Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-10-12 · Civilinė byla Nr. 2S-1834-781/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-12
Bylos Nr.
2S-1834-781/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-09969-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Atsakovas
L. U.
Ieškovas
I. M.
Kategorijos
  • 101.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1834/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-09969-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 101.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. spalio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo L. U. individualios įmonės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės I. M. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovei L. U. individualiai įmonei dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė I. M. (toliau – ieškovė) ieškiniu atsakovei L. U. individualiai įmonei (toliau – atsakovas) prašė pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai su darbo santykiais susijusias išmokas ir neturtinės žalos atlyginimą. Teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias pasaugos priemones – 10 200, 00 Lt sumai areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą ir/ar kilnojamąjį turtą, šiam turtui nesant ar jo nepakankant, areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje, kasoje ar pas trečiuosius asmenis.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. liepos 24 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir ieškovo reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo 10 200, 00 Lt sumai atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, šiam turtui nesant ar jo nepakankant – pareikšto reikalavimo ribose areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose arba pas trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų sąskaitų atsiskaityti su ieškovu. Teismas konstatavo, jog ieškovo prašoma priteisti suma yra didelė, dėl to sukelia papildomą galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką ir laikytina pakankama aplinkybe šių priemonių taikymui.

Šalies argumentai

Atskirajame skunde atsakovas prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. liepos 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, jog ieškovas neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtino ir pagrįstumo, nepateikė duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, kuri yra stabili, dėl to teismas negalėjo konstatuoti, kad ieškinio suma atsakovui didelė. Teigė, jog atsakovas turto neturi, tačiau į banko sąskaitą kiekvieną mėnesį gaunamos lėšos siekia 2 000, 00 Lt, kas įrodo, jog atsakovo turtinė padėtis gera, tačiau pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovo verslas gali žlugti, nes atsakovas negalės mokėti darbuotojams darbo užmokesčio, valstybei mokesčių ir verslui vykdyti būtinų patalpų nuomos mokėjimų. Be to, preliminariai įvertinus ieškovo pateiktus įrodymus, išvada apie ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo tikimybę negalima.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog byloje kilęs ginčas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir su darbo santykiais susijusių piniginių išmokų priteisimo. Kadangi darbuotojas yra silpnesnė šalis, šios kategorijos bylose taikoma neteisėto atleidimo iš darbo prezumpcija, kurios atsakovas nepaneigė, prie atskirojo skundo nepridėjo įrodymų, patvirtinančių atsiskaitymo su ieškovu aplinkybę. Atsakovas neturi turto, be to, pripažino, jog 10 200, 00 Lt suma jam didelė, dėl ko kyla rizika, jog galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grėsmė, jog jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes teismo sprendimas, jeigu juo būtų tik patvirtintas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų tinkamos ieškovo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos teismine tvarka.

Grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui gali lemti įvairios aplinkybės, tarp jų, kaip teisingai nurodo ieškovas, didelė ieškinio suma. Teismų praktikoje aplinkybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas preziumuojama tuomet, kai ieškinio turtinių reikalavimo suma yra didelė, nes didelė pinigų suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006). Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas tinkamai pagrindė poreikį nagrinėjamoje byloje taikyti atsakovo turto areštą ir, įvertinęs didelę byloje pareikšto reikalavimo sumą bei objektyvių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį trūkumą, pagrįstai sprendė laikinąsias apsaugos priemones esant būtinas, siekiant užtikrinti galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovas atskirajame skunde nepateikė įrodymų, patvirtinančių gerą savo turtinę padėtį ir tuo pačiu paneigiančių objektyvios grėsmės dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo buvimą (CPK 12, 178 straipsniai).

Atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamoje nutartyje nenurodymas apie tai, kad teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų pagrįstumą, savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Jeigu teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja. Byloje esantys įrodymai sudaro preliminarų pagrindą manyti, jog ieškinio reikalavimai galėtų būti tenkinami.

Pritartina atskirojo skundo argumentams, jog laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais turi būti taikomos laikantis CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo ir ekonomiškumo principų, vadovaujantis kuriais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas negali viršyti ieškinio reikalavimų sumos bei suvaržyti atsakovo turtinių teisių labiau nei to reikėtų, siekiant užtikrinti galimai teismo sprendimu patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymą. Nurodytų principų laikymasis ypač svarbus sprendžiant atsakovo turtui taikytino arešto masto klausimą nestabilios atsakovo finansinės padėties kontekste, nes tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė gali neigiamai paveikti atsakovo, kaip ūkio subjekto mokumą. Skundžiamos nutarties tyrinys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas maksimaliai apsaugoti ieškovo interesus, kartu įvertino ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes atsakovui. Todėl, neturėdamas duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, pagrįstai nustatė, kad ieškovo reikalavimams užtikrinti pirmiausia turėtų būti areštuojamas atsakovo kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, o tik tokio turto nesant ar nepakankant – apelianto lėšos ir turtinės teisės. Taigi, teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka ginčijamo materialinio reikalavimo esmę, teismas tinkamai nustatė turto, kuris gali būti areštuojamas taikant laikinąsias apsaugos priemones, eiliškumą, be to, skolininkui priklausantis turtas areštuotas ne didesnei nei ieškinyje nurodytai sumai (CPK 144 straipsnio 2 dalis).

Nors teismas iš areštuotų lėšų atsakovui leido atsikaityti su ieškovu, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pinigai yra ypač svarbus svertas kiekvienos įmonės normaliai komercinei veiklai užtikrinti, todėl piniginių lėšų areštas apsunkina bet kokios įmonės veiklą <...>, kuris taikytinas tik tada, kai negalima taikyti kitų laikinųjų apsaugos priemonių ar jų nepakankam teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, tačiau net ir tokiu atveju, teismas turėtų leisti iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei ir socialinio draudimo įmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-383/2006). Todėl atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų, esančių kredito įstaigų sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis, leistini mokėjimai, susiję su normalios įmonės ūkinės - komercinės veiklos palaikymu, t. y. darbo užmokestis darbuotojams, kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, privalomi mokesčiai į valstybės, savivaldybės bei socialinio draudimo biudžetus. Pažymėtina, jog patalpų, reikalingų atsakovo ūkinei – komercinei veiklai vykdyti nuomotojas negali turėti išskirtinių teisių ieškovo atžvilgiu, todėl atsakovui teisė iš areštuotų lėšų atsiskaityti su šiuo asmeniu nesuteikiama, kitaip būtų pažeistas lygiateisiškumo principas, nepagrįstai nukentėtų ieškovės teisės bei teisėti interesai.

Atskirojo skundo argumentai, kad laikinoji apsaugos priemonė buvo pritaikyta nepranešus atsakovui, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. CPK 148 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę spręsti šį klausimą nepranešus atsakovui, toks nepranešimas savaime nereiškia šiuo klausimu priimtos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeistą, jos rezoliucinė dalis pildytina, nurodant, kad atsakovas turi teisę iš pirmosios instancijos tesimo nutartimi areštuotų lėšų, esančių kredito įstaigų sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis, mokėti ne didesnį už šios nutarties priėmimo metu nustatytą darbo užmokestį ir kitas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas darbuotojams, taip pat privalomuosius mokesčius į valstybės, savivaldybės bei socialinio draudimo biudžetus. Kita nutarties dalis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 148 - 149 straipsniais, 337 straipsnio 4 dalimi, 336 - 339 straipsniais,

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Papildyti nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad atsakovas L. U. individuali įmonė turi teisę iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. nutartimi areštuotų piniginių lėšų, esančių kredito įstaigų sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis, mokėti ne didesnį už šios nutarties priėmimo metu nustatytą darbo užmokestį ir kitas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas darbuotojams, taip pat privalomuosius mokesčius į valstybės, savivaldybės bei socialinio draudimo biudžetus.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė