Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ „Turto bankas“ atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotam asmeniui A. S. procesiniai dokumentai įteikti 2017 m. lapkričio 23 d. (b. l. 28)(Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotas asmuo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. S. prašė pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad po motinos mirties liko nepaveldėta žemė, kurią jis vienas prižiūri ir tvarko.

Suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ „Turto bankas“ atstovai į teismo posėdį neatvyko, byloje gauti prašymai bylą nagrinėti suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant (b. l. 30-38, 39-42).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir pareiškėjo paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjo motina A. J. S., mirusi (duomenys neskelbtini)(b. l. 6), turėjo tris vaikus: sūnų A. S. (pareiškėjas), sūnų A. S. (suinteresuotas asmuo) ir dukrą J. M., mirusią (duomenys neskelbtini) (b. l. 11, 22). Palikėja A. J. S. iki mirties gyveno ir buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kartu su ja gyveno pareiškėjas, kuris ją prižiūrėjo iki mirties, ją palaidojo (b. l. 12). Po palikėjos mirties į notarą nei vienas įpėdinis nesikreipė, todėl Kaišiadorių rajono savivaldybės 2-ame notaro biure paveldėjimo byla po palikėjos mirties pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Palikėjai mirus liko nepaveldėtas nekilnojamasis turtas: atkurtos nuosavybės teisės į 1,43 ha žemės sklypą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam – 0,32 ha žemės sklypą ir 1,33 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-16). Mirus palikėjai, pareiškėjas rūpinosi motinos turtu kaip savo – jį tvarkė ir prižiūrėjo.

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre (CK 1.63 straipsnio 1-5 dalys). Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad po palikėjos A. J. S. mirties (duomenys neskelbtini), jos sūnus A. S. (įstatyminis įpėdinis) priėmė mirusios motinos palikimą, nes turtu (žemės sklypu) naudojosi, jį tvarkė ir valdė, t. y. palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą. Palikėjos A. J. S. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančių dokumentų.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas A. S., (duomenys neskelbtini) mirus motinai A. J. S., palikėjos palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, o duomenų, jog suinteresuoti asmenys prieštarautų, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas, byloje nėra, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo A. S. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė motinos A. J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.