Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-03-18 · Civilinė byla Nr. 2YT-8186-996/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-18
Bylos Nr.
2YT-8186-996/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03370-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Stanislovaitienė
Pareiškėjas
V. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-8186-996/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03370-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.5.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. kovo 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. R. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Arminas Naujokaitis, akcinė bendrovė „Kauno grūdai“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

V. R. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti antstolio Armino Naujokaičio (toliau – antstolis) nustatytą apribojimą laisvai disponuojamoms lėšoms iki 450 Eur ir atstatyti į buvusią sumą – iki 1 600 Eur.

Pareiškėja paaiškino, kad ji teikia skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0157/18/03215 dėl 2021 m. sausio 20 d. pateikto patvarkymo, kuriuo „Swedbank“ banke esančioje sąskaitoje Nr. (duomeys neskelbtini) jos laisvai disponuojamos piniginės lėšos buvo sumažintos iš 1 600 Eur iki 450 Eur. Nurodė, kad antstoliui buvo žinoma, jog ji turėjo laikino nedarbingumo pažymėjimus laikotarpiais nuo 2020 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. gruodžio 12 d. ir nuo 2020 m. gruodžio 18 d. iki 2021 m. sausio 18 d., todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 738 straipsnį, iš laikinojo nedarbingumo atvejais mokamų socialinio draudimo išmokų išieškoti galima tik pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, atlyginimo, tačiau tokių teismo sprendimų priimtų jos atžvilgiu nebuvo, todėl vykdomosios bylos Nr. 0157/18/03215 vykdymo pagrindo jie nesudaro, be to, siekiant, kad gyvenimas po karantino kuo greičiau grįžtų į įprastas vėžias, valstybė užtikrina teisę visą gautą paramą pasilikti savo reikmėms, turintiems skolų, taigi, pagal galiojančius CPK pakeitimus, skolos negali būti išieškomos iš lėšų, kurios gautos kaip valstybės skirta laikina darbo paieškos išmoka. Paaiškino, kad nustatytos sumos apribojimas turi būti nedelsiant naikintinas, nes po buvusio laikino nedarbingumo laikotarpio ji neturi lėšų pragyvenimui, mokesčių mokėjimui, medikamentų įsigijimui ir šiuo metu tai yra lėšos, iš kurių antstolis negali vykdyti išieškojimo, be to, šis apribojimas yra skatinantis ją nesirūpinti gaunamomis lėšomis skolai dengti – jos darbo sutartyje nurodomas faktinis apmokėjimas už dirbtą laiką ir už jį mokamas atlygis, kuris didinamas medikams 100 procentų karantino laikotarpiu, todėl nuo šios sumos bus padaryta išskaita ir perversta antstoliui, o likę pinigai bus pravesti į jos nurodomą atsiskaitomąją sąskaitą, tačiau ryšium su tuo, kad suma bus didesnė nei 450 Eur, pinigai pakartotinai bus nuskaičiuoti antstolio, kai tuo tarpu skolai dengti įstatymo nustatyta tvarka gali būti panaudojama tik įstatyme nustatyta darbo užmokesčio dalis, bet ne dvigubas išskaitymas iš gaunamo darbo užmokesčio.

Antstolis 2021 m. vasario 3 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. 0157/18/03215 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą ir jį kartu su vykdomąja byla persiuntė teismui.

Antstolis nurodė, kad jo kontoroje buvo gautas skolininkės (pareiškėjos) skundas dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0157/18/03215, kuriuo buvo prašoma padidinti nustatytą laisvai disponuojamą sumą nuo 450 Eur iki 1 600 Eur/mėn., tačiau atlikus priverstinius išieškojimo veiksmus, patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) informaciją apie pareiškėjos gaunamas pajamas buvo nustatyta, kad pareiškėja dirba viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini), pareiškėjos paskutinių 6 mėnesių vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių sudarė apie 370 Eur, o 2020 m. gruodžio mėnesį darbo užmokestis, kuris turėjo būti išmokamas 2021 m. sausio mėnesį, sudarė tik 217,80 Eur, taip pat papildomai gaunamos ligos išmokos 2021 m. sausio mėnesį sudarė 200 Eur (ligos išmokos pervedamos į pareiškėjos sąskaitą, esančią Lenkijos banke, kurios antstolis neturi galimybės areštuoti), taigi, iš pateikto VSDFV išrašo ir pareiškėjos pateiktos informacijos apie gautą 257 Eur išmoką matyti, kad pareiškėjos pajamos 2021 m. sausio mėnesį neviršijo 450 Eur, todėl, atitinkamai su nustatytais duomenimis, 2021 m. sausio 20 d. nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas, o pareiškėjos sąskaitai, į kurią gaunamas darbo užmokestis, nustatė 450 Eur disponuojamą sumą, kuri pagal pareiškėjos pajamas daugiau nei pakankama. Pabrėžė, kad pareiškėja kartu su skundu nepateikė jokios kitos informacijos, kurios pagrindu jis privalėtų padidinti laisvai disponuojamą sumą, todėl skundo netenkino.

Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Kauno grūdai“ atsiliepimo į skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Dalyvaujantys byloje asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti CPK 443 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0157/18/03215 medžiagos nustatyta, kad antstolis vykdo vykdomąją bylą, pradėtą 2018 m. spalio 26 d. Šiaulių apygardos teismo išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 2VP-618-569/2018 pagrindu dėl 333 721,23 Eur skolos ir 10 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pavėluotos sumokėti pinigų sumos, už laikotarpį nuo prievolės atsiradimo iki visiško tos prievolės įvykdymo dienos išieškojimo iš V. R. ūkio išieškotojos akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ naudai. Antstolis vykdymo procese 2021 m. sausio 20 d. vykdomojoje byloje Nr. 0157/18/03215 priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kuriuo nustatė sąskaitos numerį ir lėšų sumą, kuria pareiškėja gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį – (duomenys neskelbtini) 450 Eur suma; 2021 m. sausio 27 d. antstolio kontoroje buvo gautas pareiškėjos 2021 m. sausio 27 d. skundas dėl antstolio veiksmų, kurį antstolis 2021 m. vasario 3 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti ir persiuntė jį kartu su vykdomąja byla teismui.

CPK 689 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiame nurodyme turi būti nurodytas disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimo ar priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kuriomis disponavimas yra ribojamas ar kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė. Jei ši suma nenurodyta, apribojamas disponavimas visomis skolininko sąskaitoje (sąskaitose) esančiomis piniginėmis lėšomis.

Nagrinėjamu atveju antstolis vadovaudamasis 2018 m. spalio 26 d. Šiaulių apygardos teismo išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 2VP-618-569/2018 pagrindu dėl 333 721,33 Eur skolos ir 90 763,04 Eur palūkanų iš pareiškėjos išieškojimo, 2021 m. sausio 20 d. vykdomojoje byloje Nr. 0157/18/03215 priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kuriuo nustatė 450 Eur sumą, kuria pareiškėja gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) ir ši suma, teismo vertinimu, atsižvelgiant į VSDFV išrašą apie pareiškėjos gaunamas pajamas (įvertinus jos per 6 mėnesius gautų pajamų vidurkį bei aplinkybę, kad ginčui aktualiu metu ji dirba tik viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini)), yra pagrįsta ir pakankama. Kaip teisingai nurodė antstolis, pareiškėja nepateikė jokios kitos informacijos, kurios pagrindu antstolis turėtų padidinti laisvai disponuojamą sumą iki 1 600 Eur. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjai priklausančios ligos išmokos pervedamos į pareiškėjos sąskaitą, esančią Lenkijos banke, kurios antstolis neturi galimybės areštuoti. Taigi, teismas vertina, jog pareiškėjai antstolio nustatyta 450 Eur suma, kuria ji gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), yra pagrįsta ir pakankama.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti antstolio veiksmų neteisėtumo, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 513 straipsniu teismas

nutaria:

pareiškėjos V. R. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Stanislovaitienė