Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-04-25 · Civilinė byla Nr. 2A-419-345/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-04-25
Bylos Nr.
2A-419-345/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Henrichas Jaglinskis (pirm.), Dalia Višinskienė, Danutė Kutrienė
Ieškovas
E. Š., E.
Atsakovas
Lietuvos Advokatūros, Lietuvos, Lietuvos Respublikos
Kategorijos
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Henrichas Jaglinskis Civilinė byla Nr. 2A42-419/2008

Teisėjas Gintaras Seikalis Procesinio sprendimo kategorija:

121.15.;121.18.;121.21.;44.2.4.2.;

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2008 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Henricho Jaglinskio,

teisėjų Danutės Kutrienės ir Dalios Višinskienės,sekretoriaujant Loretai Jasiulionieneidalyvaujant ieškovei E. Š.,atsakovo Lietuvos Advokatūros atstovei Ingridai Montvydienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos advokatūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos advokatūrai dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

n u s tatė:

Šalies argumentai

Ieškovė E. Š. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Advokatų garbės teismo 2004 m. birželio 14 d. sprendimą, kuriuo ieškovei paskirta drausminė nuobauda, pripažintas negaliojančiu Lietuvos advokatūros sprendimas pripažinti ieškovę advokate, taip pat prašė panaikinti Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. birželio 29 d. sprendimą, kuriuo ieškovė išbraukta iš praktikuojančių advokatų sąrašo, bei likviduota advokatės kontora. Ieškinio papildymu iš atsakovo Lietuvos advokatūros prašė priteisti 30 000 Lt nuostolių ir neturtinės žalos. Savo reikalavimus grindė silpna sveikata, dėl ko negalėjo daug dirbti ir užsidirbti, bei Lietuvos advokatūrai mokėti nustatytų mokesčių. Ieškovė ne kartą prašė, jog mokesčiai jai būtų sumažinti, tačiau atsakovas į tai neatsižvelgė. Ieškovė mokesčius advokatūrai mokėjo, tačiau mažesnius, todėl atsakovas nepagrįstai ieškovę dėl privalomų įmokų nemokėjimo išbraukė ją iš praktikuojančių advokatų sąrašo. Atsakovo sprendimai turėjo neigiamos įtakos jo sveikatai, profesinei reputacijai, sužlugdė pasitikėjimą savo galimybėmis, bei tikėjimą advokatūros savivaldos institucijomis.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovė sistemingai nemokėjo mokesčių Lietuvos advokatūrai. Už šios pareigos nevykdymą ieškovei nuolat kėlė drausmines bylas. Ieškovė nepateikė įrodymų pagrįsti turtinei bei neturtinei žalai, todėl ieškinį prašė atmesti,

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Panaikino Advokatų garbės teismo 2004 m. birželio 14 d. sprendimu advokatei E. Š. paskirtą drausminę nuobaudą – pripažinimą negaliojančiu Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti asmenį advokatu. Panaikino Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. birželio 29 d. sprendimą E. Š. išbraukti iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo bei įregistruotą advokatės E. Š. kontorą likviduoti. Teismas atmetė prašymą priteisti 30 000 Lt reikalavimą patirtiems nuostoliams ir neturtinei žalai atlyginti bei proporcingai patenkintiems reikalavimams paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 24 d. spendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, panaikino ir šioje dalyje ieškinį tenkino dalinai - priteisė iš Lietuvos advokatų Tarybos E. Š. 10 159,99 Lt žalai atlyginti ir 50 Lt žyminio mokesčio. Kitos Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalis paliko nepakeistas.

2007 m. sausio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. rugpjūčio 10 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 24 d. sprendimų dalys, kuriomis atmestas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo panaikintos ir šioje dalyje byla perduota nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Kitos sprendimų dalys paliktos galioti.

Šalies argumentai

Ieškovė E. Š. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 80 000 Lt neturtinės žalos, bei pripažinti atsakovo 2007-03-22 sprendimą Nr.22 dalyje įrašant ją į praktikuojančių advokatų sąrašą nuo 2004-06-29 neteisėtu ir šią dalį panaikinti. Įpareigoti atsakovą priimti sprendimą, kuriuo į praktikuojančių advokatų sąrašą ieškovė būtų įrašoma pagal Vilniaus Apygardos teismo 2006 m. sausio 24 d. sprendimą.

Nurodė, jog dėl neteisėtų atsakovo sprendimų pabloginta reputacija, prarastas pasitikėjimas, sumažėjusi galimybė būti konkurencijoje, prarastas įdirbis, klientai, sveikata, o neturtinė ir turtinė žala bus jaučiama ateityje visą laiką. Vyresniems ir neįgaliems žmonėms darbas yra ir galimybė būti visuomenėje, žinių ir patirties realizavimas, galimybė užsimiršti darbe nuo gyvenimo išmėginimų. Iš ieškovės tokia galimybė buvo atimta ir jai buvo padaryta labai didelė neturtinė (moralinė) žala.

Nurodo, kad jai padaryta ypač didelė neturtinė žala, tiek pagal CK 6.250 str., tiek pagal CK 6.283 str. Dėl išgyvenimų dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, ieškovė susirgo (duomenys neskelbtini). Gydymas labai sunkus. nuo išsekimo (duomenys neskelbtini), prasidėjo (duomenys neskelbtini), buvo atlikta sudėtinga (duomenys neskelbtini) operacija. Apie vienerius metus po operacijos galėjo judėti tik su ramentais, kentė baisius skausmus, gėrė nuskausminančius vaistus, kurie neišvengiamai žalojo kitus jos kūno organus. Ilgą laiką net negalėjo išeiti iš namų. (duomenys neskelbtini) operacija komplikavosi, nes buvo pažeistas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Vienerius metus poliklinikoje buvo atliekamos procedūros. Sutuoktinis dėl nuolatinio rūpinimosi taip pat labai išseko. Ieškovės šeimos išgyvenimų kaltininkas yra atsakovas dėl neteisėtų savo sprendimų nepataisomai sužalojęs jos sveikatą ir pažeidęs orios senatvės principą. Sumažėjo bendravimo galimybės, nutolo draugai ir kolegos. Kolegos advokatai jautė nepatogumą, nes neišdrįso jos atstovauti šioje byloje. Daugelis manė, kad ji iš advokatūros pašalinta už kažką labai nusikalstamo. Klientams taip pat buvo sunku patikėti, kad ji pašalinta už mokesčių nemokėjimą, daugelis manė, kad ji pašalinta iš advokatūros už sukčiavimus, amoralų elgesį, blogą profesinės pareigos atlikimą ir t.t. ir pan. Lietuvos advokatų taryba apie ieškovės pašalinimą iš advokatūros pranešė Europos Žmogaus Teisių Teismui Strasbūre, kur ji kaip advokatė atstovavo (duomenys neskelbtini) byloje. Teko aiškintis, šiam teismui siuntė teismų sprendimus, turėjo išlaidų vertimams į anglų kalbą. Todėl ji jautėsi pažeminta ne tik Lietuvoje, bet ir visos Europos teisininkų visuomenėje.

Atsakovas ilgai nevykdė teismo sprendimo ir toliau jai darė neturtinę ir turtinę žalą. Ilgai neįrašė jos į praktikuojančių advokatų sąrašą, tuo neleisdamas pradėti dirbti, reikalaujant dokumentų, kad ji atitinka keliamiems reikalavimams, tarsi ji iš naujo ateitu į advokatūrą. Atsakovas jai delsė atlyginti priteistą materialinę žalą. Mano, kad teismo sprendimo įvykdymo vilkinimas laikytinas papildoma neturtine žala.

Atsiliepimas

Atsakovas ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad svarstant klausimą dėl galimybės priteisti ieškovei neturtinės žalos atlyginimą turėtų būti atsižvelgiama į advokatūros ir advokatų specifinę padėtį Lietuvos teisinėje sistemoje. Advokatūra neįeina į valstybės organų sistemą ir savo veiklą organizuoja savarankiškai. Advokatas turį įsipareigojimus ne tik kliento atžvilgiu, tačiau ir savivaldos institucijos atžvilgiu. Bylą dėl drausminės nuobaudos panaikinimo nagrinėję teismai konstatavo, jog ieškovė tinkamai atliko savo kaip advokatės pareigas klientų atžvilgiu, tačiau ar advokatė tinkamai elgėsi savivaldos institucijos atžvilgiu aplinkybė nebuvo nagrinėta. Nebuvo paneigtos aplinkybės, jog ieškovė netinkamai vykdė prievolę mokėti įmokas bendriems advokatūros reikalams. Netinkamas advokato elgesys savivaldos institucijų atžvilgiu negali būti pateisinamas. Nemokėdama įmokų ieškovė išreiškė didžiulę nepagarbą sąžiningai savo įsipareigojimus vykdančių kolegų atžvilgiu. Priteista neturtinė žala turėtų būti atlyginta sąžiningai pareigas vykdančių advokatų sąskaita iš jų sumokamų įmokų. Negalima pripažinti teisingu žalos atlyginimą asmeniui už netinkamą įsipareigojimų vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad advokatūros lėšos sudaromos tik iš advokatų privalomų įmokų, tokių įmokų nemokėjimas ar netinkamas mokėjimas visais atvejais neigiamai atsiliepia finansavimo stabilumo užtikrinimui, lėšų planavimui, panaudojimui ir paskirstymui. Visuotinio advokatų susirinkimo sprendimu - įmokų nemokėjimas laikytinas profesinės etikos pažeidimu, nes neatitinka neatitinka visos advokatų korporacijos interesų.

Neturtinė žala būdama viena iš atsakomybės rūšių, turi atitikti visas būtinas šiai atsakomybei kilti sąlygas. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog advokatė E. Š. sirgo nuo 1995 metų ir būtent prasta sveikata pateisindavo įmokų nemokėjimą. Patikslintame ieškinyje ieškovė jau teigia, kad susirgo dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio buvimą tarp atsakovo veiksmų ir jos nurodytų aplinkybių.

Nesutinka su ieškovės argumentais, jog atsakovas nevykdo teismo sprendimų. Advokatė į advokatų sąrašą įrašyta 2007-03-22. Pati ieškovė toliau rodo didžiulę nepagarbą savivaldos institucijai. Iki šiol ji nepateikė atsakovui sveikatos pažymos, civilinės atsakomybės draudimo poliso nei kitų duomenų, kuriuos turi atitikti kiekvienas praktikuojantis advokatas. Advokatūros įstatymas atitikimą šiems reikalavimams tiesiogiai sieja su asmens teise užsiimti advokato praktika (17 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino dalinai. Teismas įvertinęs surinktų įrodymų visetą, atsižvelgdamas į neteisėtą ieškovės pašalinimą iš praktikuojančių advokatų sąrašo padarytos žalos pasekmes, priteistą turtinės žalos dydį, pažeistą ieškovės vertybę, į ieškovės ligos pobūdį ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė ne visada laikėsi advokatūros įstatyme nustatytų advokato veiklos etikos principų bei vadovaudamasis LR DK 250 str., LR Konstitucinio teismo 1997-01-20, 2004-12-13 nutarimais iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 20 000 Lt neturtinės žalos, bei 50 Lt žyminio mokesčio. Į valstybės pajamas priteisė 550 Lt žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kitų ieškovės reikalavimų yra įsiteisėjęs Vilniaus Apygardos teismo sprendimas priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, vadovaujantis LR CPK 293 str.3 d. bylą dėl reikalavimų pripažinti atsakovo 2007-03-22 sprendimą Nr.22 dalyje įrašant ją į praktikuojančių advokatų sąrašą nuo 2004-06-29 neteisėtu ir šią dalį panaikinti, įpareigoti atsakovą priimti sprendimą, kuriuo į praktikuojančių advokatų sąrašą ieškovė būtų įrašyta pagal 2006-01-24 Vilniaus Apygardos teismo sprendimą, nutraukė. Atmetė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovės atstovo S. V. nėra praktikuojančių advokatų sąrašuose.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priteisti papildomai iš atsakovo 60 000 Lt neturtinės žalos, įpareigoti atsakovą įrašyti ieškovę į praktikuojančių advokatų sąrašą nuo 1996 metų, bei priteisti 4000 Lt bylinėjimosi išlaidas

Nurodo, jog ieškovės specializacija yra baudžiamosios bylos, todėl, manydama, kad negalės savęs tinkamai atstovauti taip pat ir dėl savo silpnos sveikatos, kreipėsi į didžiulę praktiką civilinėse bylose turintį teisininką S. V.. Reikalavimus priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat ir išlaidas už ieškinio surašymą grindžia griežtos atskaitomybės dokumentu – kasos pajamų orderio kvitu, kurį išrašė teisinių paslaugų bendrovė — UAB (duomenys neskelbtini). 2000 Lt turi būti priteistinos, nes juridinis asmuo, suteikė teisinę konsultaciją, surašė ieškinį. Nuo ieškovės sumokėtos sumos už suteiktą paslaugą ši bendrovė moka įstatymo nustatytus mokesčius, todėl nepriteisus šių išlaidų būtų ignoruotas LR Konstitucijoje įtvirtintas Lietuvos, kaip teisinės demokratinės valstybės, principas pažeistos LR Konstitucijos 46 str. 3-6 dalys. Minėta teisinių paslaugų bendrovė negali ieškovės atstovauti teisme, tačiau ji gali ruošti dokumentus teismui ir už tai imti atlygį. Mano, jog turi teisę rinktis, kas suteiks teisines paslaugas – bendrovė ar advokatas, be to bendrovės paslaugos yra ženkliai pigesnės nei advokato. LR CPK 88 str. 8 p. numato kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, susijusių bylos nagrinėjimu, priteisimą. CK 1.137 str. l d. numato civilinių teisių įgyvendinimą ir gynimą - asmenys savo nuožiūra naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. LR CK 1.137 str. 4 d. nustatyta, civilinių teisių įgyvendinimas negali riboti konkurencijos ir piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje. Nei vienas advokatas nesutiko ieškovės ginti ir atstovauti teisme, motyvuodami, kad nenori tapti Lietuvos advokatūros, kuriai moka mokesčius ir nuo kurios yra priklausomi, priešu. Teismas, neleidęs byloje atstovauti ieškovės pasirinktam asmeniui, ne advokatui, ir nepriteisęs išlaidų už jo darbą, pažeidė LR CK 1.137 str. nustatytus principus. Teisinės pagalbos teikimo apribojimas ne advokatams riboja konkurenciją ir sudaro dominuojančią padėtį rinkoje advokatams, o ieškovės atveju - riboja civilinių teisių gynimą. Apeliacinį skundą taip pat surašė UAB (duomenys neskelbtini) teisininkai. Jų paslaugos kainavo 2 000 Lt , todėl teismo prašo iš atsakovo priteisti ir šias išlaidas.

Teismas nutraukė bylą dalyje dėl teismo sprendimo vykdymo neįvertinęs, ar atsakovo veiksmai nepadarė neturtinės žalos. Teismas supainiojo vykdomąją teiseną su ieškinine. Teismo sprendime atsakovas įpareigotas įrašyti ieškovę į praktikuojančių advokatų sąrašą, tačiau nenurodė nuo kurios datos. Tai yra manipuliacija ieškovės teisėmis. Ieškovė advokate tapo nuo 1996 m., tačiau atsakovas ją į praktikuojančių advokatų sąrašą įtraukė tik nuo 2004-06-29, tokiu būdu ieškovės advokato praktika sutrumpėja. Aštuoneri metai, kai iš visų jėgų stengėsi pateisinti savo gerą vardą, garbingai vykdydama duotus įžadus profesinėje srityje buvo išbraukti. Toks teismo sprendimas ir atsakovo veiksmai pažeidžia ieškovės teises. Tokio teismo sprendimo negali pateikti antstoliams, nes vykdydami tokį teismo sprendimą negalėtų įpareigoti atsakovą nurodyti tą datą, kada ieškovė tapo advokate, t.y. nuo 1996 metų.

Nurodo, jog atsakovas delsė išmokėti priteistą žalą, įrašyti į praktikuojančių advokatų sąrašą, o įrašęs nurodė, kad praktikuoja ne nuo 1996 m., kaip yra iš tiesų, o nuo 2004 m., t. y. nuo pašalinimo iš advokatūros datos. Atsakovas savo veiksmais siekė ieškovę dar labiau palaužti.

Nesutinka, su teismo išvadomis, kad nesilaikė Advokatų etikos principų. Nusiskundimo ieškovės darbu nebuvo nei iš teismo nei iš klientų. Nepakankamą mokėjimą Tarybai sąlygojo mažas uždarbis dėl sveikatos ir mažų tuo metu buvusių darbo įkainių. Teismas nustatė ieškovės nekaltumą, todėl šių aplinkybių dar kartą įrodinėti nereikia.

Teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog ieškovė neturėjo plataus klientų rato, buvo nelabai žinoma Strasbūro teisme. Priešingai, gynė kaltinamą asmenį valstybinio perversmo organizavimu ir aktyviai veikusį prieš Lietuvos nepriklausomybę, todėl buvo didelis susidomėjimas ne tik bylos eiga, tačiau ir advokate. Dėl didelio tarptautinio susidomėjimo ieškovė buvo žinoma tarp kolegų teisininkų ne tik iš Lietuvos, Strasbūro, tačiau ir kitų šalių. Atsakovui nusiuntus pranešimą apie ieškovės pašalinimą iš advokatų, buvo nepataisomai sugadinta jos reputacija ne tik Lietuvos teisininkų visuomenėje, tačiau ir Europos mastu.

Turtinė žala buvo priteista už 25 mėn. – 10 159,99 Lt. Teismas į tai atsižvelgė nustatydamas neturtinę žalą - 20 000 Lt. Teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl atsakovo veiksmų, neturėdama lėšų pragyvenimui, vaistams ir gydymui, ieškovė turėjo parduoti sodą paskubomis, nelaukdama tinkamiausio ir tuometines rinkos kainas atitinkančio pasiūlymo. Neturtinė žala nėra vien prarastas uždarbis, 3 metus nutrūkusi profesinė veikla, kurią sunku vėl pradėti, priverstinis išvarymas į skurdžiausią visuomenės sluoksnį. Dėl atsakovo veiksmų, ieškovė susirgo ypač sunkia liga — (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini), buvo atlikta sudėtinga (duomenys neskelbtini) operacija, po jos ilgai negalėjo judėti, kentė baisius skausmus. (duomenys neskelbtini) operacija komplikavosi, nes buvo pažeistas (duomenys neskelbtini), ieškovė nevaldė rankos. Šiuos faktus liudija byloje esantys išrašai iš medicininių dokumentų. Atsakovas turėjo visas procesines galimybes ir teisinį pagrindą reikalauti medicininių dokumentų apie ligą. Atsakovas atėmė galimybę dirbti, taip pat pažeidė teisę į orią senatvę. Atsižvelgiant į dėstytus faktus, teismas nepakankamai įvertino visas aplinkybes ir faktus, nustatydamas neturtinės žalos dydį. 20 000 Lt - neproporcingai maža suma patirtam skausmui, sužalotai sveikatai, dvasiniam sukrėtimui, prarastai kvalifikacijai ir sugadintai reputacijai, ir pažeminimui atlyginti. Padaryta neturtinė žala yra dešimteriopai didesnė. Prašoma 90 000 Lt tik iš dalies atlygins padarytą žalą. Iš šių pinigų ieškovė negalės nusipirkti sodo ar kokios kitos poilsiui skirtos vietos, kur galėtų daugiau pabūti gryname ore, kas yra ypač reikalinga. Šie pinigai bus išleisti sveikatos stiprinimui, masažams, kitoms sveikatos gerinimo priemonėms, o sustiprėjus, ieškovė ketina kelti per 3 priverstinio nedarbo metus prarastą kvalifikaciją. Prašoma pinigų suma neturtinei žalai atlyginti atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str.). Esant dideliam advokatų skaičiui, kurių kasmet vis daugėja, sukaupiamos milijoninės lėšos, todėl ieškovės prašoma suma atsakovui nebus per didelė, o silpnesnei šių teisinių santykių pusei prašoma priteisti pinigų suma iš dalies atlygins patirtą žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies buvo patenkintas ieškovės reikalavimas panaikinti ir ieškinį šioje dalyje atmesti.

Nurodo, jog teismo sprendimo dalis, kuria iš dalies buvo patenkintas ieškovės reikalavimas ir priteista 20 000 Lt neturtinė žala yra neteisėta, nepagrįsta ir naikintina. Tam kad neturtinė žala būtų priteista, pirmiausia reikia konstatuoti jos padarymo faktą. Kaip pasireiškė neturtinė žala teismas nepasisakė, priešingai jo nustatytos aplinkybės paneigia šios žalos padarymo faktą.

Advokatų taryba nėra atsakinga už profesinės reabilitacijos ieškovei teikimą, neatliko šioje srityje jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti pagrindas iš Lietuvos advokatūros priteisti neturtinę žalą.

Nurodo, kad ieškovė teismui nepateikė išrašų iš ligos istorijos, kad jos sveikata žymiai pablogėjo dėl jos išbraukimo iš advokatų sąrašo ir pažymėjo, kad šias aplinkybes nurodė tik liudytojai.

Netinkamas advokato elgesys savivaldos institucijų atžvilgiu negali būti pateisinamas. Nemokėdama įmokų ieškovė išreiškė didžiulę nepagarbą sąžiningai savo įsipareigojimus vykdančių kolegų atžvilgiu. Šiuo atveju, priteista neturtinė žala turėtų būti atlyginta sąžiningai pareigas vykdančių advokatų sąskaita iš jų sumokamų įmokų. Vargu ar tokia teismo sprendimu įteisinta situacija yra suderinama su atsakomybės taikymo taisyklėmis bei universaliaisiais teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė nurodo, kad ieškovės klientų ratas buvo labai platus, į bylas kviesdavo teismo, prokuratūros, policijos darbuotojai. Todėl pašalinimas už sunkius nusižengimus labai nuteikė šiuos žmones, kėlė nepasitikėjimą, mažino galimybes dirbti, neigiama klientų reakcija, neužbaigtas bylas turėjo perduoti kolegoms, Kolegų spėliojimai, apkalbos, svarstymai - ar galima ieškove pasitikėti. Advokato darbo įkainiai teikiant valstybės apmokamą teisinę pagalbą labai padidėjo, konkurencija dėl šių bylų išaugo, ir ieškovė nebegali toliau šio darbo tęsti, nes dėl sustiprėjusios konkurencijos yra išstumta iš šio darbo, yra priversta persikvalifikuoti, pajamų iki šiol nėra.

Nesutinka su atsakovo argumentais, kad pašalinimas iš advokatūros negalėjo pakenkti jos reputacijai Sausio 13-sios byloje, kurią nagrinėjo Strasbūro teismas. Šiam teismui ieškovė turėjo aiškintis, reikėjo daryti teismų sprendimų vertimus, aiškintis ginamąjam asmeniui, jo artimiesiems, jį plačiai užjaučiantiems, net korespondentams (byla plataus atgarsio).

Mano, kad Advokatų taryba turėtų geriau suvokti advokato profesijos specifiką ir žinoti, kokias profesinės reabilitacijos paslaugas teikia darbo birža bei darbo rinkos mokymo tarnyba. Todėl atsakovo teiginys, kas turėtų teikti kvalifikacinę reabilitaciją yra noras įžeisti ir pažeminti.

Nurodo, jog apie sveikatos būklę liudija byloje pateiktos pažymos. Apie būseną ir išgyvenimus, liudijo artimiausi žmonės. Apie susirgimo priežastį liudijo gydžiusi gydytoja. Laiko tarpas tarp išbraukimo iš advokatūros ir susirgimo yra ne septyni mėnesiai, kaip teigia atsakovas. Ieškovės manymu atsakovas galėjo reikalauti papildomų įrodymų.

Aukščiausias teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais konstatavo, jog ieškovė buvo neįgali, sirgo, mažai uždirbo, todėl nepajėgė sumokėti Tarybai mokesčių, taigi nebuvo kaltės ar pažeidimų, todėl atsakovo argumentai dėl nepagarbos kitiems advokatams yra nepagrįsti. Ieškovė yra pateikusi 10 raštų nuorašų advokatų tarybai, kur išsakytas prašymas atleisti nuo mokesčių, juos sumažinti ar diferencijuoti. Teismas juos pripažino tinkamais. Todėl atsakovo samprotavimai apie raštuose rodomą nepagarbą, nekonkretumą yra vien pastangos užpildyti argumentų stoką.

Atsakovo baimė, kas esant precedentui ir kiti advokatai pradės mažiau mokėti, yra sveikintinas dalykas. Taryba turėtų jausti, kuo gyvena ir mažai uždirbantys, pensininkai, invalidai, ir konferencijose prievarta ir apgaule nebrukti sąmatos, kurioje visiems mokesčiai vienodi, o Advokatų taryba atlyginimai prilygsta Prezidento atlyginimui.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, ieškovės apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Byloje nustatyta, jog ieškovė E. Š. kreipėsi ieškiniu į teismą prašydama panaikinti Advokatų tarybos 2004 m. birželio 29 d. sprendimą, Advokatų garbės teismo 2004 m. birželio 14 d. sprendimą dėl ieškovės išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašų, ir advokatų kontoros likvidavimo.

Patikslintu ieškiniu (1 t. b.l. 44-45) ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 30 000 Lt nuostoliams ir neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Panaikino Advokatų garbės teismo 2004 m. birželio 14 d. sprendimu advokatei E. Š. paskirtą drausminę nuobaudą – pripažinimą negaliojančiu Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti asmenį advokatu, bei panaikino Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. birželio 29 d. sprendimą E. Š. išbraukti iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo bei įregistruotą advokatės E. Š. kontorą likviduoti. Teismas atmetė prašymą priteisti 30 000 Lt reikalavimą patirtiems nuostoliams ir neturtinei žalai atlyginti bei proporcingai patenkintiems reikalavimams paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 24 d. spendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, panaikino ir šioje dalyje ieškinį tenkino dalinai - priteisė iš Lietuvos advokatų Tarybos 10 159,99 Lt turtinei žalai atlyginti, bei 50 Lt žyminio mokesčio. Kitas Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalis paliko nepakeistas.

2007 m. sausio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. rugpjūčio 10 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 24 d. sprendimų dalys, kuriomis atmestas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo panaikintos ir šioje dalyje byla perduota nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Kitos sprendimų dalys paliktos galioti.

Patikslinti ieškiniu ieškovė prašė priteisti 80 000 Lt neturtinę žalą.

Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimu įvertinęs surinktų įrodymų visetą, atsižvelgdamas į žalos pasekmes priteisė 20 000 Lt neturtinės žalos.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo.

Apeliantas nurodo, jog pirmos instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš dalies patenkintas reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisiant ieškovei 20 000 Lt neturtinę žalą yra neteisėta, nepagrįsta ir naikintina. Tam kad neturtinė žala būtų priteista, pirmiausia reikia konstatuoti jos padarymo faktą. Kaip pasireiškė neturtinė žala teismas nepasisakė, priešingai jo nustatytos aplinkybės paneigia šios žalos padarymo faktą.

Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu pripažino, jog ieškovei paskirta drausminė nuobauda yra neadekvati, todėl priteisė 10 159,99 Lt turtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2007 m. sausio 30 d. nutartimi, apeliacinės instancijos teismo sprendimą dėl priteistos turtinės žalos paliko nepakeistą. LR CK 6.251 str. nustatyta, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymas ar sutartis nustato ribotą civilinę atsakomybę. Lietuvos advokatūra kaip juridinis asmuo už padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Pagal LR 250 str. 2d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Ieškovė savo reikalavimą priteisti neturtinę žalą grindžia padaryta žala sveikatai, dvasiniais išgyvenimais, tokiu būdu įvertinus bylos medžiagą neturtinė žala priteista pagrįstai.

Kolegija atmeta apelianto argumentus, jog ieškovės liga niekaip nesusijusi su ieškovės išbraukimu iš praktikuojančių advokatų sąrašo. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovė dėl (duomenys neskelbtini) kreipėsi (duomenys neskelbtini) mėnesį. Ieškovei diagnozuota (duomenys neskelbtini). Ieškovę gydžiusi gydytoja M. D. patvirtino, jog liga susijusi su išgyvenimais dėl prarasto darbo, o (duomenys neskelbtini) liga nesukelia tokių pasekmių. Kitų liudytojų parodymai neprieštarauja gydytojos parodymams, todėl nėra pagrindo juos vertinti kritiškai. Būtina pažymėti, jog nagrinėjamu atveju ieškovė yra silpnesnė teisinių santykių šalis, dėl atsakovo veiksmų netekusi galimybės verstis advokato praktika, dirbti ir užsidirbti, t. y. praradusi darbą. Asmens teisė į darbą, asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą, bei leidžiantis tinkamai save realizuoti, bei užtikrinti savo ir šeimos socialinį stabilumą. Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam asmeniui neturtinės žalos, ypač jei atsakovo, stipresnės šalies neteisėti veiksmai susiję su tokiomis kraštutinėmis teisinio poveikio priemonėmis, kaip atimta galimybė verstis profesine veikla.

Vadovaujantis Advokatūros įstatymo 57 str. 1 d. 2, 5 p. Lietuvos advokatūra atstovauja advokatų interesus, organizuoja ir įgyvendina advokatų kvalifikacijos tobulinimą. t. y. organizuoja seminarus, konferencijas ir pan., už kuriuos advokatas turi susimokėti. Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu pripažino, jog atsakovas nepagrįstai ieškovę išbraukė iš praktikuojančių advokatų sąrašo, todėl turi pareigą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, įskaitant ir žalą dėl prarastos kvalifikacijos. Kadangi atsakovas organizuoja ir įgyvendina advokatų kvalifikacijos tobulinimą, turi galimybę ieškovei suteikti galimybę reabilituoti prarastą kvalifikaciją, t. y. suteikti teisę be mokesčio dalyvauti tam tikruose atsakovo organizuojamuose seminaruose, konferencijose ir pan. Todėl kolegija atmeta atsakovo argumentus, jog už profesinę advokatės reabilitaciją išimtinai yra atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos darbo birža bei Lietuvos Darbo rinkos mokymo tarnyba.

Kolegija atmeta apelianto argumentus, jog ieškovei nepadaryta neturtinė žala, todėl nėra pagrindo ją atlyginti. Pirmos instancijos teismas priteisdamas 20 000 Lt neturtinę žalą vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu, bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartimi, kuriais konstatuoti neadekvatūs atsakovo sprendimai ir veiksmai ieškovės atžvilgiu. Gydytojos M. D. bei liudytojų parodymais nustatyta, kad ieškovės sveikata itin pablogėjo 2004 metais. Tuo tarpu onkologinė liga diagnozuota 1996 metais. Po (duomenys neskelbtini) ligos gydymo ieškovė ir toliau atstovavo bylose, gaudavo pajamas, (duomenys neskelbtini) sutrikimų nebuvo. Ieškovės sveikata pablogėjo išbraukus ją iš advokatų sąrašų, neatsižvelgiant į pateiktus raštiškus paaiškinimus Advokatų garbės teismui, todėl naujai diagnozuota liga - (duomenys neskelbtini), po kurios sekė operacija, o vėliau komplikacijos, fizinis skausmas, atimta galimybė dirbti ir užsidirbti bei realizuoti save profesine bei socialine prasme, bendravimo galimybių su draugais bei kolegomis sumažėjimas, sietini su atsakovo veiksmais - priimtu sprendimu išbraukti ieškovę iš praktikuojančių advokatų sąrašų. Taigi tam, kad būtų priteista neturtinė žala būtina konstatuoti neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir žalą. Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu pripažinti atsakovo neteisėti veiksmai, po kurių sekė ieškovės išgyvenimai dėl prarasto darbo, socialinės, materialinės ir psichologinės gerovės, ir liga. Taigi byloje nustatytos visos sąlygos neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartyje konstatuota, jog atsakovas nepagrįstai ieškovei už mokesčių nemokėjimą skyrė pačią griežčiausią drausminę nuobaudą. Tokiu būdu paskirta neadekvati nuobauda ir yra atsakovo neteisėti veiksmai, dėl kurių atlyginta turtinė, taip pat turi būti atlyginta ir neturtinė žala. Lietuvos advokatūra, kaip advokatus atstovaujanti ir vienijanti, jų teisėmis bei pareigomis besirūpinanti institucija turėjo reaguoti į ieškovės pranešimus dėl nesumokėtų mokesčių ne formaliai, o objektyviai. Visuotinis advokatų susirinkimas pripažino, jog įmokų nemokėjimas laikytinas profesinės etikos pažeidimu, o pagal Advokatūros įstatymo 52 str. už profesinės etikos pažeidimus gali būti iškelta drausminė byla, bei teisė pripažinti negaliojančiu Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti asmenį advokatu (53 p. 4 p.). Tokiu būdu visuotinis advokatų susirinkimas vienijantis visus advokatus prisiėmė iš to kylančias pareigas, todėl kolegija atmeta atsakovo argumentus, jog ieškovei nepagrįstai būtų priteista žala iš advokatų sumokėtų mokesčių.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2007 m. sausio 30 d. nutartimi paliko galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo dalį, kuria yra priteista 10 159,99 Lt turtinė žala. Ši nutartis yra galutinė neskundžiama todėl teismas nepasisako dėl priteistos turtinės žalos.

Kolegija atmeta apeliantės argumentus, jog priteista 20 000 Lt neturtinė žala yra nepakankama atlyginti šią žalą. Teismų praktikoje yra suformuluota, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių dydį nustato teismas, o kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Ieškovė prašydama priteisti neturtinę žalą vadovaujasi turtiniais praradimais, t. y. sodo pardavimu. Turtinė žala ieškovei yra atlyginta, o neturtinė – skausmas, dvasiniai išgyvenimai, bendravimo galimybių sumažėjimas dvejus metus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principais 20 000 Lt įvertinti pagrįstai.

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 24 d. sprendimu yra panaikinti Advokatų garbės teismo 2004-06-14 sprendimas, bei ieškovei skirta drausminė nuobauda. Apeliacinės bei kasacinės instancijos teismai šią sprendimo dalis paliko nepakeistas, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą įpareigoti atsakovą įrašyti ieškovę į praktikuojančių advokatų sąrašą nuo 1996 metų, ir bylą šioje dalyje nutraukė, nes ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra įsiteisėjęs.

Ieškovė nurodo, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis LR CPK 93 str. šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalies nors ši būtų ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal LR CPK 88 str. 1 d. 8 p. prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priskiriamos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Ieškovė prašo priteisti 2000 Lt išlaidas susijusias su procesinių dokumentų paruošimu, bei pateikė teisinių paslaugų bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų kvitą TTK -191 Nr. 211 (b.l.114). Pagal LR CPK 98 str. šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antros šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė yra advokatė, o ieškinys pareikštas Lietuvos advokatūrai, todėl tikėtina, jog atsakovės neatstovavo nei advokatai nei jų padėjėjai, todėl ji turėjo pagrindą kreiptis į bendrovę, teikiančią teisines paslaugas, kuri surašė procesinius dokumentus. Atsižvelgiant į specifines šios konkrečios bylos aplinkybes, t. y. jog ieškovė yra advokatė, o atsakovas Lietuvos advokatūra, ieškovės turėtos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų parengimu yra pagrįstos ir priteistinos. Atsižvelgiant, jog ieškovė pati yra advokatė ieškovės bylinėjimosi išlaidos pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose yra mažintinos iki 800 Lt ir 400 Lt.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 1 p. kolegija,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos advokatūros (į.k.30099149) ieškovei E. Š. (duomenys neskelbtini) 800 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme, 400 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Henrichas JaglinskisTeisėjos Danutė KutrienėDalia Višinskienė