- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-10-19
- Bylos Nr.
- I-345-386/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Kiaurakytė, Laimutė Jokubauskaitė, Alona Romanovienė
- Atsakovas
- Šilalės rajono savivaldybės administracijos, Tauragės, Tauragės apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- V. D. Ž., A. B., D., T. Ž., UAB „Elvaradas“, D. R., UAB „Dorelita“, UAB „Optita“, IĮ „A. L. firma“
- Pareiškėjas
- Šilalės rajono apylinkės vyriausiosios
- Kategorijos
- 14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės, Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei I. P. , atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos atstovei A. B. , atsakovės Tauragės apskrities viršininko administracijos atstovams –J. K. , R. V. , tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. D. Ž., A. B. ir D. R. , trečiojo suinteresuoto asmens T. Ž. atstovui advokatui V. J. , trečiojo suinteresuoto asmens V. D. Ž. ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Elvaradas“ atstovui A. B. , 2009 m. spalio 8 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Šilalės rajono apylinkės vyriausiosios prokurorės, ginančios viešąjį interesą, patikslintą prašymą atsakovams – Šilalės rajono savivaldybės administracijai ir Tauragės apskrities viršininko administracijai bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims – T. Ž. , V. D. Ž., D. R. , A. B. , UAB „Dorelita“, UAB „Optita“, UAB „Elvaradas“, IĮ „A. L. firma“ dėl administracinių aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja kreipėsi į teismą (b.l.10-15, t. 1 ir b.l. 82-89, t. 3), prašydama:
1) panaikinti Šilalės rajono miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos sprendimą, įformintą Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo 2007 m. sausio 9 d. protokolu Nr. 1/07, žemės ribų formavimo prie pastatų ir statinių, esančių Šilalės mieste, Dariaus ir Girėno g. 42, detalųjį planą derinti;
Šalies argumentai
2) panaikinti Tauragės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento sprendimą – teigiamą išvadą, įformintą 2007 m. sausio 12 d. teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo aktu Nr. DŠ 05/07;
3) panaikinti Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. DĮV-74 „Dėl žemės sklypų formavimo prie pastatų, esančių Šilalės mieste, Dariaus ir Girėno g. 42, detaliojo plano patvirtinimo“;
4) panaikinti 2007 m. sausio 25 d. detaliojo plano dėl žemės sklypų formavimo prie pastatų ir statinių, esančių Šilalės mieste, Dariaus ir Girėno g. 42, registraciją teritorijų planavimo dokumentų registre, registro Nr. 007873000269.
Pareiškėja prašyme ir patikslintame prašyme nurodo, kad 2007 m. lapkričio 5 d. Šilalės rajono apylinkės prokuratūroje iš Tauragės apskrities viršininko administracijos 2007 m. spalio 30 d. raštu Nr. V5-1078 buvo gauti duomenys apie teisės aktų pažeidimus detaliuoju planu suformuojant žemės sklypus prie pastatų ir statinių, esančių Šilalės mieste, Dariaus ir Girėno g. 42. Tikrinant šią informaciją buvo išsiųsti paklausimai dėl dokumentų pateikimo Tauragės apskrities viršininko administracijai, Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorei, Šilalės rajono žemėtvarkos skyriui, o Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pavesta pateikti specialisto išvadą dėl detaliojo plano sprendinių atitikties teisės aktų nuostatoms.
Pagal surinktus duomenis nustatyta, kad Šilalės rajono savivaldybės administracija 2006 m. liepos 31 d. sudarė sutartį Nr. B18-229 „Dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo“ žemės sklypo naudotojams – T. Ž. , V. D. Ž., UAB „Dorelita“ direktoriui R. Z. , UAB „Optita“ direktoriui D. B. ir D. R. , numatant suformuoti žemės sklypų ribas prie pastatų ir statinių.
Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vyr. architektas S. K. 2006 m. rugpjūčio 3 d. parengė numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūros nagrinėjimo planavimo užduotį Nr. 63/06, išdavė planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti. Detaliojo planavimo organizatoriai parengė detalųjį planą, kuriuo buvo suformuoti žemės sklypai prie pastatų ir statinių Šilalės mieste, Dariaus ir Girėno g. 42. Šilalės rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo 2007 m. sausio 9 d. protokolu Nr. 1/07 nutarta žemės sklypų formavimo prie pastatų ir statinių detalųjį planą derinti.
Tauragės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2007 m. sausio 12 d. teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo aktu Nr. DŠ 05/07 pateikė teigiamą detaliojo plano patikrinimo išvadą.
Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorė 2007 m. sausio 25 d. įsakymo Nr.DĮV-74 „Dėl žemės sklypų formavimo prie pastatų, esančių Šilalės mieste, Dariaus ir Girėno g. 42, detaliojo plano tvirtinimo“, pirmuoju punktu patvirtino šį detalųjį planą, kuris buvo įregistruotas teritorijų planavimo dokumentų registre.
