Nutarimo 2.15 punkto 1 ir 3 pastraipoje įtvirtintus įsiterpusio žemės sklypo, kuris yra kitos paskirties, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoje, kriterijus.
Teismo posėdyje Administracijos atstovė iš esmės pakartojo atsiliepime išdėstytus motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Skyriaus 2017-10-10 rašto, kuriuo Skyrius atsisakė išduoti reikalavimus Žemės sklypo projekto rengimui, nes, jo nuomone, projektuojamas kaip įsiterpęs Ginčo sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu, kurį būtų galima parduoti pareiškėjai ne aukciono būdu, ir Tarnybos 2017-11-29 rašto, kuriuo išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka išnagrinėjus pareiškėjos skundą dėl Skyriaus 2017-10-10 rašto pritarta Skyriaus 2017-10-10 rašte išdėstytai pozicijai, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pareiškėja prašo teismo įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą ir priimti naują sprendimą dėl pateikto Administracijos prašymo.
6. Remiantis rašytiniais bylos įrodymais nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės:
6.1. Pareiškėja 2017-07-26 Administracijos direktoriui pateikė prašymą (reg. 2017-07-26, Nr. A647-874/17), kuriuo prašė organizuoti 0,2726 ha žemės sklypo (u. k. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (Žemės sklypas) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (b. l. 55–67). Iš nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) centrinio duomenų banko 2017-07-26 išrašo apie Žemės sklypą (toliau – Išrašas) matyti, kad šis sklypas yra pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoje (žr. Išrašo 2.1 punktą; b. l. 59–64).
6.2. Administracijos direktoriaus pavaduotoja priėmė 2017-09-28 įsakymą Nr. A-30-2638 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (b. l. 72), kuriuo nustatė, kad pradedamas rengti apie 3 326 kv. m ploto žemės sklypo Liepkalnio g. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektas (Žemės sklypo projektas), kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą (Ginčo sklypas) su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo. Šiuo įsakymu Administracijos Miesto plėtros departamentui pavesta kreiptis į Skyrių dėl Žemės sklypo projekto rengimo reikalavimų pateikimo.
6.3. Administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus Žemės tvarkymo projektų poskyrio vyr. specialistė 2017-10-03 Skyriui pateikė Prašymą pateikti projekto rengimo reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti Nr. ZSFP-39995 (toliau – Miesto plėtros departamento 2017-10-03 prašymas) (b. l. 74, 103). Šiuo prašymu buvo prašoma pateikti reikalavimus Žemės sklypo projektui rengti, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti jį su besiribojančiu Žemės sklypu.
6.4. Išnagrinėjęs Miesto plėtros departamento 2017-10-03 prašymą, Skyrius parengė skundžiamą 2017-10-10 raštą (b. l. 75–76), kuriuo nepritarė Žemės sklypo projektui ir atsisakė išduoti reikalavimus jam rengti. Skyrius, vadovaudamasis Nutarimo 2.15 punkte nurodytu teisiniu reguliavimu, padarė išvadą, kad žemės plotas įsiterpusio žemės sklypo statusą atitinka, kai yra visuma šių sąlygų: žemės plotas turi nesiriboti su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo ir šis žemės plotas turi būti ne didesnis nei 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis yra (pastaroji sąlyga netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai). Skyrius 2017-10-10 rašte konstatavo, kad: nagrinėjamu atveju formuojamas kaip įsiterpęs Ginčo sklypas ribojasi su laisva valstybine žeme, nesuformuota kaip atskiras žemės sklypas, todėl jis neatitinka visų sąlygų, kurios turi būti įgyvendintos, kad šis plotas atitiktų įsiterpusio žemės sklypo sąvoką; Ginčo sklypas nepatenka į išimčių sąrašą, nes jis nelaikytinas siaura juosta, kadangi jo plotis viršija 10 m. Atsižvelgęs į tai ir konstatavęs, kad projektuojamas kaip įsiterpęs Ginčo sklypas neatitinka Nutarimo 2.15 papunktyje nustatytos įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, Skyrius nepritarė Žemės sklypo projekto rengimui ir atsisakė išduoti reikalavimus tokiam projektui rengti. Skyrius 2017-10-10 raštą išsiuntė tik Administracijos Miesto plėtros departamentui, pareiškėjai jo nesiuntė.
