Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Indrei Kairytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui D. G., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir su tuo susijusių klausimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Atsakovas D. G. teismo posėdyje nedalyvavo, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (Lietuvos respublikos civilinio kodekso 123 straipsnio 3 dalis), apie teismo posėdį jis informuotas. Atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu laiku nepateikė, prašymo atidėti teismo posėdį negauta.

7. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) išvadoje, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove šiai dienai atitinka vaikų geriausius interesus. Skyriaus nuomone nėra jokio pagrindo keisti vaikų šeimos aplinką, kadangi gyvendamos su mama D. ir A. yra saugios, ieškovė deda visas įmanomas pastangas, kad dukros augtų saugioje ir tinkamoje aplinkoje. Skyriaus nuomone, ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvienam vaikui yra per mažas. Nurodė, kad įvertinus šalių vaikų amžių, bei atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas vaikams priteisiamas ilgam laikotarpiui, per kurį didės ir minimali alga, ir vaikų poreikiai, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo turėtų būti tenkinamas. Kadangi ginčo tarp šalių dėl bendravimo tvarkos nėra, skyrius neprieštarauja, kad bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikai teismo sprendimu nebūtų nustatoma.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

8. Ieškovės S. G. ir atsakovo D. G. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

9. Šalių procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi. Sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Tarp šalių nėra šeimos santykių, kurie sudarius santuoką yra bendro gyvenimo pagrindas, todėl santuoka nutrauktina. Bendras sutuoktinių gyvenimas faktiškai yra pasibaigęs, santuoka iširusi, todėl nėra tikslinga juos taikyti, termino susitaikymui nustatymas nereikalingas.

10. CK 3.27 straipsnis, reglamentuojantis sutuoktinių pareigas, numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes išsiskyrė jų požiūris į gyvenimą, santuoką, pagarbą vienas kitam bei materialinį išlaikymą. Nagrinėjamoje byloje ieškovės teiginiai apie šeimos iširimo priežastis nenuginčyti (CK 3.61 straipsnis). Byloje nustatyta, jog šalių santuoka yra faktiškai iširusi, šalys kartu nebegyvena ir neveda bendro ūkio, atkurti buvusius šeimyninius santykius ieškovė nepageidavo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas, neišsaugojo santuokos.

11. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ir šalims iš esmės neginčijant, pripažintina, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardžių ir sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

12. Šalys turi nepilnamečių vaikų, santuoka nutrauktina dėl abiejų kaltės, todėl ieškovės prašymu jai paliktina santuokinė pavardė „G.“, o atsakovui – „G.“ (CK 3.69 straipsnis).

13. Šalys išlaikymo sau iš sutuoktinio neprašo, todėl sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl šalių tarpusavio išlaikymo neaptariamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos ir išlaikymo priteisimo

14. Šalims santuokoje gimė du vaikai D. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis šalių nepilnamečiai vaikai faktiškai gyvena su ieškove. Ieškovė nurodo, kad su abiem mergaitėmis gyvena kartu nuo gimimo. Mamą ir dukras sieja stiprus emocinis ryšys. Skyriaus specialistėms bendraujant su nepilnamete D. G. pastebėta, jog mergaitė labai prisirišusi prie mamos. Išvadą teikianti institucija neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas. Atsakovas teismo nurodytu terminu atsiliepimo nepateikė, todėl teismas neturi duomenų, kad atsakovas prieštarautų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama. Tarp šalių nesant ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečių D. G. ir A. G. gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina – ieškove S. G. (CPK 185 straipsnis, CK 3.174 straipsnis).

15. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 3 dalys). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Siekiant nustatyti priteistino išlaikymo vaikui dydį, turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų tėvų turtinė padėtis, nes kaip minėta, būtina atsižvelgti į vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principą. Šalys gyvena atskirai, nesusitarė gera valia dėl išlaikymo vaikui teikimo, todėl išlaikymo priteisimo klausimas išspręstinas teismo sprendimu (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

16. Ieškovė nurodė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui per mėnesį reikalinga po 300 Eur suma kiekvienam. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti po 150 Eur kiekvienam vaikui, t. y. minimalų išlaikymą. Ieškovė yra jauno darbingo amžiaus, dirbanti, mėnesinės pajamos apie 900 Eur, taip pat gauna valstybės mokamą išmoką vaikams 111,20 Eur. Ieškovė turi savo vardu registruotą nekilnojamą turtą – butą, kuriame gyvena kartu su trimis nepilnametėmis dukromis, tačiau atsakovė už būstą moka banko paskolą apie 130 Eur.

17. Atsakovas taip pat yra jauno, darbingo amžiaus. Asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamą turtą – butą. Tikslesnių duomenų apie gaunamas pajamas teismas neturi, nes atsakovas tokių duomenų teismui nepateikė. Bylos duomenimis atsakovas vaikams išlaikymo neteikia.

18. Pripažintina, kad įprastines nepilnamečių vaikų išlaikymo išlaidas sprendimo priėmimo metu sudaro išlaidos maistui, aprangai, gyvenamojo būsto išlaikymo išlaidos, išlaidos sveikatos priežiūrai, buities, higienos priemonių įgijimui, išlaidos vaiko laisvalaikiui. Vadovaujantis byloje pateiktais įrodymais, teismas sprendžia, kad be papildomų užsiėmimų ir laisvalaikio užsiėmimų, papildomos išlaidos vaikų poreikių patenkinimui nepatiriamos.

19. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, net ir esant abejonių dėl išlaikymo vaikams dydžio nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Ieškovė vaikų poreikių iš esmės neįrodinėjo leistinais rašytiniais įrodymais ir išlaikymo dydį grindė savo paaiškinimais. Teismas neturi pagrindo pripažinti, jog ieškovės nurodyti vaikų poreikius užtikrinanti suma yra aiškiai nepagrįsta.

20. Kaip jau minėta, atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus. Duomenų apie ribotą atsakovo darbingumą, kitus išlaikytinius, nėra. Atsakovas turi pareigą rūpintis nepilnamečiais vaikais ir juos išlaikyti. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie suponuotų spręsti, kad atsakovas sąžiningai vykdo tėvo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, taip pat nėra duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas ir tikrąją turtinę padėtį. Atsakovas savo realių pajamų nenurodo, neteikia jokių įrodymų apie savo darbo vietą, pajamas, gaunamas išmokas. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad yra itin sunki atsakovo turtinė padėtis ir atsakovas deda maksimalias pastangas, kad pagerintų savo turtinę padėtį. Darytina išvada, kad atsakovas turi galimybę užtikrinti tinkamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

21. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tėvai asmeninę įstatyminę pareigą išlaikyti vaikus privalo įgyvendinti sąžiningai ir nepiktnaudžiauti. Pareiga išlaikyti savo vaikus, dėti maksimalias pastangas, kad būtų patenkinti ne tik būtiniausi vaiko poreikiai (tokie kaip maistas, būstas, apranga ir pan.), tačiau taip pat užtikrinta vaiko teisė į turiningą laisvalaikį, poilsį, tenka būtent tėvams, o ne valstybei ir ne tretiesiems asmenims.

22. Ieškovė suteikia vaikams gyvenamąjį būstą, juos išlaiko, jai tenka kasdienė vaikų priežiūra ir rūpinimasis, vaikų išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia. Byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo vaikų išlaikymo prievolės lygių dalių principo. Pripažintina, kad abu tėvai turi prisidėti lygiomis dalimis prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Nurodytais motyvais, įskaitant ir valstybės mokamą dydžio išmoką kiekvienam vaikui, ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteistinas išlaikymas kiekvienam vaikui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. spalio 12 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis). Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

23. Ieškovė paskirtina vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis).

24. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

25. Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti.

26. Bylos duomenimis šiuo metu atsakovo ir vaikų santykiai yra nutolę, tačiau ieškovė prašo nenustatyti konkrečios atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos, kadangi tarp pačių šalių ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaikais nėra. Pagrindo išvadai, kad nepilnamečių vaikų bendravimas su tėvu, kenktų jų interesams nėra.

27. Nesant duomenų, kad prašoma nustatyti nekonkreti ir neapibrėžta bendravimo tvarka prieštarautų nepilnamečių vaikų ar atsakovo teisėms ir interesams, atsižvelgiant į geriausiai vaikų interesus atitinkančią bei vaikų tėvo teisių neapribojančią bendravimo su vaikais tvarką, nustatytina, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja be apribojimų (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

28. Pažymėtina, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo pasikeitus aplinkybėms tėvas ar motina gali kreiptis į teismą pakartotinai (CK 3.201 straipsnis, 3.175 straipsnio 2 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų

29. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi padalinti visą sutuoktinių santuokos metu įgytą turtą (CPK 385 straipsnio 1 dalis). CK nustato dviejų rūšių sutuoktinių turto teisinį režimą: pagal sutartį ir pagal įstatymą (CK 3.81 straipsnio 1 dalis). Iš į byla pateiktų rašytinių duomenų nustatyta, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ajame notaro biure (duomenys neskelbtini) šalys pasirašė Povedybinę sutartį (toliau – ir Povedybinė sutartis), kuri įregistruota Vedybų sutarčių registre. Taigi šalių turtiniai klausimai santuokos nutraukimo atveju spręstini remiantis Povedybinės sutarties nuostatomis.

30. Nagrinėjamoje byloje šalys (duomenys neskelbtini) Povedybinės sutarties 2. punktu susitarė dėl turto visiško atskirumo teisinio režimo (turtas, įgytas santuokos metu po sutarties įsigaliojimo yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; visiško atskirumo principas taikomas ir prievolių atžvilgiu). Povedybinės sutarties 2.8 punkte šalys susitarė, kad nutartus santuoką arba šalims pradėjus gyventi teismo nustatytoje separacijoje, kiekvieno Sutuoktinio asmeninis turtas lieka jo asmenine nuosavybe. 4.1. punkte numatyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo dienos, t. y. 2017 m. sausio 25 d.

31. Nustatyta, kad atsakovas D. G. iki santuokos sudarymo įgijo butą, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra atsakovo asmeninė nuosavybė. Iš Valstybės įmonės Regitra duomenų matyti, kad atsakovas savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Iš Valstybės įmonės Regitra duomenų nustatyta, kad ieškovė valdo transporto priemonę PEUGOT, 407, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (įregistravimo data 2021 m. birželio 5 d.) ir RENAULT, MEGANE SCENIC, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (įregistravimo data 2020 m. rugpjūčio 7 d.). Transporto priemonės, remiantis Povedybinės sutarties 2.1. ir 2.1.1. punktu, priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Ieškovė S. G. 2017 m. vasario 8 d. įgijo butą, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), remiantis Povedybinės sutarties 2.1. ir 2.1.1. punktais, priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Atsižvelgiant į Povedybinės sutarties nuostatas, šalys dalintino turto neturi, todėl, nutraukiant šalių santuoką, šie klausimai nesprendžiami.

32. 2017 m. sausio 25 d. Povedybinės sutarties 2.2. punktu šalys susitarė, kad kiekviena šalis, prisiimdama ar vykdydama prievoles po šios sutarties įsigaliojimo, atsako savo asmeniniu turtu. Ieškovė nurodė ir bylos duomenys patvirtina, kad šalys bendrų kreditorinių įsipareigojimų neturi (Povedybinės sutarties 2.2., 2.6. punktai; CK 3.126 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovės ieškinys tenkintinas 100 procentų, todėl iš atsakovo priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė pagal 2021 m. liepos 14 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą NR. (8.4 Mr) TP-21-T-1737-6345 atleista 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei.

34. Iš atsakovo priteistinos išlaidos į valstybei – 166,00 Eur žyminis mokestis (dėl santuokos nutraukimo ir išlaikymo vaikams priteisimo, CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), 318,46 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 12,76 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 376 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės S. G., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką S. G. palikti pavardę ? „G.“, D. G. – „G.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų D. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina S. G.

Nustatyti, kad atsakovas D. G. su nepilnamečiais vaikais D. G. ir A. G. bendrauja be apribojimų.

Priteisti iš atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. spalio 12 d.) iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaikų motiną S. G.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 166,00 Eur (vieno šimto šešiasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį, įmokos kodas 5660, ir 12,76 Eur (dvylikos eurų ir 76 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 318,46 Eur (trijų šimtų aštuoniolikos eurų ir 46 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.