Šalies argumentai
Pareiškėja prašyme ir patikslintame prašyme teigia, jog detaliojo plano sprendiniais planuojamos teritorijos ribos yra už detaliojo plano organizatorių naudojamos teritorijos ribų, t.y. detaliojo plano organizatoriai nėra detaliuoju planu suplanuotos teritorijos savininkai, valdytojai ar naudotojai. Nurodo, kad detaliajame plane pažymėtas žemės sklypas Nr. 1, esantis prie V. D. Žymančienės nuosavybės teise turimo pastato (15H1p), žemės sklypas Nr. 5, esantis prie V. D. Žymančienės nuosavybės teise turimo pastato (22F1p), žemės sklypas Nr. 8, esantis prie UAB „Dorelita“ nuosavybės teise turimų pastatų (21G1p, 17G1p, 26G2p), nepagrįstai padidinti laisvos valstybinės žemės sąskaita.
Nurodo, kad ginčijamo detaliojo plano sprendiniais pažeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto nuostatos, kur imperatyviai nurodyta, jog laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių ar išnuomotų žemės sklypų, kelių (gatvių), kuriuose pagal detalųjį planą nenumatyta formuoti naujų žemės sklypų, parduodami ne aukciono būdu ar išnuomojami (parengus detalųjį planą). Taip pat pažeistos Žemės įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatos, nes laisvos valstybinės žemės fondą įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvarko apskrities viršininkas ir savivaldybės taryba.
Teigia, kad ginčijamo detaliojo plano sprendiniai neatitinka planavimo sąlygose numatytų tikslų ir uždavinių, sprendinių brėžinys prieštarauja aiškinamajam raštui, kuriame aiškiai nurodyta, kad žemės sklypai formuojami prie įregistruotų nuosavybės teise turimų pastatų ir kiemo statinių Dariau ir Girėno g. 42.
Nurodo, jog pažeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 patvirtinto „Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo aprašo“ nuostatos, nes sutarties šalys gali būti savivaldybės administracijos direktorius ir žemės savininkai, valdytojai ar naudotojai. Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalis numato, kad savivaldybė Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypo valdytojui ar naudotojui. Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. D1-239 „Dėl detaliųjų planų rengimo taisyklių“ 11.1 punktas numato, jog savivaldybės administracijos direktorius yra detaliojo teritorijų planavimo organizatorius, organizuojantis laisvos valstybinės žemės fondo detaliuosius planus. Teigia, kad detaliojo organizatorius teisės tretiesiems suinteresuotiems asmenims negalėjo būti perduotos, nes dalis suplanuotos teritorijos yra laisvos valstybinės žemės ribose.
Pažymi, kad ginčijamas detalusis planas negalėjo būti rengiamas, derinamas bei viešai svarstomas su visuomene supaprastinta tvarka, nes neatitiko kriterijų, nurodytų Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje, kadangi detaliuoju planu buvo ne tik formuojami žemės sklypai prie naudojamų statinių, tačiau suplanuota teritorija už organizatorių naudojamo žemės sklypo, kurį pagal planavimo sąlygas numatyta suformuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių naudojamų statinių, ribos.
Pareiškėja teigia, kad atsakovių priimti ginčijami administraciniai aktai yra neteisėti iš esmės, savo turiniu prieštaraujantys prašyme nurodytų teisės aktų imperatyvioms nuostatoms, todėl turi būti panaikinti. Kilus pagrįstam įtarimui, jog valstybinė žemė perleidžiama nuosavybėn priimant administracinius teisės aktus, prieštaraujančius aukštesnės galios teisės aktams, atsiranda pagrindas įstatymų nustatyta tvarka ginti viešąjį interesą, nes viešasis interesas reikalauja, kad neliktų galioti savivaldos institucijų priimti neteisėti ir nepagrįsti administraciniai aktai.
Pareiškėjos atstovė prokurorė I. P. prašymą, remdamasi jame išdėstytais motyvais, prašo tenkinti.
Atsiliepimas
Šilalės rajono savivaldybės administracijos atsiliepime (b.l. 138-139) nurodoma, jog valstybinės žemės plotui, kuris yra už formuojamo sklypo Dariaus ir Girėno g. 42 tvoros, netaikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto nuostatos. Nesutinka su teiginiu, kad detaliajame plane suformuoti sklypai yra nepagrįstai padidinti laisvos valstybinės žemės fondo sąskaita, nes 1992 m. vasario 27 d. Šilalės rajono valdybos potvarkio Nr. 125 „Dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir žemės sklypų priskyrimo“ 3 punkte VĮ „Statyba ir remontas“, adresu Dariaus ir Girėno g. 44 (dabartinis adresas Dariaus ir Girėno g. 42) priskirtas 17583 kv. m. žemės sklypo plotas prie naudojamų pastatų. Dėl to formuojamam žemės sklypui buvo pritaikytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“. Minėtų Taisyklių 2.2 punktas numato, kad parduodami ir išnuomojami valstybiniai žemės sklypai, pagal teritorijų planavimo dokumentus suformuoti ir naudojami kitai paskirčiai, kurių reikia įsigytiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Šiuo sklypu naudojasi tretieji suinteresuoti asmenys – sklype esančių pastatų savininkai. Pažymi, kad detalusis planas buvo rengiamas, viešai svarstomas ir derinamas vadovaujantis teritorijų planavimą reglamentuojančiais teisės aktais.
Atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos atstovė A. B. prašo prašymo netenkinti atsiliepime nurodytais pagrindais. Papildomai ji nurodė, kad tretieji suinteresuoti asmenys naudojasi pareiškėjos minima žemės sklypo dalimi, ši žemės sklypo dalis yra siaura ir kitiems visuomenės poreikiams negali būti panaudota.
Atsakovės Tauragės apskrities viršininko administracijos atstovai J. K. ir R. V. prašo prašymą tenkinti, remdamiesi pareiškėjos nurodytais argumentai. Tokia pozicija išreikšta ir Tauragės apskrities viršininko administracijos atsiliepime (b.l. 192-193).
Trečiojo suinteresuoto asmens T. Ž. atstovas advokatas V. J. prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą, remiantis atsiliepime nurodytais motyvais.
Tretieji suinteresuoti asmenys V. D. Ž. ir A. B. prašo pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Trečiųjų suinteresuotų asmenų V. D. Ž. ir UAB „Elvaradas“ atstovas A. B. prašo pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. R. prašo pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Tretieji suinteresuoti asmenys – V. D. Ž. (b.l. 121-125), T. Ž. (b.l. 129-131), D. R. (b.l. 134-137) atsiliepimais prašo bylą nutraukti, o jei byla bus nagrinėjama teisme, prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimuose į pareiškėjos prašymą nurodo, kad Tauragės apskrities viršininko administracijos 2007 m. spalio 30 d. raštas bei pateikta medžiaga, kurią Šilalės rajono apylinkės prokuratūra gavo 2007 m. lapkričio 5 d., buvo pakankamas pagrindas išvadai dėl viešojo intereso pažeidimo. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašymas turėjo būti paduotas iki 2007 m. gruodžio 5 d., tačiau pareiškėja nepagrįstai delsė ir praleido prašymo padavimo teismui terminą. Pareiškėja šio termino neprašo atnaujinti, todėl administracinė byla turėtų būti nutraukta. Vadovaudamiesi Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi prašo taikyti ieškinio (reikalavimui panaikinti juridinių asmenų organų sprendimus) senatį. Nurodo, kad prašymą ginti viešąjį interesą išreiškusi valstybės institucija – Tauragės apskrities viršininko administracija apie tariamą ar tikrą valstybės teisių ar interesų pažeidimą sužinojo dar 2007 m. sausio 1 d., kada jai pavaldus Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas priėmė sprendimą – pateikė teigiamą išvadą dėl patikrinimui pateikto detaliojo plano sprendinių. Todėl daro išvadą, kad Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 4 dalyje nustatytas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais yra akivaizdžiai pasibaigęs.
Teigia, jog pareiškėja nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 4-6 dalyse numatyta ginčų, kilusių asmenų, kurie gali būti priskirti suinteresuotai visuomenei ir mano, kad patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai pažeidžia visuomenės ar valstybės teises ir teisėtus interesus, iniciatyva nagrinėjimo tvarka. Prokuroras yra priskiriamas šiai kategorijai, todėl jam privaloma įstatyme numatyta šio ginčo nagrinėjimo išankstinė neteisminė nagrinėjimo tvarka.
Nurodo, kad pareiškėja prašymą grindžia teisės aktais, kurių neturėjo taikyti, nes detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyti kiti teisės aktai, kuriais vadovaujantis buvo rengiamas detalusis planas (Aplinkos ministro įsakymai, Detaliųjų planų rengimo taisyklės).
Teigia, jog pareiškėja neteisingai nustatė faktines detaliojo planavimo aplinkybes, todėl padarė klaidingas išvadas. Nurodo, kad pateiktas žemės sklypo brėžinys, sudarytas 1998 m. liepos 2 d., yra ne žemės sklypo, adresu Dariaus ir Girėno g. 42, bet buvusios VĮ „Statyba ir remontas“ teritorijos schema, pagal kurią šiai įmonei Šilalės rajono valdytojo 1992 m. vasario 27 d. potvarkiu Nr. 125 buvo priskirtas 17583 kv.m. žemės plotas. Detaliojo plano rengėjo nesaisto buvusios VĮ „Statyba ir remontas“ teritorijos ribos ar tvoros, kurios jau tapo privačia nuosavybe, kaip ir visas kitas šios buvusios įmonės turtas. Kadangi buvo rengiamas žemės sklypo, esančio Dariaus ir Girėno g. 42, o ne buvusios VĮ „Statyba ir remontas“ teritorijos detalusis planas, detaliojo plano rengėjas, stengdamasis įgyvendinti Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnyje numatytus teritorijų planavimo tikslus, turėjo teisę sklypų ribas nustatyti tiek šiapus, tiek anapus buvusią įmonės teritoriją žyminčios tvoros, tačiau neturėjo teisės peržengti žemės sklypo, kurio adresas Dariaus ir Girėno g. 42, ribų.
