Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko S. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutarimo R. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2015 m. spalio 17 d., apie 00.05 val., dirbdama barmene UAB „V.“, esančiame (duomenys neskelbtini), nesilaikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos išduotos licencijos Nr. LA-1101(18.2) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gaminiais (pardavimo būdas – vartoti vietoje), neužtikrino, kad alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje ir sudarė sąlygas išsinešti parduodamus alkoholinius gėrimus, t. y. 2015 m. spalio 17 d., apie 00.05 val., pardavė tyrimo metu nenustatytiems asmenims 1 litro talpos degtinės butelį „Stumbras Šimtmečio“, kurį minėti asmenys išsinešė iš prekybos vietos. Minėto alkoholinio gėrimo R. S. neatkimšo ir įdėjo į plastikinį šiukšlių maišelį išsinešti. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, jog tokiais savo veiksmais R. S. nesilaikė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 164 straipsnio 2 dalyje.

Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas S. A. (toliau – Institucija) prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai. Skunde nurodoma, kad viena iš pagrindinių aplinkybių policijos pareigūnui vertinant R. S. veiką, už kurią buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, buvo pačios R. S. prisipažinimas. Nagrinėjant bylą teismui taip pat nekilo abejonių dėl surinktų faktinių duomenų, pagrindžiančių R. S. kaltę, todėl jai paskyrė administracinę nuobaudą, tačiau situacija iš esmės pasikeitė, kuomet R. S. pakeitė parodymus ir pradėjo neigti padariusi administracinį teisės pažeidimą. R. S. pakeitus parodymus atsirado poreikis papildomai rinkti ir vertinti su byla susijusius faktinius duomenis. Mano, kad pakartotinai bylą nagrinėjantis Marijampolės rajono apylinkės teismas tai atliko neišsamiai. Šiuo atveju priimant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo visiškai ir objektyviai išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, nepanaikinti liudytojų V. A. ir R. K. pateiktuose parodymuose esantys prieštaravimai. Taip pat būtų tikslinga nustatyti ir apklausti taksi vairuotoją, atvežusį asmenis į barą, nustatyti ir apklausti asmenį vardu Gedas, kuris, R. K. teigimu, turėjo alkoholio, taip pat E. B.. Be to, tikslinga papildomai apklausti R. S. siekiant detaliau išsiaiškinti, ką veikė asmenys bare nuo 2015-10-16, 23.30 val. iki 2015-10-17 0.15 val., ką jie pirko, ar visi pinigai už prekes kasos aparatu buvo įtraukti į apskaitą. Vertinant visas bylos aplinkybes bei atsakomybėn traukiamo asmens R. S. parodymų tikslumą ir teisingumą, tikslinga analizuoti ne tik vieną pateiktą kasos kvitą, o UAB „V.“ bare, (duomenys neskelbtini), įrengto kasos aparato kontrolinę juostą (juostas) už kelių valandų, apimančių pažeidimo laiką, intervalą, nes liudytojas V. A. paaiškino, kad bare pirko kolos butelį ir cigarečių. R. S. paaiškinime, kuris duotas jai surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, užfiksuota, kad ji pardavė butelį degtinės 1 litro talpos „Stumbras Šimtmečio“ bei 2 litrų talpos butelį limonado „Pepsi“, liudytojas H. J. nurodė, kad taksi atvykę asmenys pirko kokakolos. Kadangi šioje administracinio teisės pažeidimo byloje buvo paimtas alkoholinis gėrimas „Stumbras vodka šimtmečio“, kurio gamintojas yra AB „Stumbras“, tikėtina, kad užklausus alkoholio gamintoją galima būtų išsiaiškinti, kokiai įmonei buvo parduotas nurodytas butelis, tai galima atsekti pagal banderolės numerį, esantį ant butelio, bei alkoholio pagaminimo datą, be to, perkant alkoholinius gėrimus įmonėms pardavėjas (tai nėra privaloma, bet paprašius pirkėjui) pateikia prie sąskaitos faktūros atitikties deklaraciją, kurioje nurodoma banderolės serijos intervalas ir pan., todėl išreikalavus medžiagą iš AB „Stumbras“ dėl konkretaus butelio pardavimo galima atsekti, kokiai įmonei šis butelis buvo parduotas, ar atvirkščiai, iš ko buvo įsigytas šis butelis, t. y. ar 2015-10-17 policijos pareigūnų paimtas 1 litro talpos butelis degtinės „Stumbras vodka šimtmečio“ buvo įsigytas UAB „V.“. Be to, būtų tikslinga paskirti užduotį, siekiant nustatyti, ar ant paimto alkoholinio butelio yra palikti tinkami asmens identifikavimui pėdsakai, o teigiamu atveju paskirti užduotį palyginamajam tyrimui. Skunde nurodoma, kad siekiant objektyviai išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes, pašalinti trūkumus, prieštaravimus, reikalinga atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko S. A. apeliacinis skundas tenkintinas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes.

