Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2007-03-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-150-107-2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-03-29
Bylos Nr.
1A-150-107-2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valentinas Janonis (pirm.), Stasys Valužis, Dalius Jocys
Nuteistasis
E. S.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Pranešėjas Stasys Valužis Baudž. byla Nr. 1A-150-107/2007Teisėja Adolfina Simaitienė Procesinio sprendimo kategorija1.1.4.2.; 1.2.7.1.; 1.2.4.8. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2007 m. kovo 29 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,teisėjų Daliaus Jocio, Stasio Valužio,sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorui Audriui Pėstininkui,gynėjui advokatui Rimvydui Kairiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d. - trejiems metams laisvės atėmimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. - šešiems mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 3 d., E. S. išteisintas, nenustačius jo kaltės padarant šią nusikalstamą veiką.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

E. S. nuteistas už tai, kad pasikėsino lytiškai santykiauti su žmogumi prieš jo valią, pavartodamas fizinį smurtą.

2005-11-17, apie 4.30 val., nuomojamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, miegamajame kambaryje, paėmęs R. D. už rankų, parvertė ją ant lovos, o šiai pradėjus šauktis pagalbos bei mėginant jį nuo savęs nustumti, sudavė vieną kartą jai per veidą, numovė iki apačios jos džinsus bei kelnaites, nusimovė savo kelnes ir trumpikes, ir, atsigulęs ant jos, bandė savo lytinę varpą įkišti į makštį, pasikėsino prieš R. D. valią atlikti lytinį aktą. Kadangi nukentėjusioji intensyviai priešinosi, šaukė, to padaryti nepajėgė, todėl jis R. D. parvertė ant pilvo, užgulė ją iš nugaros pusės, taip atėmęs jos galimybę priešintis, bandė prieš jos valią įkišti savo lytinę varpą į makštį. Savo veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes, išgirdusios pagalbos šauksmą, į kambarį įėjo M. A. ir N. J..

E. S. nuteistas ir už tai, kad 2005-11-17, apie 5.20 val., nuomojamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), svetainėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą spyrė ant fotelio sėdinčiai ir batus besiaunančiai R. D. į nosį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodė, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Remdamasis tik nukentėjusiosios R. D. parodymais teismas vienu iš išžaginimo požymių nurodė fizinio smurto panaudojimą. Tačiau nuteistasis neigia vartojęs fizinį smurtą prieš R. D.. Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai nepatvirtino, kad po tariamo įvykio matę, jog yra sužalotas R. D. veidas. 2005-11-18 specialisto išvadoje Nr. G 2704/05 ( 03 ) yra konstatuota, kad R. D. padaryti sužalojimai buvo padaryti iki šio įvykio, t.y. 5-7 dienų laikotarpyje. Nukentėjusiosios parodymų, kad prieš ją buvo panaudotas fizinis smurtas, nepatvirtina jokie objektyvūs parodymai. Todėl nesant išžaginimo objektyviosios pusės-fizinio smurto, jis pagal BK 149 str. 1d. turi būti išteisintas. Pasikėsinimas išžaginti turi būti realus, o ne tariamas. Be nukentėjusiosios bute buvo daugiau asmenų, durys į kambarius nebuvo rakinamos, į juos buvo galima patekti bet kuriuo metu, todėl nukentėjusiajai nebuvo pagrindo manyti, kad jis gali pasikėsinti į jos lytinę laisvę, be to, dėl girtumo nuteistasis negalėjo atlikti lytinio akto. Nukentėjusioji negalėjo patvirtinti, kad pasikėsinimo išžaginti metu nuteistojo lytinė varpa buvo erekcijos būsenoje. Dėl veikos, už kurią jis nuteistas pagal BK 140 str., savo kaltės E. S. neneigia, tačiau nesutinka su už šią veiką paskirta bausme. Nuteistasis nurodė, kad jis yra jauno amžiaus, vedęs, augina du nepilnamečius vaikus, kurių vienas yra su negalia nuo gimimo, dėl šių veiksmų nuteistasis atsiprašė nukentėjusiosios, ši nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių veikų, todėl reali laisvės atėmimo bausmė negali būti skiriama. E. S. prašo jį pagal BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d. išteisinti, o pagal BK 140 str. 1d. paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai pripažino E. S. kaltu, padarius abi veikas, paskyrė tinkamas bausmes ne tik už kiekvieną nusikaltimą, bet ir tinkamą galutinę subendrintą bausmę.