Nurodo, jog pagal teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalį detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų bei specialiųjų planų sprendiniams. Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja Šilalės miesto generaliniam planui, patvirtintam 1992 m. kovo 3 d.
Teigia, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto nuostatos nėra pažeistos, nes laisvos valstybinės žemės plotai ne aukciono būdu parduodami ar išnuomojami ne bet kam, bet besiribojančių žemės sklypų savininkams ar nuomininkams. Pažymi, jog jeigu pareiškėja būtų pateikusi neiškreiptą minėtos teisės normos esmę ir prasmę, būtų išnykęs bet koks pagrindas ginti viešąjį interesą, nes nėra padaryta jokio realaus valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, kadangi laisva valstybinė žemė, kurios sąskaita padidėjo detaliuoju planu suformuoti žemės sklypai po kai kuriais statiniais, galutinai vis viena pereitų besiribojančių žemės sklypų savininkų nuosavybėn ar būtų išnuomoti besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.
Pažymi, kad pareiškėja nenustatė ginamo viešojo intereso prioriteto, nes tretieji suinteresuoti asmenys 2008 m. sausio 18 d. kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės prokuratūrą su prašymu ginti akivaizdžiai pažeistą viešąjį interesą – Šilalės rajono žemėtvarkos skyriaus pareigūnų atsisakymą patvirtinto detaliojo plano pagrindu suformuoti kadastrinių matavimų duomenų bylas.
Tretieji suinteresuoti asmenys V. D. Ž., T. Ž. , D. R. , UAB „Optita“, UAB „Elvaradas“, UAB „Dorelita“ atsiliepime į patikslintą pareiškėjos prašymą (t. 3, b.l. 101-103 ir 105-107) papildomai nurodė, kad šioje byloje pareiškėja pareiškimo aprašomojoje dalyje neįrodė viešojo intereso buvimo fakto, todėl šioje byloje yra netinkamas pareiškėjas, kuris akivaizdžiai diskriminuoja procesinių šalių procesines teises, siekia jų tarpusavio sukurstymo ir nesantaikos, kas akivaizdžiai atitinka BK 169 ir 170 straipsnių normas. Pažymi, kad sprendžiant, ar yra pažeistas viešas interesas, turi būti nustatinėjamos tokios aplinkybės, kaip pusiausvyra tarp teisėtų lūkesčių ir teisinių santykių stabilumo bei viešojo intereso apsaugos, konstatuoti materialinės ar proceso teisės normų pažeidimai yra esminiai, darantys įtaką skundžiamų aktų pagrįstumui ir teisėtumui, kartu pažeidžiantys ir viešąjį interesą. Teigia, kad šiuo atveju nėra nei materialinės, nei proceso teisės normų pažeidimų, o tai irgi suponuoja išvadą dėl viešo intereso nebuvimo šioje administracinėje byloje. Trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomone matavimų metu padarytos klaidos, trūkumai, neišeinantys už kelių asmenų interesų sferos bei lėmę nepagrįstus viešojo administravimo subjektų sprendimus, šalintini kitais įstatymų numatytais būdais, o ne prokurorės prašymu. Šiuo konkrečiu atveju yra akivaizdu, kad kaip tik viešas interesas yra užtikrintas, iš esmės visos procesinės šalys su tuo sutinka, nes nedideliu žemės sklypu, kuris nepriskirtas įstatymo nustatyta tvarka viešo intereso užtikrinimui ( rekreacinė zona, valstybės poreikiai ir panašiai (CK 4.98 str. -4.100 str. )) panaudotas daliai visuomenės gerovei, nes priešingu atveju minimas žemės sklypas dirvonuotų ir apaugtų piktžolėmis.
Tretieji suinteresuoti asmenys pareiškėjos patikslintą prašymą prašo palikti nenagrinėtu.
Visi proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.
Byla nagrinėjama nedalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui T. Ž., trečiųjų suinteresuotų asmenų IĮ „A. L. firma“, UAB „Optita“ ir UAB „Dorelita“ atstovams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja.
Pareiškėja prašo panaikinti Šilalės rajono miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos sprendimą, įformintą Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo 2007 m. sausio 9 d. protokolu Nr. 1/07 detalųjį planą derinti, Tauragės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento sprendimą – teigiamą išvadą, įformintą 2007 m. sausio 12 d. teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo aktu Nr. DŠ 05/07, Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. DĮV-74 dėl detaliojo plano patvirtinimo bei 2007 m. sausio 25 d. detalaus plano registraciją teritorijų planavimo dokumentų registre.
