Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1994-04-25 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 2 dalį (iki 2003-05-01 galiojusi redakcija) nuteistas laisvės atėmimu 3 metams, 1996-04-24 pagal 1996-04-23 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54² straipsniu, lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos neatlikus 4 mėnesių 11 dienų laisvės atėmimo bausmės; 2) 1997-03-27 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 4 dalį (iki 2003-05-01 galiojusi redakcija) nuteistas laisvės atėmimu 6 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 43 straipsniu bausmė subendrinta su 1994-04-25 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 metams 2 mėnesiams; 2000-02-21 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi, pritaikius Lietuvos Respublikos 1999-11-25 įstatymą Nr. VIII-1439 ir Nr. VIII-1440, bausmė sumažinta iki 4 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo; 2000-05-30 pritaikius Lietuvos Respublikos 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos“ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, bausmė sumažinta 1/3, tai yra, 1 metais 4 mėnesiais 20 dienų; 2000-05-30 paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę; 3) 2002-02-19 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį (iki 2003-05-01 galiojusi redakcija) nuteistas laisvės atėmimu 4 metams 2 mėnesiams; 2003-07-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi veikos perkvalifikuotos į 2000 metų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 1 mėnesiui; 2004-12-20 paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę; 4) 2010-01-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės apribojimu 6 mėnesiams, 2010-08-16 išbrauktas iš Šiaulių miesto ir rajono pataisos inspekcijos įskaitos atlikęs bausmę; 5) 2011-08-01 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; 2012-09-12 pagal 2012-09-05 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4, 5 dalimis, lygtinai paleistas iš pataisos namų neatlikus 8 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmės, 2013-05-28 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro; 6) 2014-04-28 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu 1 metams, iš bausmės atlikimo vietos paleistas 2014-08-18 atlikęs bausmę; 7) 2016-03-07 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį nuteistas 4 MGL (150,64 eurų) bauda; bauda sumokėjęs 2016-05-16; teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. C. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - sugyventinei A. G., o būtent: 2019 m. sausio 16 d. apie 23.20 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje tyčia ranka vieną kartą sudavė nukentėjusiajai A. G. į nosį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai A. G. fizinį skausmą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklaustas teisme kaltinamasis T. C. kaltu prisipažino ir parodė, jog 2019 m. sausio 16 d. po 23 val. namuose kilo konfliktas su sugyventine A. G.. Konflikto metu sudavė ranka jai į veidą, galėjo pataikyti į nosį. Supranta, kad tai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Įvykio metu buvo neblaivus, tai turėjo įtakos jo veiksmams. Labai gailisi padaręs nusikaltimą.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo T. C. visiško prisipažinimo jo kaltė įrodoma ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios A. G., liudytojo E. A. parodymais, paties T. C. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Apklaustas įtariamuoju T. C. parodė, kad jis su sugyventine A. G. kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie dešimt metų laiko. Šiuo metu jie gyvena (duomenys neskelbtini). 2019 m. sausio 16 d. jis su sugyventine, jos mama Z. J. bei su sugyventinės drauge A., kurios pavardės nežino, savo namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Įvykio metu jis buvo neblaivus, todėl visų aplinkybių gerai neprisimena. Galėjo būti, kad jo sugyventinės mama bei A. apie 23.00 val. nuėjo miegoti, tačiau, kiek jis prisimena, jis su sugyventine dar sėdėjo ir šnekėjosi. Po to jie dėl kažko susipyko, tačiau dėl ko jis tiksliai pasakyti negali, nes nelabai pamena. Jis žino, kad tarp jų įvyko konfliktas, o konflikto metu jis savo sugyventinei ranka vieną kartą sudavė į nosį. Pamena, kad po to netrukus atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Mano, kad jo tokiems veiksmams įtakos turėjo alkoholis, jeigu būtų buvęs blaivus, nemano, kad kas nors būtų įvykę. (1 t., b. l. 62-65 ).

Nukentėjusioji A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji su sugyventiniu T. C. kartu gyvena apie dešimt metų laiko. Šiuo metu jie gyvena (duomenys neskelbtini), dviese. 2019 m. sausio 16 d. namuose ji su sugyventiniu, jos mama Z. J. bei drauge A., kurios pavardės bei kur ji tiksliai gyvena, nežino, vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 23.00 val. jos mama bei draugė nuėjo miegoti, o ji su sugyventiniu dar sėdėjo ir ginčijosi dėl savo gyvenimo bei įvairių buitinių reikalų. Ji ginčijosi su sugyventiniu tol, kol ginčas peraugo į konfliktą. Konflikto metu apie 23.20 val. jos sugyventinis ranka jai vieną kartą sudavė į veido sritį, tai yra į nosį. Dėl tokio sugyventinio elgesio ji patyrė fizinį skausmą, todėl iš karto paskambino ir apie tai pranešė policijos pareigūnams, kurie netrukus atvyko ir jos sugyventinį sulaikė. Dėl tokio sugyventinio elgesio ji patyrė tik fizinį skausmą, nosis sužalota nebuvo, kraujas nebėgo, todėl į medicinos darbuotojus dėl to ji nesikreipė ir nesikreips. Ji nesikreips ir į teismo medicinos ekspertus, nes jokie sužalojimai jai nebuvo padaryti. Įvykis įvyko buto kambaryje. Minėto įvykio nei jos mama, nei draugė nematė, kadangi jos tuo metu jau miegojo. Tik atvykus policijai atsikėlė jos draugė, o mama taip ir nepabudo. Jos tikrai nieko nematė ir apie minėtą įvykį nieko pasakyti negali. Civilinio ieškinio byloje ji nereikš. (1 t., b. l. 32-35).

Liudytojas E. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2019-01-16 dirbo su būrio vadu G. B., kai 23.28 val. iš OVS budėtojo gavo pranešimą, kad reikia vykti adresu (duomenys neskelbtini), nes prieš kelias minutes sugyventinis trenkė pranešėjai. 23.32 val., jiems nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko A. G., kuri nurodė, kad jos neblaivus sugyventinis T. C. konflikto metu ranka jai sudavė į nosį. Nukentėjusioji A. G. nurodė, kad dėl sugyventinio T. C. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Kaip nurodė A. G., anksčiau sugyventinis yra taip pat smurtavęs, bet, ar buvo kviesta policija, ji nenurodė. Namuose nepilnamečių vaikų nebuvo. Nukentėjusioji buvo susijaudinusi, šaukė ant savo sugyventinio. Įvykio vietoje, atlikę pirminius procesinius veiksmus ir sulaikę įtariamąjį T. C., išvyko į laikino sulaikymo patalpas. (1 t., b. l. 41-43 ).

Iš apžiūros protokolo matyti, jog 2019 m. sausio 17 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų ar objektų nerasta. (1 t., b. l. 8-10 ).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos Mobiliojo būrio vado G. B. 2019-01-17 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, jog nukentėjusioji A. G. pranešė, kad 2019 m. sausio 16 d. apie 23.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui prieš ją smurtavo sugyventinis T. C., suduodamas į nosį, kas sukėlė fizinį skausmą; nukentėjusioji buvo akivaizdžiai neblaivi, jai buvo nustatytas 0,62 promilių girtumas; smurtu įtariamas nukentėjusiosios sugyventinis T. C. buvo neblaivus, jam nustatytas 2,35 promilių girtumas. (1 t., b. l. 17-20 ).

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo T. C. kaltė įrodyta.

Kaltinamasis T. C. tyčia smurtaudamas prieš šeimos narį – sugyventinę A. G., sukėlė jai fizinį skausmą, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Skirdamas bausmę kaltinamajam T. C., teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Kaltinamasis T. C. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, yra baustas administracine tvarka. Jis dirba. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam T. C. skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatomis atidedant, nes yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino, byla buvo nagrinėta pagreitinto proceso tvarka bei byloje buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė kaltinamajam sumažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina nepakeista.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

T. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. C. skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 10 punktais, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, bausmės vykdymą T. C. atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) bei skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią priemonę įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią T. C. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, T. C. į laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. sausio 16 d. 23.40 val. iki 2019 m. sausio 18 d. 12.35 val.

Kardomąją priemonę T. C. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.