Apeliaciniame skunde ne visiškai tiksliai cituojama Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. BK 149 straipsnio pirmoji dalis išžaginimą traktuoja kaip lytinį santykiavimą su žmogumi prieš jo valią panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę priešintis, ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle.

R. D. apžiūros 2005 m. lapkričio 18 d. metu teismo medicinos specialistas rado poodines kraujosruvas kairio klubo ir kairės plaštakos srityje. Šie sužalojimai pagal jų padarymo laiką (1-3 paros iki apžiūros) atitinka laiką, kada nukentėjusioji su nuteistuoju buvo patalpose (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 31). Bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu E. S. parodė, kad po to, kai jis nusimovęs kelnes atsigulė į lovą, kurioje gulėjo R. D., ir kai ši pradėjo muistytis, šaukti, jis norėjo, kad ji nešauktų ir nurimtų, todėl paėmė ją už rankų ir laikė. Ją paleido ir apsirengė, kai į kambarį įėjo liudytoja M. A. ir kiti asmenys. Nuteistasis prisipažino, kad galėjo R. D. apversti ant pilvo, nes su ja grūmėsi ir daug vartaliojosi, bandė pagraibyti jos sėdmenis. Nuteistasis parodė, kad jam nežinomi jokie pagrindai, dėl ko R. D. jį galėtų apkalbėti (t. 2, b. l. 51-52). Kad šaukė, kad su nuteistuoju grūmėsi, kad jis jai užlaužė ranką ir apvertė ant pilvo, parodė ir pati nukentėjusioji R. D.. R. D. parodė ir tai, kad nuteistasis po kėsinimosi ją išžaginti įspyrė jai koja į veidą. Šio smūgio, kurio neneigia nei pats nuteistasis, pėdsakų, kaip ir smūgių, suduotų delnu į veidą bandymo išžaginti metu, teismo medicinos specialistas nukentėjusiosios apžiūros metu neužfiksavo (t. 2, b. l. 52-53). Netikėti nukentėjusiosios R. D. parodymais, kad nuteistasis, norėdamas ją išžaginti, prieš ją pavartojo fizinį smurtą, nėra pagrindo. Nukentėjusioji N. J. parodė, kad išgirdusi triukšmą R. D. kambaryje nuėjo pažiūrėti ir matė, jog nuteistasis buvo ant R. D. atsisėdęs. N. J. parodė, kad ir ją kitame kambaryje nuteistasis buvo užpuolęs, grūmėsi su juo lovoje, nuteistasis sudraskė jos pėdkelnes, bet, pradėjus žmonėms belstis į duris, nuo jos pasitraukė. Liudytoja M. A. parodė, kad nubėgusi gelbėti kambaryje šaukiančios R. D. matė, kaip lovoje ant kelių buvo atsiklaupęs nuteistasis, R. D. gulėjo lovoje ant pilvo be kelnių ir kelnaičių, o nuteistasis buvo ant jos be kelnių. Nuteistasis nukentėjusiąją paleido tik tada, kai į kambarį įėjo M. A. (t. 2, b. l. 55). Nukentėjusiosios R. D. pagalbos riksmą girdėjo ir liudytojas O. G.. Kai liudytojas įėjo į kambarį, matė šalia gulinčios lovoje R. D. sėdintį nuteistąjį (t. 2, b. l. 54).

Nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, medicinos specialisto išvados, patvirtina faktą, kad nuteistasis vartojo prieš R. D. fizinį smurtą norėdamas turėti su ja lytinius santykius. Pasikėsinimas išžaginti vyko viename iš išsinuomoto buto kambarių. Tai, kad kituose kambariuose buvo žmonių, girtam E. S. pasikėsinti į R. D. lytinę laisvę netrukdė, tačiau sutrukdė nusikaltimą pabaigti. Ar buvo nuteistojo varpa erekcinėje būsenoje, į ką atkreipiamas dėmesys apeliaciniame skunde, pasikėsinimui padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 str. 1 d., svarbos neturėjo.

Skirdamas bausmes nuteistajam, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pagrindė laisvės atėmimo bausmės rūšies skyrimą vadovaudamasis BK 27 str. 1 d., 56 straipsniu, nesant atsakomybę lengvinančių, bet esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, už du nusikaltimus paskyrė bausmę, kurios dydis nesiekė BK 149 str. 1 d. sankcijos vidurkio. Atsižvelgiant į nuosprendyje paminėtus bausmių skyrimo pagrindus, apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais švelninti bausmes dar daugiau nėra pagrindo. Apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nekeistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valentinas JanonisTeisėjai Dalius JocysStasys Valužis