Faktinės bylos aplinkybės
Šilalės rajono savivaldybės administracija 2006 m. liepos 31 d. sutartimi Nr. B18-229 „Dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo“ perdavė detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas numatant suformuoti žemės sklypų ribas prie pastatų ir statinių (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių Šilalės mieste, Dariaus ir Girėno g. 42, D. V. Ž., T. Ž. , UAB „Dorelita“ direktoriui R. Z. , UAB „Optita“ direktoriui D. B. ir D. R. (t. 1, b.l. 31-33).
Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vyr. architektas 2006 m. rugpjūčio 31 d. išdavė planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentams rengti. Planavimo tikslas ir uždaviniai – numatomas sklypų ribų suformavimas ir tikslinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymas (t. 1, b.l. 35-36).
Detaliojo planavimo organizatoriai parengė detalųjį planą, kuriuo buvo suformuoti žemės sklypai prie pastatų ir statinių (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių Šilalės mieste, Dariaus ir Girėno g. 42 (t. 1, b.l. 52-54, 55).
Šilalės rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo 2007 m. sausio 9 d. protokolu Nr. 1/07 nutarta žemės sklypų formavimo prie pastatų ir statinių detalųjį planą derinti (t. 1, b.l. 57).
Tauragės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2007 m. sausio 12 d. teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo aktu Nr. DŠ 05/07 pateikė teigiamą detaliojo plano patikrinimo išvadą (t. 1, b.l. 60).
Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. sausio 25 d. įsakymo Nr.DĮV-74 pirmuoju punktu patvirtintas žemės sklypų formavimo prie pastatų, esančių Dariaus ir Girėno g. 42, detalusis planas (t. 1, b.l. 61).
Teritorijų planavimo dokumentų registre padarytas įrašas apie patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą (t. 1, b.l. 62).
UAB „Dorelita“ notarine sutartimi 2008 m. birželio 17 d. pardavė UAB „Elvaradas“ pastatus, esančius Šilalės mieste, Dariaus ir Girėno gatvėje Nr. 42: pastatą - dirbtuves 17G1p, unikalus Nr. 8792-5000-5018; pastatą – lentpjūvę 21G1p, unikalus Nr. 8792-5000-5148; 132/1000 dalis pastato – sandėlio 22F1p, unikalus Nr. 8792-5000-5150. Šioje sutartyje nurodyta, jog pastatai yra nesuformuotame valstybei priklausančiame žemės sklype ir pardavėjų teisės į šį žemės sklypą nėra juridiškai įformintos (t. 3, b.l. 77-81).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 4 d. sprendimu (t. 2, b.l. 95 – 105) pareiškėjo prašymą iš dalies patenkino: panaikino Tauragės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento sprendimą – teigiamą išvadą, įformintą 2007 m. sausio 12 d. teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo aktu Nr. DŠ 05/07, ir Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. DĮV-74 „Dėl žemės sklypų formavimo prie pastatų, esančių, Šilalės mieste, Dariaus ir Girėno gatvėje Nr. 42, detaliojo plano patvirtinimo“, kitą prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gegužės 22 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 4 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (t. 2, b.l. 195-207).
Dėl pareiškėjos Šilalės rajono apylinkės vyriausiosios prokurorės, ginančios viešąjį interesą, kreipimosi į teismą termino bei bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos
Prokuroro teisė reikšti skundą ginant viešąjį interesą teisminėje praktikoje pripažįstama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje ir Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintų normų pagrindu. Kadangi teisės normose nėra pateikta konkreti viešojo intereso samprata, teismas, atsižvelgdamas į visas kiekvienoje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, turi ad hoc nustatyti ar paneigti viešojo intereso buvimo faktą. Viešuoju interesu teismai supranta tai, kad svarbu ir reikšminga visuomenei.
Nagrinėjamoje byloje prokuroras į teismą kreipėsi kilus įtarimui, jog valstybinė žemė perleidžiama privačion nuosavybėn priimant administracinius teisės aktus, kurie prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (t. 1 b.l. 13).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalis bei Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 6 straipsnis įtvirtina nuostatą, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė. Valstybinė žemė tvarkoma įstatymų nustatyta tvarka, ja gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, mainant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis tik vadovaujantis įstatymais. Taigi valstybė suinteresuota valstybinės žemės apsauga. Valstybės neatskiriama dalis yra visuomenė. Iš to darytina išvada, kad visuomenė yra suinteresuota valstybinės žemės apsauga, o tai reiškia, kad prokuroro siekis užkardyti neteisėtą valstybinės žemės perleidimą privačion nuosavybėn yra viešasis interesas, kurį prokuroras turi teisę įgyvendinti teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gegužės 22 d. nutartimi (t. 2, b.l. 195-207) konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje prokuroras į teismą kreipėsi gindamas viešąjį interesą.
Prokuroras, gindamas viešąjį interesą, įstatymų nustatytais atvejais gali kreiptis į teismą tik nustatęs, kad šis interesas yra pažeistas, t.y. turėdamas pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti tokią išvadą. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalis numato priemones, kurių prokuroras gali imtis esant pagrindui manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai (prašyti iš asmenų dokumentų ir informacijos, pavesti valstybės institucijų, įstaigų vadovams ir pareigūnams atlikti patikrinimus ir revizijas, kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus ir kt.), tokiu būdu rinkdamas papildomą informaciją, kad būtų nustatyta, ar yra pažeistas viešasis interesas, ir ar yra pagrindas, ginant šį interesą, kreiptis į teismą. Todėl administracinių teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog, prokurorui kreipiantis į administracinį teismą dėl viešojo intereso gynimo, Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytas skundo (prašymo) padavimo terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai prokuroras surenka pakankamai duomenų, patvirtinančių viešojo intereso pažeidimą; jeigu prokuroras reikiamus duomenis surenka per nepagrįstai ilgą laiko tarpą, tuomet minėtas terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai šie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A(146)-335/2008, biuletenis „Administracinė jurisprudencija“ Nr.5(15), 2008, psl. 184-229). Nagrinėjamu atveju prašymo padavimo terminas pareiškėjui turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių viešojo intereso pažeidimą. Laikytina, jog pakankamai duomenų dėl viešojo intereso pažeidimo pareiškėjas surinko tada, kai gavo iš Šilalės rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. vasario 04 d raštą su informacija apie ginčo teritorijoje esančią valstybinę žemę (t. 1 b.l. 99). Būtent nuo šio rašto gavimo datos šioje byloje turi būti skaičiuojamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio skundo (prašymo) padavimo terminas. Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2008 m. vasario 08 d. (t. I, b. l. 9) ir tokiu būdu šio termino nepraleido.
Pareiškėjas pirminę informaciją iš Tauragės apskrities viršininko administracijos 2007 m. spalio 30 d. raštu Nr. V5-1078 gavo 2007m. lapkričio 05 d. (t. 1 b.l. 16-18), vėliau rinko informaciją būtiną prašymo teismui surašymui bei jo pagrindimui (t. 1 b.l. 24-115) ir ją baigė rinkti, kaip jau minėta, 2008 m. vasario 04 d..
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartyje nurodyta, jog teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius per laikotarpį nuo 2007 m. lapkričio 05 d. iki 2008 m. vasario 04 d. prokuroro surinktus ir į nagrinėjamą bylą pateiktus įrodymus nagrinėjamu atveju neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas reikiamus duomenis, patvirtinančius viešojo intereso pažeidimą, rinko nepagrįstai ilgai (t. 2, b.l. 195-207).
Proceso šalys naujų aplinkybių dėl prokuroro įrodymų rinkimo nenurodė, todėl nustatytos teisinės ir faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja nepraleido kreipimosi į teismą termino, nes nepateikta duomenų, paneigiančių faktinę aplinkybę, kad apie viešojo intereso pažeidimą pareiškėjai tapo žinoma anksčiau, nei jai šiuos duomenis pateikė Tauragės apskrities viršininko administracija.
Pripažįstamas nepagrįstu trečiųjų suinteresuotų asmenų teiginys, jog pareiškėja nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Teritorijų planavimo įstatymas nenustato išankstinės neteisminės tvarkos skundams dėl savivaldybės institucijų sprendimų, kuriais patvirtinti detalieji planai, pateikti. Taip pat įstatyme nėra nuostatos, pagal kurią asmuo, nepasinaudojęs teise pateikti skundą dėl detaliojo plano rengimo eigoje priimtų administracinių sprendimų, netektų teisės skųsti savivaldybės institucijos sprendimo dėl detaliojo plano patvirtinimo. Todėl pareiškėjas dėl Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. DĮV-74 „Dėl žemės sklypų formavimo prie pastatų, esančių Šilalės mieste, Dariaus ir Girėno gatvėje Nr. 42, detaliojo plano patvirtinimo“ panaikinimo turėjo teisę tiesiogiai kreiptis į teismą.
Dėl ginčijamų administracinių aktų teisėtumo
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas (byloje aktuali 2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. X-679 redakcija), Žemės įstatymas (byloje aktuali 2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX-1983 redakcija), Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635, Detaliųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 (byloje aktualios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-239 ir 2006 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. D1-473 redakcijos), Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 (byloje aktuali 2004 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 1500 redakcija).
Teritorijų planavimo įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimą, planavimo organizatorių, planų rengėjų, fizinių, juridinių asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų teises ir pareigas šiame procese. Pagal apimtį teritorijų planavimas yra bendrasis, specialusis ir detalusis (4 straipsnio 1 dalis).
Teritorijų planavimas – nustatyta procedūra teritorijos vystymo bendrajai erdvinei koncepcijai, žemės naudojimo prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitoms sąlygoms nustatyti, žemės, miško ir vandens naudmenų, gyvenamųjų vietovių, gamybos bei infrastruktūros sistemai formuoti, gyventojų užimtumui reguliuoti, fizinių ir juridinių asmenų veiklos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 35 dalis). Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 3 dalį detalusis planas – teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos).
