Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės L. M.-Valaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-13819-20 medžiagą, kurioje

G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis G. P. 2020 m. balandžio 8 d. apie 19.45 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narę - sugyventinę S. M., jai, stovinčiai prie kambario durų, sudavė delnu ne mažiau kaip keturis kartus į kairį skruostą, taip mušdamas nukentėjusiajai ?S. M. sukėlė fizinį skausmą.

Be to, kaltinamasis G. P. 2020 m. balandžio 8 d. apie 19.45 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį - mažametį sūnų D. M., jam, stovinčiam prie kambario durų, dešinės rankos delnu sudavė du smūgius į kairį skruostą, tada vieną kartą sudavė ranka į pilvą ir vieną kartą spyrė į kairę koją, taip mušdamas nukentėjusiajam D. M. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. P. kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iki įvykio dienos tris dienas iš eilės gėrė alkoholį. 2020 m. balandžio 8 d. į namus grįžo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tarp jo ir S. M. kilo žodinis konfliktas. Kambaryje, be jo ir sugyventinės S. M., buvo ir jų bendras sūnus D. M.. Jeigu gerai pamena, sukonfliktavo dėl to, kad S. M. jam nedavė pinigų alkoholiui. S. M. pasakė, kad jeigu neduos jam pinigų, tai juos pasiims pats, todėl ji atsistojo tarpduryje ir jo nepraleido išeiti, sudavė vieną kartą jam į kairę ausį, bet jis fizinio skausmo nejautė. Toks S. M. poelgis jį labai supykdė, todėl delnu sudavė du kartus jai į veidą. Tą pamatęs, D. M. atsistojo tarp jų, tada jis dar sūnui D. M. vieną kartą sudavė į skruostą. Po jo suduoto smūgio D. M. jį nustūmė ant lovos, atsistojęs nuo lovos dar kartą sudavė vieną smūgį D. M. delnu ir du smūgius S. M. į veidą. Po jo suduotų smūgių D. M., jeigu gerai pamena, jį vėl pastūmė. Po antro pastūmimo tarp jo ir D. M. įvyko grumtynės, susistumdymas, jų metu galėjo D. M. suduoti į pilvą ir įspirti į koją. Kaip tiksliai viskas įvyko, pasakyti negali, kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Supranta, kad tokiais savo veiksmais tiek ?S. M., tiek D. M. galėjo sukelti fizinį skausmą. Jeigu būtų buvęs blaivus, tikrai šio konflikto būtų buvę galima išvengti (b. l. 99-102, 107-109).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo G. P. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie pripažintini įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. M. parodė, kad 2020 m. balandžio 8 d. apie ?19.45 val. sugyventinis G. P., su kuriuo ji 14 metų kartu gyvena jai priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir turi bendrą sūnų D. M., grįžo namo neblaivus ir pradėjo konfliktuoti su ja, prašydamas pinigų alkoholiui. Sūnaus pavardė yra kitokia, kadangi G. M., gimus D. M., nesutiko susitvarkyti reikalingų dokumentų, todėl sūnui davė savo buvusio sutuoktinio pavardę. G. M. nuolat piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, niekur nedirba. G. M., pamatęs, kad pinigų jam neduos, pasakė, kad pasiims pats. Tuo metu kambaryje buvo ir D. M.. Ji su D. M. bandė užstoti G. M. kelią - atsistojo prie kambario durų. G. M., pamatęs, kad jie nesitraukia ir neleidžia jam išeiti, delnu sudavė 3-4 kartus jai į kairį skruostą. Nuo smūgių iš karto pajautė fizinį skausmą. Tai pamatęs, D. M. norėjo ją apginti. Po suduotų smūgių D. M. atsistojo tarp jos ir G. M., taip norėdamas, kad tėvas jos daugiau nemuštų, tačiau G. D. sudavė delnu kelis smūgius. D. M. gindamasis G. M. sudavė smūgį atgal, tada G. M. sudavė dar kelis smūgius D. M. į skruostą. Ji iškvietė policiją. Kviesdama policiją, dar matė, kad G. M. po dešine pažastimi ranka suspaudęs laiko D. M. galvą. Išgirdęs, kad kviečia policiją, G. M. sūnų paleido. Matė, kad sūnaus skruostas paraudęs. G. M. iš viso jai sudavė ne mažiau kaip 4 kartus į kairį skruostą, sūnui taip pat ne mažiau kaip 4 kartus. Kitą dieną prieš išvažiuodama į darbą apžiūrėjo sūnaus veidą, tačiau jokio sužalojimo nematė, todėl į medikus nesikreipė. Ji pati taip pat į teismo medicinos ekspertus nesikreips, kadangi ant veido jokių matomų sužalojimų nėra, skausmą kairiame skruoste paspaudus jautė dar ir kitą dieną. Civilinio ieškinio šiame ikiteisminiame tyrime nereikš (b. l. 1-12, 50-51).