6.5. Dėl Skyriaus 2017-10-10 rašto pareiškėja 2017-10-17 pateikė skundą Tarnybai (reg. 2017-10-23, Nr. 1GS-2144) (toliau – 2017-10-17 skundas) (b. l. 16), kuriame nurodė, kad Ginčo sklypas atitinka teisės aktuose įtvirtintą griovio sąvoką, kad Skyrius neanalizavo ir nenagrinėjo Ginčo sklypo atitikimo visoms Nutarimo 2.15 punkte nustatytoms išimtims, t. y. nevertino, ar Ginčo sklypas atitinka griovio ar šlaito sąvokai.
6.6. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos 2017-10-17 skundą, priėmė skundžiamą 2017-11-29 raštą (b. l. 27–28), kuriame konstatavo, kad Skyrius teisingai įvertino turimus dokumentus ir nustatė, kad Ginčo sklypas projektuojamas kaip įsiterpęs žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokai, nes jis ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu valstybinės žemės plotu ir jis nelaikytinas siaura juosta, kadangi jo plotis viršija 10 m, ir pareiškėjos 2017-10-17 skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šiame rašte Tarnyba taip pat:
(1) iš ištraukos iš suvestinio skaitmeninio Vilniaus miesto plano M 1:2000 nustatė, kad prie esamo 0,2726 ha ploto Žemės sklypo rytinėje pusėje planuojama kaip įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą prijungti apie 600 kv. m. ploto Ginčo sklypą;
(2) paaiškino, kad iš Nutarimo 2.15 punkto pirmosios-ketvirtosios pastraipų nuostatų matyti, jog valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio žemės sklypo statusą ir gali būti parduodamas arba išnuomojamas ne aukciono būdu, kai yra visuma šių sąlygų: 1) šis žemės plotas neracionalus ir negalima suformuoti atskiro savarankiškai eksploatuojamojo žemės sklypo; 2) šis žemės plotas nesiriboja su valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta šlaitai, ar grioviai; 3) žemės sklypo dydis neviršija 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus (išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai), ir 0,5 ha – kitose teritorijose; 4) įsiterpusio žemės sklypo plotas nėra didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą;
(3) pakartotinai įvertinusi Skyriaus vertintus dokumentus ir pareiškėjos 2017-07-26 prašymą su priedais, adresuotą Administracijai, kuriuo buvo prašoma organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, konstatavo, kad Ginčo sklypas yra pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoje; šiaurinėje pusėje ribojasi su laisva nesuformuota valstybine žeme, rytų pusėje – su Liepkalnio gatve (Liepkalnio gatvės raudonosios linijos), pietų pusėje – su keliu (pravažiavimas į kitus žemės sklypus); šiaurinės kraštinės plotis apie 16 m, o vakarinės kraštinės plotis apie 17 m. Pažymėjo, kad iš Skyriui pateiktų dokumentų, nėra galimybės nustatyti, kad Ginčo sklype yra griovys, dėl to Skyrius pagrįstai nevertino Ginčo sklypo atitikimo šlaito ar griovio sąvokai;
(4) įvertinusi pareiškėjos su 2017-10-17 skundu pateiktą UAB „Geo group“ matininko N. T. 2017-10-16 parengtą formuojamo žemės sklypo Vertikalinį planą M 1:500 (Vertikalinis planas) (b. l. 18), kuriame yra schema, iš kurios matyti, kad formuojamame žemės sklype yra griovys bei kuriame pažymėti griovio pjūviai, konstatavo, kad iš šio plano matyti, jog griovio briaunos plotis nuo vienos iki kitos griovio viršūnės pjūvyje 1–1 yra 4,27 m, pjūvyje 2–2 yra 4,02 m, pjūvyje 3–3 yra 3,44 m, t. y. atitinka Nutarimo 2.15 papunktyje nurodytus parametrus, tačiau griovys užima tik nedidelę formuojamo kaip įsiterpusio žemės sklypo dalį. Atsižvelgusi į tai, Tarnyba padarė išvadą, kad Ginčo sklypas Žemės sklypo projektu formuojamas kaip įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka Nutarimo 2.15 punkte įtvirtintai įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokai, kadangi formuojamame žemės sklype esantis griovys užima tik nedidelę šio žemės ploto dalį.
7. Šioje byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad skundžiami Skyriaus ir Tarnybos raštai pareiškėjai sukelia teisines pasekmes, kad Ginčo sklypas yra apie 600 kv. m. (t. y. apie 0,06 ha), jis yra pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoje, kad šiaurinėje pusėje jis ribojasi su laisva nesuformuota valstybine žeme, rytų pusėje – su Liepkalnio gatve, pietų pusėje – su keliu (pravažiavimas į kitus žemės sklypus), kad šiaurinės kraštinės plotis apie 16 m, o vakarinės kraštinės plotis apie 17 m. Pareiškėja teigia, kad skundžiamais Skyriaus ir Tarnybos raštais nepagrįstai atsisakyta išduoti reikalavimus Žemės sklypo projekto rengimui, nes nepagrįstai Ginčo sklypas įvertintas kaip neatitinkantis Nutarimo 2.15 punkte įtvirtintų įsiterpusio sklypo reikalavimų.
8. Nutarimo 2.15 punkto pirmoje pastraipoje nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių NTR įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams; įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Šio punkto antroje pastraipoje nustatyta, kad teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai; tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas; jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta; jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas; jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys. Nutarimo 2.15 punkto trečioje pastraipoje nustatyta, kad kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha.
9. Nurodytą teisinį reguliavimą aiškinant nagrinėjamos bylos kontekste, pažymėtina, kad:
(1) Nutarimo 2.15 punkto pirmoje pastraipoje įtvirtinama kokiais požymiais apibrėžti laisvos valstybinės žemės sklypai gali būti laikomi įsiterpusiais. Pagal šioje pastraipoje įtvirtintą teisinį reguliavimą Tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu NTR įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams ne aukciono būdu gali būti parduodami tik tokie tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) įsiterpę laisvos valstybinės žemės plotai, kuriuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų ir kurie nesiriboja su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Nutarimo 2.15 punkto pirmoje pastraipoje nurodytą sąvoką „įsiterpusį žemės sklypą sudaro <...> grioviai“ aiškinant sistemiškai viso šioje pastraipoje nurodyto teisinio reguliavimo kontekste, teleologiniu ir lingvistiniu teisės aiškinimo metodais, darytina išvada, kad žemės sklypai, atitinkantys kitas Nutarimo 2.15 punkte nurodytas sąlygas, tačiau besiribojantys su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, įsiterpusiais gali būti laikomi tik tuo atveju, jei jie yra grioviai;
(2) Nutarimo 2.15 punkto antroje ir trečioje pastraipose įtvirtintas teisinis reguliavimas yra susijęs su šio punkto pirmoje pastraipoje įtvirtintus kriterijus atitinkančių žemės sklypų dydžio nustatymu. Nutarimo 2.15 punkto antroje pastraipoje nurodoma, kad įsiterpę žemės sklypai, formuojami teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, negali būti didesni nei 0,04 ha, ir nustatoma, kokiais atvejais tokie sklypai gali būti didesni. Nutarimo 2.15 punkto trečioje pastraipoje nurodoma, kad kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha.
10. Vertikaliniame plane (b. l. 18) esančius duomenis įvertinusi kitų įrodymų (žr. pvz., Ginčo sklypo nuotrauką, b. l. 41), teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų ir Nutarimo 2.15 punkto pirmoje pastraipoje įtvirtinto teisinio reguliavimo (žr. šio teismo sprendimo 9 (1) punktą) kontekste, teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėja, kad Ginčo sklype esantis sąlyginai nedidelis griovys, užimantis labai nedidelę Ginčo sklypo dalį, sudaro pagrindą taikyti Nutarimo 2.15 punkte įtvirtintą išimtį iš esmės numatytą „žemės sklypams-grioviams“, ir Ginčo sklypą, atitinkantį kitas Nutarimo 2.15 punkte nurodytas sąlygas, tačiau besiribojantį su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, pripažinti įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu. Todėl pareiškėjos teiginiai, susiję su tuo, kad Ginčo sklypas turėtų būti pripažįstamas įsiterpusiu žemės plotu, nes jis esą atitinka teisės aktuose įtvirtintą griovio sąvoką ir jam keliamus reikalavimus, atmestini kaip nepagrįsti.
11. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamais Skyriaus ir Tarnybos raštais, pagristai konstatuota, jog projektuojamas kaip įsiterpęs Ginčo sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu, kurį būtų galima parduoti pareiškėjai ne aukciono būdu, ir dėl to atsisakyta išduoti reikalavimus Žemės sklypo projekto rengimui. Konstatuotina, kad Skyrius ir Tarnyba nagrinėjamu atveju priimdami skundžiamus raštus esminių procedūrinių pažeidimų nepadarė, skundžiami raštai pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Naikinti šiuos individualius administracinius aktus ir įpareigoti atsakovą pašalinti padarytus pažeidimus, t. y. iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą ir priimti naują sprendimą pareiškėjos nurodytais argumentais, nėra pagrindo. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
12. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados. Todėl dėl jų teismas nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rumeks NNZ“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.