Pareiškėja teigia, jog tretieji suinteresuoti asmenys negalėjo būti detaliojo plano organizatoriais, nes jie nėra detaliojo plano sprendiniais planuojamos teritorijos žemės savininkai, valdytojai ar naudotojai. Pareiškėja teigia, kad rašytine bylos medžiaga (t. 2, b.l. 33-35) nustatyta, jog detaliojo plano sprendiniais planuojamos teritorijos ribos yra už trečiųjų suinteresuotų asmenų naudojamos teritorijos ribos, t.y. detaliojo plano organizatoriai nėra viso planuojamo žemės sklypo nei savininkai, nei valdytojai, nei naudotojai.
Žemės naudotojų ir valdytojų sąvokos apibrėžtos Žemės įstatymo (2004 m. sausio 27 d. Nr. IX-1983) 2 straipsnyje. Žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu (11 dalis). Žemės valdytojas – privačios žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, įstatymų, kitų teisės aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu įgijęs teisę valdyti privačią žemę (25 dalis).
Byloje nustatyta, kad 1992m. vasario 27d. Šilalės rajono valdybos potvarkiu Nr. 125 „Dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir žemės sklypų priskyrimo“ valstybės įmonei „Statyba ir remontas“ prie jos turimų statinių buvo paskirtas 17583 kv.m. žemės sklypo plotas, esantis Šilalės mieste, Dariaus ir Girėno g. 44, (šiuo metu adresas pakeistas į Dariaus ir Girėno g. 42) (t. 1 b.l. 50). Kaip seka iš šalių paaiškinimų bei ką patvirtina nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenys (t. 1 b.l. 37-46), šiuo metu įmonės „Statyba ir remontas“ statiniai priklauso ginčo detaliojo plano planavimo organizatoriams.
Teismo posėdžio 2009 m. spalio 8 d. metu tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, jog jie naudojasi visu planuojamu žemės sklypu ir už jį visą moka žemės nuomos mokestį. Iš 2009 m. spalio 8 d. gautos 2009 m. valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijos matyti, kad UAB „Elvaradas“ Šilalės mieste, Dariaus ir Girėno g. 42, nuomojasi 0,3334 ha ploto žemę ir už ją moka 2772 Lt mokestį (t. 3, b.l. 110-111). Iš 2009 m. pranešimo apie valstybinės žemės nuomos mokestį matyti, kad T. Ž. nuomojama žemė Šilalės mieste, Dariaus ir Girėno g. 42, yra 0,2628 ha ir už ją moka 2196 Lt mokestį (t. 3, b.l. 112-113). Iš 2009 m. birželio 15 d. Tauragės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Žemės naudojimo patikrinimo aktų matyti, kad buvo patikrinti UAB „Optita“, UAB „Elvaradas“ ir A. B. nuomojami žemės sklypai prie pastatų, esančių Šilalės mieste, Dariaus ir Girėno g. 42, ir nustatyta, kad riboženkliai sukasti pagal detaliajame plane nurodytas ribas, žemės sklypai naudojami pagal paskirtį ir jie sutvarkyti tinkamai (t. 3, b.l. 114-119).
Trečiųjų suinteresuotų asmenų ir atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos atstovės paaiškinimais teisme nustatyta, jog Šilalės miesto seniūnijos seniūno A. P. (Šilalės rajono savivaldybės tarybos Nuolatinės statybos komisijos nario) pasiūlymu prie planuojamo žemės sklypo buvo prijungta laisva valstybinė žemė prie Lokystos gatvės tarp taškų 16-25, paliekant 2,5 m. nuo esamos gatvės ribos, kuri buvo netvarkoma, apžėlusi, nenaudojama ir siaura teritorija, netinkanti panaudoti kitokiai paskirčiai, nėra visuomenės poreikio tai teritorijai. Jie taip pat pažymėjo, jog planuojamo žemės sklypo dydis pasikeitė (padidėjo) ir dėl to, kad buvo nuardyta mūrinė tvora aplink buvusią valstybės įmonės „Statyba ir remontas“ teritoriją. Pareiškėjos ir atsakovės Tauragės apskrities viršininko administracijos atstovai šių aplinkybių neneigė ir nenurodė, kokiam tikslui realiai gali būti panaudota ta nedidelė žemės sklypo dalis.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažįstama, kad tretieji suinteresuoti asmenys yra faktiniai viso planuojamo žemės sklypo naudotojai ir su jais galėjo būti pasirašyta minėta sutartis. Todėl pripažįstama, kad nepažeistos Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias savivaldybė Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui.
Ginčijamas detalusis planas buvo rengiamas, derinamas ir tvirtinamas supaprastinta tvarka. Ši tvarka yra reglamentuota Detaliųjų planų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239. Supaprastinta detaliųjų planų rengiamo, derinamo ir tvirtinimo tvarka – tai šių procedūrų sutrumpinimas laiko atžvilgiu ir kai kurių procedūrų atsisakymas.
Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalies 5-7 punktuose nurodyti detalieji planai rengiami, derinami, viešai svarstomi ir tvirtinami supaprastinta tvarka. Pagal paminėtą nuostatą supaprastinta tvarka taikoma rengiamiems detaliesiems planams, kai: 1) žemės sklypai padalijami, atidalijami ar sujungiami; 2) keičiamos naudojamų žemės sklypų ribos ar plotai; 3) žemės sklypai formuojami prie naudojamų statinių.
Atsižvelgiant i nurodytas aplinkybes, pripažįstama, kad ginčijamas detalusis planas atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje numatytus kriterijus, nes detaliuoju planu buvo formuojami žemės sklypai prie trečiųjų suinteresuotų asmenų naudojamų statinių.
Atsakovė Šilalės rajono savivaldybė formuojamam žemės sklypui taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ 2.2 punktą, numatantį, kad parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, pagal teritorijų planavimo dokumentus suformuoti ir naudojami kitai paskirčiai, kurių reikia įsigytiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
Jau buvo minėta, kad pagal Teritorijų planavimo įstatyme pateiktas sąvokas detalusis planas – teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (2 straipsnio 3 dalis). Detaliųjų planų rengimo taisyklių (byloje aktuali Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. D1-473 redakcija) 38 punkte nurodyta, kad detalųjį planą sudaro: 38.1. aiškinamasis raštas (tekstinė dalis, kurioje pateikiami esamos būklės analizės duomenys, aprašomi planavimo tikslai, paaiškinami detaliojo plano pagrindžiami ir aprašomi teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, pateikiami kiti būtini paaiškinimai); 38.2. brėžiniai su teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimais; 38.3. procedūrų dokumentai. Tų pačių Taisyklių 40 punktas detaliojo planavimo procedūrų dokumentams priskiria savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos derinimo protokolus bei apskrities viršininko administracijos patikrinimo aktą. Taigi pareiškėjos skundžiami Šilalės rajono miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos sprendimas, įformintas Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo 2007 m. sausio 9 d. protokolu Nr. 1/07, detalųjį planą derinti, ir Tauragės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento sprendimas – teigiama išvada, įforminta 2007 m. sausio 12 d. teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo aktu Nr. DŠ 05/07, yra detaliojo planavimo procedūrų dokumentai, o ne teritorijos planavimo dokumentas.
Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje, Detaliųjų planų rengimo taisyklių 27.4 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą teritorijų planavimo dokumento tikrinimas valstybinę planavimo priežiūrą atliekančios institucijos (toliau – ir Priežiūros institucija) yra detaliojo teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo paskutinė dalis. Dėl teritorijų planavimo į Priežiūros instituciją kreipiasi detaliojo planavimo organizatorius. Ši procedūra yra privaloma. Tikrinimo rezultatas įforminamas teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu, kuriame priežiūros institucija pateikia teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančiai institucijai motyvuotą išvadą (teigiamą arba neigiamą) dėl teritorijos planavimo dokumento tvirtinimo tikslingumo. Nors priežiūros institucijos teigiama patikrinimo išvada dėl teritorijos planavimo dokumento detalųjį planą tvirtinančiai institucijai yra patariamojo (rekomendacinio) pobūdžio, tačiau Priežiūros institucijos išvados statusas teritorijų planavimo procese yra itin reikšmingas, kadangi Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje ir 27 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama. Nuo teritorijų planavimo dokumento patikrinimo išvados priklauso, ar galima kita procedūros stadija – detaliojo plano tvirtinimas. Minėtas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad detaliojo planavimo procedūros dokumentą – teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą gali apskųsti teismui asmuo, gindamas savo pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymų saugomą interesą. Pareiškėja į teismą kreipėsi vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punktu nurodydama, kad gina viešąjį interesą.
Pagal Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų (byloje aktuali Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-696 patvirtinta redakcija) 16-18 punktus, Komisija, gavusi planavimo organizatoriaus prašymą derinti teritorijų planavimo dokumentą bei atitinkamais teisės aktais nustatytus derinimo procedūrai atlikti reikalingus dokumentus, privalo patikrinti ir nustatyti, ar pateiktas derinti dokumentas atitinka specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir teritorijų planavimo normų reikalavimus, galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, strateginių dokumentų nuostatus, sąlygas išdavusių institucijų reikalavimus dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo. ABTĮ taikymo prasme Komisijos išvada negali būti laikoma teisės aktu, tiesiogiai nustatančiu joje nurodytam asmeniui atitinkamas teises ar pareigas, todėl negali būti laikoma ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu teisės aktu. Remiantis šiais argumentais, prašymas panaikinti Šilalės rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos sprendimą, įformintą Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo 2007 m. sausio 9 d. protokolu Nr. 1/07, netenkintinas.
Remiantis analogiškais motyvais, detaliojo plano registracija teritorijų planavimo dokumentų registre nelaikoma ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu teisės aktu.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškėjos Šilalės rajono apylinkės vyriausiosios prokurorės prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.