Nukentėjusysis D. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos, parodė, kad jis gulėjo ant lovos, mama gulėjo ant kitos lovos, kai atėjo tėtis ir prašė mamos 10 eurų. Mama pinigų nedavė. Tėtis bandė veržtis į kambarį, kur buvo mamos rankinė su pinigais. Mama atsistojo prieš duris. Tėtis sudavė mamai delnu, pataikė į kairį skruostą. D. M. užstojo mamą, tada tėtis jam sudavė į veidą. Jis tėtį pastūmė, tėtis nukrito užkliuvęs už lovos, po to atsistojo ir vėl jam sudavė į veidą dešinės rankos delnu. Tada mama nustūmė tėtį, pasiėmė telefoną ir paskambino policijai. Tėtis vėl trenkė mamai dešine ranka per kairį skruostą. Mama pametė telefoną. Jis tėtį vėl pastūmė, kad mama galėtų paskambinti policijai ir pasakytų, kur jiems važiuoti. Tėtis į veidą jam sudavė du kartus, jis jautė fizinį skausmą. Jam ant veido žymių neliko, pirmas smūgis buvo skaudesnis. Trečias smūgis jam buvo ranka į pilvą, po to jam tėtis spyrė į kairę koją. Mano, kad mamai skaudėjo, nes jai sudavė iš jėgos, stipriai. Mamai išraudo skruostas po smūgio. Raudonis laikėsi apie dieną. Tėtis, mamai prieš suduodamas, sakė, kad geriau ji pasitrauktų, nes jis kirs. Mama sakė, kad negąsdintų. Tuo metu namie buvo tik jie trys, grumtynės truko apie 10 min. (b. l. 72-73).

Iš 2020 m. balandžio 8 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad S. M. pranešė, kad 2020 m. balandžio 8 d. apie 19.45 val. sugyventinis G. P. grįžo namo neblaivus ir pradėjo konfliktuoti su ja, prašydamas pinigų alkoholiui. Ji jam pinigų įsigyti alkoholiniams gėrimams nedavė, todėl jis delnu 3-4 kartus sudavė į veidą, t. y. kairės pusės skruostą. Po tokių jo veiksmų pajautė fizinį skausmą ir iškvietė policijos pareigūnus ??(b. l. 1-12).

2020 m. balandžio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 25-32).

S. M. protokole - pareiškime nurodė, kad 2020 balandžio 8 d. apie 19.45 val. sugyventinis ?G. P. neblaivus grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini) kambaryje, smurtavo prieš jų bendrą sūnų D. M., gimusį (duomenys neskelbtini), t. y. ne mažiau kaip 4 kartus delnu sudavė jam į galvą ir veidą, po tokių G. M. veiksmų D. M. jautė fizinį skausmą (b. l. 43-45).

D. M. gimimo liudijimas patvirtina, kad jis yra gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 53).

Aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis G. P. tyčia smurtavo prieš savo šeimos ???narį – sugyventinę S. M., kuriai sudavė ne mažiau kaip keturis kartus delnu į kairį skruostą bei tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – mažametį sūnų D. M., kuriam dešinės rankos delnu sudavė du smūgius į kairį skruostą, vieną smūgį ranka į pilvą ir vieną kartą spyrė į kairę koją. Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina tiek jo paties paaiškinimai, tiek nukentėjusiųjų parodymai. Tokie kaltinamojo G. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo sugyventinei S. M.) ir pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo D. M.), kadangi smurtas vartotas prieš 13 metų vaiką, kuris atitinka mažamečio sąvoką pagal nusistovėjusią tiek teisės doktriną, tiek teismų praktiką, nes mažamečiu laikomas asmuo, kuriam nėra suėję 14 metų.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

G. P. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis G. P. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurias įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimus kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). G. P. laikomas neteistu (b. l. 129-130), nebaustas administracine tvarka (b. l. 117). Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 112, 113), Krokialaukio seniūnijos seniūnės charakterizuojamas neigiamai, kaip turintis žalingų įpročių, vartojantis alkoholį, ūmaus būdo, konfliktiškas (b. l. 116). G. P. neįrašytas į VšĮ Alytaus rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro psichiatrinio ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje (b. l. 120). Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta paskyrus kaltinamajam G. P. nusikaltimų sankcijose numatytas ir prokurorės prašomas arešto bausmes, kurios subendrintinos taikant BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatas, bei baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per 1 metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. G. P. su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutiko (b. l. 123-126).

Kaltinamojo G. P. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. balandžio 8 d. 20.20 val. iki 2020 m. balandžio 9 d. 16.50 val. (b. l. 89-90, 94-95). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas – dvi dienos - įskaitomas į kaltinamajam paskirtą bausmę.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinama G. P. pradėjus vykdyti bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje ir nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – areštu 25 (dvidešimt penkioms) paroms;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį – areštu 35 (trisdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir skirti areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti G. P. areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti G. P. į bausmės laiką jo laikino sulaikymo nuo 2020 m. balandžio 8 d. 20.20 val. iki 2020 m. balandžio 9 d. 16.50 val. laiką (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Arešto bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo G. P. sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti G. P. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per vienerius metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

G. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti G. P., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dieną, įstaigos darbo metu, nuvykti į Alytaus pataisos namus atlikti arešto bausmės arba jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalės nustatytu laiku atvykti, jis privalo raštu arba elektroniniu paštu pranešti Alytaus pataisos namų administracijai apie neatvykimo priežastis ir susiderinti atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Bylos nagrinėjimas teisme tokiu atveju bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytos bausmės rūšimi ir dydžiu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam G. P..