Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-01-12 · Civilinė byla Nr. 2S-32-755/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-12
Bylos Nr.
2S-32-755/2021
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-05326-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Eigirdas Činka (pirm.)
Skolininkas
E. V.
Pareiškėjas
E. V.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-32-755/2021Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05326-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11; 3.1.14.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 12 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko E. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-9692-400/2020 pagal pareiškėjo E. V. skundą dėl antstolio E. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis E. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir skolininkas) pateikė skundą dėl antstolio E. S. (toliau – ir antstolis) veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad antstolis neteisėtai pasisavino pinigines lėšas, esančias jo banko sąskaitoje. Kadangi minėtos lėšos buvo valstybės parama, antstolis neturėjo teisės nukreipti į jas skolų išieškojimo. Atsižvelgiant į tai, prašo grąžinti neteisėtai pasisavintus 330,00 Eur.

2. A. E. S., nesutikdamas su skundu, 2020 m. spalio 8 priėmė patvarkymą Nr. S-103 atsisakyti tenkinti pareiškėjo skundą ir jį su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė Panevėžio apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalis). Nurodė, kad nurašytos piniginės lėšos per laikotarpį nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. nebus grąžintos, nes per 14 dienų terminą nuo piniginių lėšų nurašymo, antstoliui nebuvo pateikti patvirtinantys dokumentai, kad į šias lėšas negalima nukreipti išieškojimo, tad jos buvo išmokėtos išieškotojui.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 30 d. nutartimi pareiškėjo skundas buvo atmestas.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolio E. S. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. kovo 6 d. nutarimą Nr. (23.31-08) 483-23648 dėl 300,00 Eur išieškojimo iš skolininko E. V. trečios eilės išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 1-2; 9). Skolininkas per raginime nustatytą terminą skolos nesumokėjo, todėl skolininko atžvilgiu buvo pritaikytos priverstinio vykdymo priemonės. 2018 m. kovo 13 d. Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai ir skolininkui E. V. buvo išsiųstas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-18-181-6649, kuriuo areštuotos skolininkui priklausančios lėšos esančios bankų sąskaitose (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 10). 2018 m. kovo 12 d. bei 2020 m. rugsėjo 7 d. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis skolininkui mokama socialinė pašalpa (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b.l.3,52-54). Nurodyme skolininkui išaiškinta, kad, jeigu nurodymu areštuotos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo šio nurodymo išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Tokiu atveju lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui.

5. 2020 m. rugsėjo 18 d. skolininkas kreipėsi į antstolį su prašymu grąžinti iš jo sąskaitos, esančios AB „Šiaulių banke“, nusavintas lėšas (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 47). Antstoliui nustačius, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skolininkui moka išmokas, kurias perveda į jo banko sąskaitą, 2020 m. rugsėjo 23 d. priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-181-24013, kuriuo panaikintas areštas banko sąskaitai, į kurią skolininkui mokama išmoka (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 49). 2020 m. rugsėjo 29 d. raštu dėl informacijos pateikimo Nr. S-20-181-24742 skolininkas informuotas, kad nuo jo banko sąskaitos į antstolio depozitinę sąskaitą nurašytos piniginės lėšos per laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. nebus grąžintos, nes per 14 dienų terminą nuo piniginių lėšų nurašymo, antstoliui nebuvo pateikti patvirtinantys dokumentai, kad į šias lėšas negalima nukreipti išieškojimo, todėl jos buvo išmokėtos išieškotojui (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 48).

6. Bylos duomenimis, į antstolio depozitinę sąskaitą iš skolininko banko sąskaitos 2020 m. liepos 10 d. nurašyti 69,83 Eur, 2020 m. liepos 30 d. nurašyti 45,66 Eur, 2020 m. rugpjūčio 20 d. nurašyti 9,53 Eur bei 2020 m. rugpjūčio 28 d. nurašyti 70,13 Eur, iš viso į antstolio depozitinę sąskaitą nurašyta 195,15 Eur (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 45-46). Skolininkas per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos nepateikė Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punkte nurodytų dokumentų, todėl antstolis 2020 m. rugpjūčio 5 d., 2020 m. rugpjūčio 18 d., 2020 m. rugsėjo 3 d. ir 2020 m. rugsėjo 15 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymais Nr. S-20-181-18907, Nr. S-20-181-20185, Nr. S-20-181-21772 ir Nr. S-20-181-23252 išieškotas lėšas paskirstė ir išmokėjo išieškotojui bei padengė apskaičiuotas vykdymo išlaidas.

7. Atsižvelgęs į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad antstolis, per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš skolininko sąskaitos dienos, negavęs nurašytų lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų, ir paskirstęs išieškotas lėšas išieškotojui, elgėsi teisėtai, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, pareiškėjo teisių ir pagrįstai įvykdė savo pareigą – imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, todėl skundo netenkino (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu E. V. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 30 d. nutartį ir priimti naują nutartį dėl antstolio E. S. veiksmų. Skundo argumentai:

8.1. pareiškėjo į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad skolininko šeima yra socialiai remtina. Šeimos socialinė pašalpa, skirta visai šeimai, yra mokama žmonos vardu. Žmona nedirba, nes prižiūri negalią turintį sūnų, kitas vaikas, kuris šiais metais pradėjo lankyti mokyklą, taip pat turi raidos sutrikimų. Antstolio nuskaitytos lėšos yra svarbios pareiškėjo šeimai;

8.2. antstolis, prieš nuskaitydamas lėšas, turėjo patikrinti ar asmeniui nėra skiriamos lėšos į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Nurodo, kad teismas nustatė, kad antstolis žinojo apie tai, kad į pareiškėjo asmeninę sąskaitą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pervedė paramą į kurią antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo;

8.3. pareiškėjas apie neteisėtai nurašytas lėšas sužinojo 2020 m. rugsėjo 4 d. ir per 14 dienų, t. y. 2020 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į antstolį dėl jų grąžinimo. Antstolio patvarkymas jam kaip proceso šaliai nebuvo siųstas, todėl iš jo buvo atimta galimybė pateikti raštišką paaiškinimą teismui. Kiti antstoliai po pareiškėjo prašymų nurašytas lėšas grąžino.

Atsiliepimas

9. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti, nes teismo nutartis yra pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, nenustatęs antstolio veiksmų neteisėtumo.

12. Nagrinėjamu iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad skolininkas (pareiškėjas) per raginime nustatytą terminą geruoju vykdomuosiuose dokumentuose nurodytų sumų, vykdymo išlaidų nesumokėjo, todėl antstolis ėmėsi priverstinio vykdymo priemonių – nukreipė išieškojimą į skolininko pinigines lėšas.

Žemesnės instancijos teismas

13. CPK 689 straipsnio 1 dalis nustato, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis ir kitos įgaliotos institucijos ar pareigūnai vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistema (PLAIS) šio kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS pateikia atitinkamai įstaigai nurodymą priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti.

14. CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės pašalpos, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa, kitos socialinės išmokos bei pašalpos, išeitinės išmokos. CPK 668 straipsnio 4 dalis numato, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigines lėšas, kurios priklauso skolininkui kaip valstybės ar savivaldybių parama ir kitos išmokos ar kompensacijos, skiriamos dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino (galioja nuo 2020-06-20).

15. Sprendimų vykdymo instrukcijos 14 punkte nurodyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje (toliau – kredito įstaiga) atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo PLAIS pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Prieš pateikdamas šį nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, antstolis elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje privalo patikrinti ar asmeniui nėra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Nustatęs, kad tokios išmokos yra skiriamos, ir (ar) turėdamas kitų duomenų, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, antstolis nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai. Bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. kovo 12 d. ir 2020 m. spalio 7 d. antstolis patikrino Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis ir nustatė, kad skolininkui mokama socialinė pašalpa, tačiau ji mokama ne į pareiškėjo sąskaitą, todėl, neturėdamas duomenų, kad į skolininko sąskaitą yra pervedamos lėšos į kurias negalima nukreipti išieškojimo, antstolis nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas, nenurodė piniginių lėšų sumos, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį.

16. Vykdant išieškojimą, 2020 m. liepos 10 d. nurašyti 69,83 Eur, 2020 m. liepos 30 d. nurašyti 45,66 Eur, 2020 m. rugpjūčio 20 d. nurašyti 9,53 Eur bei 2020 m. rugpjūčio 28 d. nurašyti 70,13 Eur, iš viso į antstolio depozitinę sąskaitą iš pareiškėjo sąskaitos buvo nurašyta 195,15 Eur. Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 straipsnyje numatyta, kad jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolininkas Instrukcijos 100 punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams Instrukcijos 96–97 punktuose nustatyta tvarka.

17. Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema automatizuotai nurašo pinigines sumas, antstolis pats neturi informacijos, kokia yra į sąskaitą pervestų pajamų kilmė, todėl jam būtina pranešti apie gaunamas išmokas.

18. Skolininkui nuo 2018 m. buvo žinoma apie vykdomą priverstinį išieškojimą, todėl apeliantas negalėjo turėti pagrįsto lūkesčio, kad jo sąskaitoje esančios lėšos nebus nurašytos antstolio, išieškančio skolas pagal apelianto atžvilgiu užvestą vykdomąją bylą. Pažymėtina, kad skolininkas antstoliui nepateikė pažymos iš paramą skyrusios institucijos pažymą (pavyzdžiui, „Sodros“, savivaldybės ar Užimtumo tarnybos). Tik iš pateiktame banko sąskaitos išraše nurodytos išmokos sumos ir fakto, kad skolininkas yra asmuo, kuris verčiasi individualia veikla, galima spręsti, kad jis gavo išmoką susijusią su COVID-19(karantinu).

19. Kaip minėta anksčiau, skolininkas turėjo pareigą informuoti antstolį apie areštuotas lėšas, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, galėjo nuo 2020 m. liepos 10 d.(kai atliktas pirmas lėšų, gautų liepos 9 d., nurašymas) , galimai net anksčiau, nes norėdamas gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, jis turėjo užpildyti nustatytos formos prašymą, todėl spręstina, kad turėjo galimybę per Sprendimų instrukcijoje nurodytą terminą, laiku informuoti antstolį apie planuojamas gauti/gaunamas lėšas į kurias negalės būti nukreiptas išieškojimas. Nuo 2020 m. kovo 19 d. įsigaliojęs Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnis sureguliavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu savarankiškai dirbantis asmuo gali kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl išmokos iš Garantinio fondo skyrimo ir mokėjimo. Skolininko pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga nustato CPK 644 straipsnio 4 punktas. Skolininkas, būdamas aktyvus, turėjo savalaikiai informuoti antstolį apie galimai gautinų lėšų pobūdį. Sykiu bylos duomenimis nustatyta, kad į antstolį jis kreipėsi tik 2020 m. rugsėjo 18 d. raštu (pas antstolį registruota rugsėjo 21 d.) ir praleidęs 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos terminą (nuo paskutinio lėšų nuskaitymo 2020 m. rugpjūčio 28 d. praėję 22 dienos), nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad skolininkas gauna pajamų, iš kurių išieškojimas negalimas bei nenurodė priežasčių dėl kurių jis to negalėjo padaryti laiku.

20. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pareiškėjas nevykdė pareigos bendradarbiauti su antstoliu, nebuvo pakankamai aktyvus, nepateikė antstoliui dokumentų apie nurašytų piniginių lėšų kilmę, todėl antstolis pagrįstai Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka paskirstė išieškotas lėšas ir jas grąžinti pareiškėjui nėra pagrindo. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nepagrindžia, jog antstolio veiksmai pažeidė vykdymo proceso teisės normas, apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė.

21. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principą, nesuteikdamas galimybės teikti byloje rašytinių paaiškinimų. Priešingai nei teigia pareiškėjas, bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 14 d. nutartimi byloje dalyvaujančius asmenis informavo, kad iki teismo posėdžio pradžios pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys turi teisę pateikti teismui atsiliepimus, papildomus rašytinius įrodymus skunde nurodytoms aplinkybėms pagrįsti ar paneigti. Dėl šio sprendžiama, jog pareiškėjui buvo sudarytos galimybės pateikti papildomus paaiškinimus byloje, todėl teigti, kad teismas pažeidė rungimosi principą (CPK 12 straipsnis), nėra pagrindo.

22. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Eigirdas Činka