Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-03-20 · Byla Nr. N-444-1275-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-20
Bylos Nr.
N-444-1275-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-1275/2009Procesinio sprendimo kategorija 39.2, 45.4.3(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. kovo 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. P. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 4 d. nutarimo G. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kėdainių rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2008 m. gegužės 20 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. P. dėl to, kad jis tą pačią dieną, 02 val. 05 min., Melioratorių gatvėje, Vilainių kaime, Kėdainių rajone, būdamas neblaivus (nustatytas 1,72 promilių girtumas) vairavo S. S. priklausantį automobilį Mercedes Benz, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 68 punkto reikalavimus. G. P. padaryta veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį.

II.

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 4 d. nutarimu G. P. už minėto pažeidimo padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 2200 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiem) metams 2 (dviems) mėnesiams.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pažeidėjo kaltė visiškai įrodyta policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, asmens neblaivumo testu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo bei transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu. G. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laikė tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad pažeidėjas nedirba, 2007 m. birželio 22 d. baustas administracine tvarka pagal ATPK 134 straipsnį, bei į tai, kad pažeidimo padarymo metu jis elgėsi arogantiškai bei nepakluso pareigūnų reikalavimams. Todėl teismas G. P. skyrė didesnę administracinę nuobaudą nei ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje yra nustatyta minimali.

III.

Apeliantas G. P. prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 4 d. nutarimą ir sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinant atėmimo terminą. Nurodo, kad visiškai prisipažįsta padaręs pažeidimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Pažymi, kad nuo 2008 m. gegužės 20 d. pradėjo dirbti, darbui reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, be to, į darbą reikia vykti nuosavu transportu. Apeliantas nurodo manąs, kad jo atžvilgiu galėtų būti taikomas ATPK 30¹ straipsnis ir neskiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas arba sutrumpintas atėmimo terminas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kėdainių rajono policijos komisariatas nesutinka su skundu ir prašo palikti galioti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 4 d. nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 126 straipsnio 4 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Skundžiamu nutarimu G. P. buvo paskirta administracinė nuobauda (dviejų tūkstančių dviejų šimtų litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiem metams dviems mėnesiams) už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Apeliantas prašo netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą.

ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnio 2 dalis nustato, jog skiriant nuobaudą yra atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje G. P. padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – transporto priemonę vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio, savo veika sukėlė pavojų transporto eismo ir jo dalyvių saugumui. Skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į tai, kad G. P. turi galiojančią administracinę nuobaudą už tos pačios rūšies pažeidimą, pažeidimo padarymo metu elgėsi arogantiškai, vengė administracinės atsakomybės, bandė pasišalinti. Pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ATPK 20, 27, 30, 31 ir 32 straipsnių nuostatas nustatydamas apeliantui skiriamos administracinės nuobaudos – dviejų tūkstančių dviejų šimtų litų baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiem metams dviems mėnesiams – dydį, todėl pagrindo švelninti šią administracinę nuobaudą sankcijos ribose nėra.

Prašydamas netaikyti administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo, G. P. iš esmės siekia, kad jam būtų paskirta švelnesnė nuobauda, negu yra numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį, šioje byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams.

G. P. nurodo, kad pradėjo dirbti, darbui reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr., pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007). Todėl apelianto darbo pobūdis nėra laikoma aplinkybe, ypatingai švelninančia atsakomybę ir nesudaro pagrindo švelnesnės nei įstatymo nustatyta nuobaudos skyrimui.

Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones apeliantui reikalinga nuvykti laiku į darbą, taip pat nėra išimtinė aplinkybė, šalinanti atsakomybę, kadangi didžioji dalis automobilį vairuojančių asmenų naudoja jį panašiais tikslais.

Apeliantas jau yra baustas ir turi galiojančią administracinę nuobaudą už tos pačios rūšies pažeidimą. Tos pačios rūšies teisės pažeidimas reiškia, jog padarytas bet koks pažeidimas numatytas tame pačiame ATPK skirsnyje, kaip ir prieš tai padarytasis, šiuo atveju – dešimtame skirsnyje „Administraciniai teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje“ (žr. Administracinių teismų praktiką, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4(14), 2008 m., 10 psl.). Ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja apelianto asmenybę, rodo, kad jis nėra drausmingas kelių eismo dalyvis, o jam taikyta poveikio priemonė nebuvo efektyvi ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles.

Apeliantas nurodo, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo. ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikomas kaltininko nuoširdus gailėjimasis bei padėjimas išaiškinti pažeidimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens nuoširdus gailėjimasis atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali būti pripažintas tik tada, kai asmuo realiai suvokia priešingą teisei savo elgesį, o ne deklaruoja gailėjimąsi siekdamas švelnesnės nuobaudos paskyrimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad asmens gailėjimasis po to, kai jo kaltė patvirtinta įrodymais, negali būti laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4 (14), 2008m., p. 6 – 14.). Nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie tai, kad pažeidėjas būtų gailėjęsis dėl padaryto pažeidimo surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, be to, pirmosios instancijos teismo posėdyje jis nedalyvavo. Tačiau byloje yra duomenų apie tai, jog G. P., patikrinus jo neblaivumo laipsnį, elgėsi arogantiškai, atsisakė pasirašyti bet kokį dokumentą, vengė administracinės atsakomybės (b. l. 2, 3). Visa tai rodo, kad yra pagrindo apelianto gailėjimąsi laikyti deklaratyviu.

Tad, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

G. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius