Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-10-20 · Byla Nr. TS-67-818/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-20
Bylos Nr.
TS-67-818/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Nuteistasis
M. L.
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-67-818/2021
Teisminio proceso Nr. NesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. spalio 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. L., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 59-145 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam M. L.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

M. L. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktu, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

M. L. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2011 m. liepos 30 d., bausmės pabaiga – 2023 m. liepos 30 d., du trečdalius laisvės atėmimo bausmės atliko 2019 m. liepos 30 d.

Komisijos 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 59-145 nuteistajam M. L. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

II. Pagrindiniai skundo argumentai

Nuteistasis M. L. skunde prašo panaikinti Komisijos 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. 59-145 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nustatant intensyvią priežiūrą.

Skunde teigiama, kad nuteistasis atlieka bausmę pataisos įstaigoje pirmą kartą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, jos pasekmes aptarinėjo su pataisos įstaigoje dirbančiais specialistais, dalyvavo įvairiuose kursuose, užsiėmimuose, jo teigimu, jis neturi problemų su alkoholio vartojimu, nepalaiko jokios kriminalinės subkultūros, nereiškia diskriminacijos, nėra socialiai atsiskyręs, geba užmegzti bei palaikyti ilgalaikius santykius bei adaptuotis įvairiuose socialiniuose situacijose, jam nebuvo taikomas psichiatrinis gydymas, bausmės atlikimo laikotarpiu nestebėti nusikalstamam elgesiui nebūdinga savitvardos, emocijos kontrolės praradimas, smurtinį ar tai agresyvų elgesį, neneigia, jog yra baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau ir yra skatintas. Nuolat bendrauja su savo šeimos nariais, taip palaikydamas socialinius ryšius. Laisvėje jis nusiteikęs dirbti, mokėti mokesčius valstybei, gyventi kartu su artimais giminaičiais, vesti tvarkingą gyvenimo būdą. Būtent dėl to yra vertas pasitikėjimo. Nėra linkęs teisinti nusikalstamo elgesio ir ateityje daryti teisės pažeidimų ar nusikalstamų veikų. Nėra agresyvus, su įstaigos administracija bei kitais nuteistaisiais palaiko gerus santykius. Taikant lygtinį paleidimą, M. L. turėtų tinkamą gyvenamąją vietą, gyventų artimų giminių apsuptyje. Mano, kad be kliūčių savarankiškai susirastų darbą laisvėje.

Komisija nutarime nurodė, kad jis turi alkoholio vartojimo problemų, nors jis yra mokus, tačiau remiantis jo pateiktais dokumentais, pareigą nusikalstama veika padarytą žalą perkelia savo artimiesiems. Komisijos nutarimas priimtas neobjektyviai išnagrinėjus visas aplinkybes, pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Skunde cituojama teismų praktika dėl nuteistiesiems lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo pagrįstumo, taip pat vidinės tvarkos taisyklių pažeidimų reikšmės svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nuteistojo M. L. skundas atmetamas.

III. Teismo išvados

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 4 dalis nustato, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Teismas, susipažinęs su M. L. skundu, įvertinęs Komisijos 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 59-145 turinį ir išanalizavęs nuteistojo asmens bylą, daro išvadą, kad šiuo atveju M. L. pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nuteistasis M. L. pateikė prašymą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nepažeisdamas BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir to paties straipsnio 4 dalies sąlygų. Skunde nurodoma, kad nuteistasis atitinka visas BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytas lygtinio paleidimo taikymo sąlygas, todėl turėtų būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Tačiau pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas ne tik formalusis (bausmės dalis, kurią turi būti atlikęs nuteistasis), bet ir materialusis (asmens nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką) pagrindas. Nuteistojo elgesio atitiktis formaliems lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikalavimams sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl galimybės jį paleisti lygtinai, bet nelemia besąlyginio lygtinio paleidimo taikymo.

Teismo nuomone, Komisija 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarime Nr. 59-145 motyvavo sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad toks Komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, likusią gana didelę neatliktos bausmės dalį, įvykdytą labai sunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, išlikusį poreikį visapusiškai įsitraukti į intervencines socialinės reabilitacijos programas, orientuotas į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą bei pakartotinio smurtinio elgesio pasireiškimo tikimybės valdymą, į tai, kad nuteistasis turi neigiamų nuostatų į visuomenės vertybės sritis, alkoholio vartojimo problemos, agresyvus elgesys, problemų indentifikavimo, kad būtų galima prognozuoti nuteistojo elgesį ateityje, pritaikius jam lygtinio paleidimo institutą, į tai, kad nestebima pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką (asmens bylos I tomo 2 dalies b. l. 99-109). Taigi Komisija, priimdama nutarimą netaikyti M. L. lygtinio paleidimo, visapusiškai įvertino socialinio tyrimo išvadą bei nuteistojo asmens bylos duomenis.

Išanalizavus pateiktą medžiagą nustatyta, kad M. L. anksčiau teistas vieną kartą minėtu Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą už labai sunkaus smurtinio pobūdžio nusikaltimo padarymą. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, suvokia padaryto nusikaltimo pasekmes, tačiau iš nuteistojo asmens byloje esančios 2021 m. rugpjūčio 31 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-171 matyti, kad kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino iš dalies, minimizuodamas ir racionalizuodamas savo elgesio indėlį nusikaltimo įvykių aplinkybių visumai bei pasekmėms (asmens bylos I tomo 2 dalies b. l. 100). M. L. skunde akcentuoja tai, kad jis ankščiau teistas nebuvo, bausmę pataisos įstaigoje atlieka pirmą kartą, tačiau vien šios aplinkybės savaime nelemia lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir nusikalstamos veikos, už kurios padarymą jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdį. Iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos matyti, kad M. L. veiksmai, už kuriuos jis nuteistas, sukėlė itin sunkias, neatkuriamas pasekmes, nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Todėl nuteistajam buvo paskirta griežta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų. Taigi nors nuteistajam nebūdingas nusikaltimų modelis, jis pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau jo padarytas nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, o tai parodo nuteistojo didesnį socialinį pavojingumą.

Nuteistasis skunde pažymi, kad bausmės atlikimo metu jis mokėsi ir įgijo įvairias specialybes, dirbo, periodiškai dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse bei elgesio korekcijos programose, intervencinėse priemonėse, bausmės atlikimo metu buvo skatintas net 10 kartų, su įstaigos administracija bei kitais nuteistaisiais palaiko gerus santykius, tačiau teikimo bylos duomenimis M. L., be jau minėtų skatinimų, jis buvo baustas 19 kartų už įvairių pataisos įstaigoje nustatytų taisyklių pažeidimų, kas neigiamai jį charakterizuoja. M. L. palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, o įvertinimo metu nustatyta, kad nuteistojo mama padeda vykdyti turimus finansinius įpareigojimus, sistemingai moka skolas pagal sudarytą sutartį. Šios aplinkybės, taip pat tai, kad M. L. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, apibūdina jo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau vien jų nagrinėjamu atveju nepakanka taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse ir elgesio korekcijos programose yra svarbu mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tinkamas nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje nelaikytinas išskirtine aplinkybe, nes bausmę atlikti tinkamai (laikantis nustatyto režimo) yra kiekvieno nuteistojo pareiga, tai jis privalo daryti be papildomų paskatinimų. Šiuo atveju pastebėtina ir tai, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2011 m. liepos 30 d., per šį laiką jis buvo skatintas 10 kartų, tačiau buvo ir 19 kartų baustas, todėl negalima daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Be kita ko, pastebėtina ir tai, kad M. L. šiuo metu dar yra neatlikęs pakankamai didelės dalies laisvės atėmimo bausmės – daugiau nei 1 metų ir 9 mėnesių.

Komisija, spręsdama klausimą dėl M. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tinkamai įvertino ir jo gyvenimo sąlygas bei ryšius. Nuteistojo asmens byloje esančioje 2021 m. rugpjūčio 31 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-171 nurodyta, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, turės nuolatinę gyvenamąją vietą bei socialinė gyvenamosios vietos aplinka gali būti vienas iš svarbiausių nuteistojo resocializaciją destabilizuojančių veiksnių, kuris gali būti aktualus ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesams. Šiuo atveju svarbu įvertinti, kad kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje nuteistasis jam nepalankiuose situacijose gali tapti priešiškas, kilus subjektyviai interpretuojamai stresinei situacijai, pasireiškė nuteistojo elgesio kontrolės sunkumai. Taip pat būtina pažymėti, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus, nes Pravieniškių pataisos namuose siekdamas išlaikyti nuteistųjų tarpe atitinkantį jo lūkesčius statusą, laikėsi neformalių kriminalinio pasaulio subkultūros elgesio ir bendravimo taisyklių. Atliekant bausmę Vilniaus pataisos namuose režimo pažeidimų neužfiksuota, nuteistojo elgesys keičiasi teigiama linkme.

Tai, kad M. L. nevisiškai pasiruošęs būti laisvėje, kad gyventų laikydamasis įstatymų nustatytos tvarkos, leidžia teigti ir nuteistojo polinkis minimizuoti praeities alkoholio vartojimo įpročius, pateisinti alkoholio vartojimą bei jo neišvengiamumą, neigti ir tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs. Teismo vertinimu, anksčiau nurodytos aplinkybės tik patvirtina tai, kad nuteistasis dar neįžvelgia kriminogeninių veiksnių aktualumo nusikalstamo elgesio rizikos valdymui, reikšmingumo resocializacijos procesams, dėl to alkoholio vartojimo problemos jis nesureikšmina ir nededa pastangų bei neieško būdų šiai problemai spręsti. Tai, kad uždaroje kontroliuojančioje pataisos įstaigos aplinkoje M. L. nevartoja alkoholio, neeliminuoja nuteistojo turimos alkoholio vartojimo problemos ir kelia abejonių, ar neįžvelgdamas šios problemos rimtumo nuteistasis, būdamas laisvėje, nepradės vartoti alkoholio ir lengvabūdiškai vertinti visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui. Vertinant M. L. būsimo elgesio perspektyvą socialinio tyrimo išvada šiuo metu neleidžia daryti išvados, jog M. L. yra pasirengęs ir motyvuotas keisti gyvenimo būdą bei alkoholio vartojimo įpročius. Komisijos 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarime Nr. 59-145 rekomenduojama nuteistajam dalyvauti intervencinėse programose, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą ir atlikti nemokamus darbus pataisos namuose (ne mažiau kaip 3). Komisijos narių nuomone, nuteistojo dalyvavimas įvairiose programose šiuo metu vis dar yra reikalingas. Teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia išvada.

Komisija, spręsdama klausimą dėl M. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tinkamai įvertino ir nuteistojo mąstymą bei elgesį, nuostatas. Nors nuteistasis skunde prašo patikėti, kad jis pasitaisė ir jį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, be to, pažada laikytis visų nustatytų jam priežiūros sąlygų, iš 2021 m. rugpjūčio 31 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-171 matyti, kad nuteistasis dar turi savybių, kurios turėtų būti koreguotinos: nuteistasis yra linkęs vengti „nepatogių klausimų“, nukreipti pokalbio temas, išsisukti nuo tiesioginių atvirų ar uždarų klausimų; be to, turi sunkumų problemų identifikavimo srityje, nesieja savo išorinių ar vidinių poreikių su nusikalstamu elgesiu, linkęs tam tikras problemas ignoruoti, ar jų sprendimus palikti savaiminei eigai; nors ir jaučia poreikį spręsti problemas, problemų pasekmes linkęs vertinti tiek, kiek jos teikia žalos jam pačiam. Šiuo metu jis nelinkęs detalizuoti ateities gyvenimo būdo, sąlygų, ryšių bei darbinio užimtumo svarbos kasdieniame gyvenime, atities planus sieja su rūpinimusi šeima. Tačiau minėtoje išvadoje nurodyta, jog vertinant nusikaltimo aplinkybes, destabilizuojančioje aplinkoje (vartojant alkoholį), kilus subjektyviai interpretuojamai stresinei situacijai, parsireiškė nuteistojo elgesio kontrolės sunkumai.

Nors laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu nepastebėtas M. L. impulsyvus ar rizikingas elgesys, tačiau jo elgsena laisvėje, kai jis tampa maksimaliai atsakingas už savo elgesį ir neturi išorinės kontrolės bei, tikėtina, nėra baimės patirti jam nepageidaujamą poveikį, gali pasižymėti impulsyviu ir rizikingu elgesiu, lengvai peraugančiu į agresyvų (pavojingą) elgesį. Juolab, kad kontroliuojanti ir agresyvi elgsena buvo vienas svarbiausių aspektų susijusių su nusikalstamu elgesiu. Taigi, įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad mąstymo ir elgesio sritis gali būti aktuali pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdymui ateityje, taip pat buvo vienas svarbiausių veiksnių susijusių su nuteistojo nusikalstamumu.

Nesutiktina ir su skundo argumentu, kad nuteistasis nėra linkęs teisinti nusikalstamo elgesio, nes nuteistojo asmens byloje esančioje 2021 m. rugpjūčio 31 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-171 nurodyta, kad elgesio stebėsena bausmės atlikimo metu, asmens pasisakymų bei pokalbių turinys, suponuoja prielaidas manyti, kad M. L., gali būti linkęs pateisinti tam tikrą socialiai nepageidautiną ar asocialų/nusikalstamą elgesį. Jam nėra būdingos kritiškos nuostatos smurtinio elgesio naudojimo atvejams ar faktams, ar tam tikrų teisės pažeidimų, įvykdytų alkoholinio apsvaigimo būsenoje vertinime. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigtina, kad aptarti nuteistojo mąstymo ir elgesio, nuostatų ypatumai leidžia abejoti dėl galimybės nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Teismas taip pat pažymi, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 50 taškai, iš kurių statiniai veiksniai sudaro 2 taškus, o dinaminiai veiksniai – 48 tašką. Pažymėtina, kad nuteistojo rizikos didžiąją dalį sudaro dinaminiai veiksniai, kurių nemažinant jo pakartotinio elgesio rizika gali didėti. Aptariamos rizikos mažinimas didžiąja dalimi priklauso nuo paties M. L. elgesio, požiūrio į atliekamą bausmę. Pažymėtina, kad pagrindas asmenį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo įstaigos, tais atvejais kai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra priskiriama ne žemai, o vidutinei grupei, yra būtent pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

M. L. skunde cituoja teismų praktiką, pagal kurią atskiriems nuteistiesiems už skirtingo pobūdžio nusikaltimų padarymą, nevienodą teistumų skaičių ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės laiką buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Teismas pažymi, kad kiekvienas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas yra sprendžiamas individualiai, atsižvelgus į šiam klausimui reikšmingų aplinkybių visumą. Vien iš konteksto parinkti palankūs atskiri teismų sprendimai nuteistiesiems savaime nesuteikia pagrindo tvirtinti, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra turi būti taikomas ir M. L., taip pat neleidžia pripažinti, kad Komisijos 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimas Nr. 59-145 yra neteisėtas ir nepagrįstas. Svarbu ir tai, kad tris iš penkių Komisijos narių nesutiko taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Pabrėžtina, kad nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra išnykęs, todėl netikslinga jam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Dėl to, Komisijos 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimas Nr. 59-145, kuriuo atsisakyta taikyti M. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, yra teisėtas ir teisingas, naikinti jį nėra teisinio pagrindo. Todėl nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. L. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 59-145 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam M. L..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius