Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 129 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2016 m. gruodžio 15 d., apie 01.40 val., Vilniuje, Kalvarijų g., vairavo automobilį Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,35 promilių (įvertinus paklaidą) neblaivumo laipsnis. Šiais veiksmais V. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškinta teisė pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui. Nušalinimų nepareikšta. Taip pat išaiškintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės ir pareigos. Teisės ir pareigos suprastos. Prašymų nepareikšta.

Teismo posėdyje V. M. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo pripažino visiškai ir paaiškino, kad gruodžio 14 d. vakare pradėjo švęsti draugės gimtadienį. Sėdėjo ir klausėsi muzikos automobilyje Alfa Romeo, kuris priklauso jo draugei, ir lauke šalia automobilio. Kaimynai paprašė pritildyti muziką. Automobilyje buvo palikti rakteliai, todėl sugalvojo pasišildyti. Daugiau nelabai ką pamena. Draugai vėliau pasakojo, kad jis norėjo pavažiuoti toliau nuo namo, kad kaimynai negirdėtų muzikos. Pamena, kad jį sustabdė policijos pareigūnai ir kad pripūtė 2,4 promilės. Pamatęs pareigūnus, tiesiog norėjo apvažiuoti parduotuvę ir ten pasislėpti. Neturi teisės vairuoti transporto priemones ir niekada jos neturėjo. Taip atsitiko, nes seniai nebuvo gėręs. Gailisi dėl to. Prašo nekonfiskuoti draugės automobilio.

ATPK 129 straipsnyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, neturint teisės vairuoti ar neturint teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones. V. M. kaltę padarius ATPK 129 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, be jo paties prisipažinimo, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš V. M. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės ir asmens paaiškinimas, jog labai gailisi (b. l. 1). Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 15 d., apie 01.40 val., Kalvarijų g. sustabdytas automobilis Alfa Romeo 156, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. M.. Vairuotojui nustatytas 2,40 promilių girtumo laipsnis. Vairuotojas V. M. niekada neturėjo teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės (b. l. 4). Įvertinus alkotesterio patikros sertifikate nurodytą matavimo paklaidą, pripažįstama, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas V. M. 2,35 promilių neblaivumo laipsnis yra nustatytas teisingai (b. l. 5). Minėti įrodymai patvirtina, kad V. M., būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį, šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje.

Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3¹ straipsnyje nurodyta, kad už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas ATPK numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos ATPK nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį (pažeidimas kelia pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia), V. M. asmenybę (nedirbantis, baustas administracine tvarka, taip pat už Kelių eismo taisyklių pažeidimus), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi), į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, V. M. skirtina ATPK 129 straipsnyje numatyta administracinė nuobauda – bauda, nustatant jos minimalų dydį.

Nors ATPK 129 straipsnio sankcijoje numatyta papildoma administracinė nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas, nagrinėjamu atveju ši nuobauda netaikytina. Pagal ATPK 26 straipsnį (redakcija, įsigaliojusi 2016 m. sausio 1 d.) konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis Alfa Romeo, kurį neblaivus vairavo V. M., nuosavybės teise priklauso G. S. (b. l. 6), o, V. M. teigimu, realiai automobilis priklauso jo draugei. ATPK 26 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio kodekso 129 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti konfiskuotas nuosavybės teises kitam asmeniui priklausantis daiktas, jeigu: 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Byloje nėra duomenų, kad G. S. (arba V. M. draugė) jam priklausantį automobilį leido vairuoti neblaiviam V. M.. Byloje taip pat nenustatyta kitų ATPK 26 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, kuriems esant galimas kitam asmeniui priklausančio turto konfiskavimas.

Atsižvelgdamas į V. M. prašymą, į tai, kad šiuo metu jis nedirba ir negauna savarankiškų pajamų, į skirtinos baudos dydį, teismas baudos mokėjimą išdėsto 6 (šešiems) mėnesiams (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 675 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

V. M. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnyje, ir paskirti jam 1 158 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių) Eur baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

V. M. paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 6 (šešiems) mėnesiams, kiekvieną mėnesį mokant po 193 (vieną šimtą devyniasdešimt tris eurus) Eur.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudos pirmą dalį turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) – 16063990390. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.