Pagal LR ATPK 248 straipsnį, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes.

LR ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (LR ATPK 256 straipsnis).

Vadovaujantis LR ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, šioje administracinio teisės pažeidimo byloje R. S. kaltę buvo siekiama pagrįsti tik dviem įrodymais – taksi automobilyje surastu buteliu, kuris buvo įdėtas į šiukšlėms skirtą maišą, panašų į rastus bare, ir pačios R. S. prisipažinimu. Byloje konstatuota, kad R. S. prisipažino tik tuomet, kai ji buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tačiau tokiu būdu susidarė situacija, kuomet traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo buvo verčiamas save apkalbėti, ir taip buvo išgautas jo prisipažinimas. Teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad vien šių įrodymų nepakanka asmens kaltei dėl padaryto pažeidimo konstatuoti. Tačiau, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu ir esančias abejones bei neaiškumus aiškinti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai yra būtina tik tuomet, kai abejonės bei neaiškumai negali būti pašalinti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas akcentavo, kad iš LR ATPK 256 straipsnio 3 dalies kylantys teismo įgaliojimai rinkti įrodymus jokiu būdu nereiškia, kad asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, gali teismui pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) administracinio teisės pažeidimo medžiagą institucijai, surašiusiai protokolą, grąžina tais atvejais, kai pateiktoji medžiaga turi akivaizdžių trūkumų, dėl kurių negalima nustatyti pažeidimo esmės, pažeidimą padariusio subjekto, pažeidimo sudėtį kvalifikuojančių aplinkybių. Įrodinėjimo našta pagal analogiją baudžiamajai teisei administracinėje teisėje tenka institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. S. pakeitus parodymus ir šiuo metu neigiant savo kaltę, yra būtina atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kurias reikia papildomai patikrinti ir ištirti, yra būtinos teisėto ir teisingo sprendimo šioje byloje priėmimui, kadangi pateiktos medžiagos šioje byloje tam nepakanka. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad siekiant visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, yra būtina pašalinti prieštaravimus tarp liudytojų V. A., R. K., H. J. ir liudytojų I. V., A. B. parodymų, taip pat nustatyti ir apklausti asmenį vardu Gedas, kuris, R. K. teigimu, turėjo alkoholio, taip pat E. B.. Kaip ir nurodoma apeliaciniame skunde, vertinant visas bylos aplinkybes bei atsakomybėn traukiamo asmens R. S. parodymų tikslumą ir teisingumą, tikslinga analizuoti ne tik vieną pateiktą kasos kvitą, o UAB „V.“ bare, (duomenys neskelbtini), įrengto kasos aparato kontrolinę juostą (juostas) už kelių valandų, apimančių pažeidimo laiką, intervalą. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma ir kitų reikalingų atlikti veiksmų, kurie galėtų turėti įtakos teisingo sprendimo priėmimui.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje, siekiant visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, yra būtina atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko S. A. apeliacinis skundas tenkintinas, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina iš naujo tirti įgaliotai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutarė:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo tirti Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.