- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-21
- Bylos Nr.
- N-444-246-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Romanas Klišauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimo R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu pripažino R. M. kaltu 2009 m. lapkričio 29 d., apie 11 val. 10 min., Ozo-Gelvonų gatvėje, Vilniuje vairavus automobilį, kuriam nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, tuo padarant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 100 (vieno šimto) litų baudą. Tuo tarpu R. M. kaltės padarius ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą (transporto priemonės vairavimas, kai atimta teisė vairuoti) teismas jo veikoje nenustatė. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. balandžio 30 d. nutarimu R. M. už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau iš pateiktų dokumentų matyti, kad šį nutarimą R. M. buvo apskundęs Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris jo apeliacinį skundą išnagrinėjo jam nedalyvaujant 2009 m. lapkričio 20 d. ir jį atmetė, o, kaip matyti iš byloje esančio voko, nutarties nuorašą R. M. gavo 2009 m. lapkričio 30 d., t. y. jau po administracinio teisės pažeidimo įforminimo dienos. Konstatavo, kad R. M. nebuvo žinoma, kad jo skundas nepatenkintas ir jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, sustabdytas jis vairuotojo pažymėjimą pateikė, todėl jo veiksmuose nėra ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, ir bylą šioje dalyje nutraukė.
II.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius, nesutikdamas su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 23 – 24), kuriuo prašo bylą iš naujo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai R. M. atžvilgiu nutraukė bylą toje dalyje, kurioje jis kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį. Teigia, kad R. M. buvo supažindintas su ATPK 272 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui adresuotomis teisėmis ir buvęs įpareigotas atvykti į bylos nagrinėjimą Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme. Pažymi, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. balandžio 30 d. nutarimu R. M. teisė vairuoti buvo atimta 48 mėnesiams. Nurodo, jog vadovaujantis ATPK 330 straipsnio 1 dalimi, jis šios teisės neteko nuo nutarimo priėmimo dienos, t. y. 2009 m. balandžio 30 d. Pabrėžė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konsultacinę išvadą, kai asmenys pažeidimus padaro apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, jie laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos nepriklausomai nuo to, ar jie šį nutarimą apskundė. Teigia, kad R. M. 2009 m. lapkričio 29 d. teisės vairuoti transporto priemonę neturėjo, todėl vairuoti automobilio negalėjo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą R. M. prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir mano, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad 2009 m. lapkričio 29 d. jam nebuvo žinoma, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2009 m. gegužės 8 d. paduotas skundas jau išnagrinėtas. Nurodo, jog nors apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad jis buvo supažindintas su ATPK 272 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis teisėmis, jam niekas nepaaiškino ir jis tvirtai buvo įsitikinęs, kad teisę vairuoti transporto priemonę turėjo iki jo skundo išnagrinėjimo. Pažymi, kad iki 2009 m. lapkričio 20 d., kuomet Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepatenkino jo apeliacinio skundo, nebuvo gavęs jokio pranešimo, jog pristatytų vairuotojo pažymėjimą apeliantui. Taip pat nurodo, jog iki 2009 m. lapkričio 20 d. jis ne vieną kartą būdavo stabdomas policijos pareigūnų, pateikdavęs vairuotojo pažymėjimą, ir jokių pretenzijų jam nebuvo pareikšta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Skundžiamu nutarimu inter alia administracinio teisės pažeidimo byla R. M. atžvilgiu buvo nutraukta, nenustačius jo veikoje ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Apeliaciniame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo pagrįstumo klausimas.
ATPK 128 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų arba administracinį areštą. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytina, ar R. M. 2009 m. lapkričio 29 d. vairuodamas automobilį tokią teisę turėjo.
Byloje nustatyta (ir dėl to ginčo nėra), jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutarimu R. M. už 127 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą (vairuodamas neblaivus (nustatyta 2,95 promilių) jis apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį) buvo paskirta administracinė nuobauda – 4500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.
ATPK 269 straipsnio 4 dalis nustato, kad padarius pažeidimą, už kurį gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas, iki byloje priimto nutarimo iš vairuotojo paimamas vairuotojo pažymėjimas ir išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę. Jeigu priimamas nutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemonę, vairuotojo pažymėjimas negrąžinamas, o laikino leidimo galiojimas pratęsiamas, iki baigsis terminas, nustatytas skundui paduoti, arba iki bus priimtas sprendimas dėl skundo.
Tačiau ATPK 330 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairuotojai apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekusiais specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos. Aiškindamas ATPK 330 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą kitų kodekso nuostatų kontekste, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad asmenys laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos nepriklausomai nuo to, ar jie apskundė šį nutarimą, ir jiems negali būti taikomos ATPK 269 straipsnio nuostatos dėl laikinojo leidimo naudotis atimta teise išdavimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N3-1136/2005; N444-844/2008). Ši taisyklė yra išimtis iš bendro pobūdžio taisyklių, kad apskundus nutarimą skirti administracinę nuobaudą, šis nutarimas turi būti vykdomas po to, kai skundas lieka nepatenkintas (ATPK 304 straipsnio 2 dalis), kad skundo nustatytu laiku padavimas sustabdo nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą iki skundo išnagrinėjimo (ATPK 297 straipsnis).
Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis ir bylos duomenimis, konstatuotina, kad apeliantas teisės vairuoti transporto priemones 2009 m. lapkričio 29 d. neturėjo, nes ji buvo atimta, nors nutarimą, kuriuo jam buvo atimta ši teisė, ir buvo apskundęs apeliacine tvarka. Pasakytina ir tai, jog ta atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma aplinkybė, jog R. M. nežinojo, nuo kada jis netenka teisės vairuoti, bylos baigčiai įtakos neturi. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, o minėtos ATPK nuostatos buvo paskelbtos įstatymu nustatyta tvarka, todėl R. M., būdamas aktyviu teisinių santykių dalyviu, turėjo ir galėjo žinoti apie atitinkamą teisinį reguliavimą. Teisėjų kolegija nevertina ir tos aplinkybės, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutarties nuorašą jis gavo tik 2009 lapkričio 30 d., t. y. dieną po to, kai buvo užfiksuotas pažeidimas, nes, kaip minėta anksčiau, jo specialiosios teisės atėmimo momentas nagrinėjamu atveju nesietinas su apeliacinio skundo išnagrinėjimo data. Pasakytina, jog R. M. atsakomybės nešalina ir tai, kad, kaip jis nurodo, dar prieš ginčijamo pažeidimo įforminimą buvo stabdytas policijos pareigūnų ir šie jam jokių pretenzijų dėl teisės vairuoti transporto priemones neturėjimo nepareiškę.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bylos teiseną, pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį, R. M. atžvilgiu nutraukė nepagrįstai, todėl priimtas nutarimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Atsižvelgus į ribotas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje apeliacinės instancijos teismui suteiktas teises (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnis), byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.