Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartis

2023-02-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-45-1150/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-27
Bylos Nr.
II-45-1150/2023
Teisminio proceso Nr.
4-44-3-00320-2022-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą atmesti.
Teisėjas
Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė (pirm.)
Pareiškėjas
Vidmanto L
Institucija
Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Širvintų skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-45-1150/2023Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00320-2022-6Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. vasario 27 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė,sekretoriaujant Marijonai Jankauskienei,dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui Vidmantui L. Ž.,institucijos priėmusios nutarimą atstovei Dangirai Bareikienei,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vidmanto L. Ž. skundą dėl Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. gruodžio 1 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėjas V. L. Ž. (toliau – pareiškėjas) 2022 m. gruodžio 1 d. Nacionalinės Žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) nutarimu Nr. NZT-ANR_N-3530-2022 (toliau – Nutarimas) nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 333 straipsnio 1 dalyje, t. y. už tai, kad jis 2022 m. rugsėjo 29 d. 10.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Sklypas) savininku, savo neveikimu, t. y. žemės ūkio paskirties žemės sklypo nesutvarkymu taip, kad žemė būtų tinkama naudoti pagal jos pagrindinę naudojimo paskirtį, kadangi 1,0648 ha plote auga medžių, krūmų želdiniai, pieva, kurioje auga sustabarėjusios daugiametės piktžolės, pavieniai medžių, krūmų želdiniai, pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 21 straipsnio 1 punkto ir 3 punkto nuostatas. Pareiškėjui N. paskirta nuobauda – įspėjimas.

1.1. Nutarime taip pat nurodyta, jog atlikus Sklypo naudojimo patikrinimą vietoje buvo nustatyta, kad žemės ūkio paskirtieS Sklypas nenaudojamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, kadangi yra neprižiūrimas ir netvarkomas taip, kad būtų tinkamas naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Apleistas Sklypo plotas – 17848 ha, kuriame auga medžių, krūmų želdiniai, pieva, kurioje auga sustabarėjusios daugiametės piktžolės, pavieniai medžių, krūmų želdiniai. Iš Sklypo 2008 m. lapkričio 6 d. plano nustatyta, kad žemės ūkio naudmenos sudarė 1,27 ha ploto, kitos žemės naudmenos 0,72 ha ploto. Iš Sklypo 2014 m. rugsėjo 16 d. plano nustatyta, kad žemės ūkio naudmenų yra 0,5016 ha, želdinių plotas 1,2832 ha. Tad iš 1,7848 ha apleistos žemės ploto atėmus nenaudojamos žemės plotą 0,72 ha, perleistą nuosavybėn žemės reformos metu, nustatyta, kad 1,0648 ha plotas yra žemės savininko netvarkomas.

2. Teisme gautas pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma pakeisti Nutarimą ir administracinės nuobaudos neskirti. Nurodoma, kad:

2.1. Žemės ūkio naudmenų plotas Sklype yra tik 0,5016 ha. Be to, Sklypą prižiūri, t. y. surenka šiukšles, rudenį – obuolių derlių, įskiepija medžius, genėja šakas, nukerta ne vietoje augančius krūmokšnius. Pareiškėjas kreipėsi į ESO, kad būtų pašalinti seni stulpai, jų fragmentai bei vielos. Ateityje planuoja iškasti vieno aro tvenkinį-girdyklą gyvūnams.

Šalies argumentai

2.2. Pareiškėjas nesutinka su Nutarime nurodytais apskaičiavimais, jog 1,0648 ha ploto yra netvarkoma bei nustatytu 0,72 ha nenaudojimu plotu. Priešingai, iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog bendras Sklypo plotas 1,9449 ha, žemės ūkio naudmenų plotas Sklype sutampa su pievų bei natūralių ganyklų plotu ir yra 0,5016 ha, miško žemės plotas – 0,1176 ha, vandens telkinių plotas – 0,0425 ha, kitos žemės plotas – 1,2832 ha.

2.3. Sklype yra didelė biologinė įvairovė. Natūralioje pievoje auga daug rūšių žydinčio laukinio miško, pievų ir pelkių augalų, pavasarį žydį didelis laukinis sodas, ganosi stirnos ir pan. Šienapjūtė laikoma viena iš pagrindinių kiškių populiacijos mažėjimo priežasčių. Todėl pareiškėjas nesutinka, kad žemės ūkio naudmenų nedirbamą žemę privalo šienauti. Dėl panašių priežasčių, t. y. dėl to, kad Sklypas yra gyvosios gamtos namai, nesutinka iškirsti ir sodo. Be to, miškai ir apskritai visi medžiai, krūmai, žolinė augalija ne tik gaminą deguonį, bet ir savo biomasėje absorbuodami anglies dioksidą šalina jį iš jį iš atmosferos. Tad Sklype esantys želdiniai ir augalai kaupia bei saugo anglies dioksidą, užkertą kelia dirvožemio erozijai ir alinimui, filtruoja orą bei vandenį ir padeda prisitaikyti prie klimato kaitos.

Atsiliepimas

3. NŽT atsiliepimu su pareiškėjo pateiktu skundu nesutinka, prašo Nutarimą palikti nepakeistu. Nurodo, kad:

3.1. 1,0648 ha plote auga medžių, krūmų želdiniai, pieva, kurioje auga sustabarėjusios daugiametės piktžolės, pavieniai medžių bei krūmų želdiniai, tad tai pažeidė ŽĮ 21 straipsnio 1 punkto ir 3 punkto nuostatas, kuriuose numatyta pareiga naudoti žemę pagal pagrindinę jos naudojimosi paskirtį ir naudojimo būdą, racionaliai naudoti ir tausoti žemę, mišką, įstatymų nustatyta tvarka leistas eksploatuoti naudingąsias iškasenas ir kitus gamtos bei rekreacinius išteklius.

3.2. Pareiškėjas Sklypą įsigijo 2012 m. gegužės 16 d. pagal mainų sutartį bei pagal 2018 m. kovo 8 d. dovanojimo sutartį, tad pareiškėjo pareigos atsirado nuo 2012 m. ir 2018 m.

Šalies argumentai

3.3. Pareiškėjo veika neatitinka kriterijų sąraše nurodytų reikalavimų, kuriais būtų galima pripažinti, jog veika mažareikšmė. Pareiškėjas neprisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nepadėjo jo išaiškinti, be to, 91,8 procento viso Sklypo naudmenų yra neprižiūrėtos ir nesutvarkytos taip, kad žemės ūkio naudmenos neapaugtų savaimiais medžių krūmų želdiniais ar kitais sumedėjusiais augalais ir Sklypas būtų tinkamas naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.

3.4. Kai pareiškėjas įsigijo Sklypą pagal žemės sklypo 2008 m. lapkričio 6 d. planą, žemės ūkio naudmenos sudarė 1,27 ha ploto ir kitų naudmenų 0,72 ha ploto, todėl iš apleistos žemės ploto atėmus nenaudojamą žemės plotą, perleistą nuosavybėn žemės reformos metu, nustatyta, kad 1,0648 ha ploto žemės savininko yra netvarkoma.

3.5. Tai, kad pareiškėjas samdė matininkus ir matininkai nesutvarkytas žemės ūkio naudmenas kadastrinių matavimų metu kartografavo kaip želdinius, nesudaro pagrindo pripažinti, kad Sklypas yra tvarkomas. Priešingai, dėl vyksiančių gamtinių procesų ir žemės naudojimo, žemės ūkio naudmenų jau 2014 m. sumažėjo nuo buvusių 1,27 ha iki 0,5016 ha.

3.6. Dėl gamtinių procesų ilgą laiką netvarkant žemės ūkio naudmenų, ariamos žemės plotai bei pievų ir natūralių ganyklų plotai gali sumažėti, o medžių, krūmų ir sumedėjusių augalų plotai gali plėstis, taip pat gali įsiveisti miškas. Žemės ūkio naudmenų neišsaugojimas, savavališkas miško įveisimas taip pat įstatymo pažeidimas.

4. Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė skundą. Papildomai nurodė, kad pagal paskutinį planą žemės ūkio naudmenos yra 0,5 ha, o Nutarime nurodytas plotas pagal senesnius planus, tad nelabai supranta, apie kokią žemę kalbama. Pareiškėjas sutinka, kad 0,5 ha ploto pievoje auga pavieniai medžiai, tačiau piktžolės ten neauga. Tai pat pripažįsta ir tai, kad pievos nešienauja, joje žemės ūkio darbų neatlieka bei medžių nekerta, tačiau taip elgiasi, siekdamas užkirsti kelią šiltnamio efektui bei gyvūnų žalojimui. Be to, pareiškėjas moka padidintą mokestį už apleistą žemę. Anot pareiškėjo, jeigu mokamas toks mokestis, tai nuobauda neturėjo būti paskirta.

Atsiliepimas

5. Institucija teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą. Papildomai nurodė, kad Sklypas yra iki 3 ha ploto, nesutvarkytas bei nenaudojamas pagal pagrindinę paskirtį, tad pareiškėjo veika atitinka veikos, kuri pareiškėjui inkriminuojama, sudėtį. Vien tai, jog pareiškėjas įteisino pažeidimą, t. y. kartografavo faktines naudmenas, nepašalina pareigos prižiūrėti Sklypo – Sklype turėjo išlikti 1,27 ha žemės ūkio naudmenų pagal 2008 m. planą. Tuo tarpu pareiškėjo nurodomo mokesčio mokėjimas šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, tai nešalina pažeidimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

6. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

7. ANK 333 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog privačios nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančios, perduotos neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutartį, nuomojamos ar subnuomojamos žemės iki trijų hektarų ploto nesutvarkymas taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo septyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

8. Aptariamos teisės normos dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl, kvalifikuojant asmens pažeidimą pagal ANK 333 straipsnio 1 dalį, būtina nurodyti konkrečią teisės normą, kurią asmuo kaltinamas pažeidęs. Institucijos priimtame nutarime nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė ŽĮ 21 straipsnio 1 ir 3 punktus, kurie numato, jog žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą (1 punktas) bei tai, jog žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo racionaliai naudoti ir tausoti žemę, mišką, vandenį, įstatymų nustatyta tvarka leistas eksploatuoti naudingąsias iškasenas ir kitus gamtos bei rekreacinius išteklius (3 punktas).

9. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad žemė nenaudojama pagal nustatytą pagrindinę žemės ūkio paskirtį, kai žemės sklypas ar jo dalis yra apleista, blogos agrarinės būklės, apaugusi krūmais, medžiais, žolė nenušienauta ir neganyta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N 261-1327/2012).

10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų (toliau – Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatai) 11.2 papunktyje numatyta, kad žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu tikrinama, ar žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kuriuose yra žemės ūkio naudmenos, prižiūrimi ir tvarkomi taip, kad žemės ūkio naudmenos neapaugtų savaiminiais medžių, krūmų želdiniais ar kitais daugiamečiais sumedėjusiais augalais ir šie žemės sklypai būtų tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. ŽĮ 2 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad žemės naudmenos – žemės plotai, kurie nuo kitų žemės plotų skiriasi jiems būdingomis gamtinėmis savybėmis arba ūkinio naudojimo ypatumais. Žemės ūkio naudmenos – dirbamoji žemė, sodai, pievos, ganyklos, naudojamos arba tinkamos naudoti žemės ūkio augalams auginti (ŽĮ 2 straipsnio 24 dalis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės:

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas nustatė žemiau nurodytas faktines aplinkybes:

11.1. Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis Sklypas nuosavybės teise pareiškėjui buvo įregistruotas 2012 m. gegužės 16 d. pagal mainų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o 2018 m. kovo 8 d. pagal dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu Sklypo naudojimo paskirtis – žemės ūkio, o naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Žemės ūkio naudmenų plotas – 0,5016 ha.

Žemesnės instancijos teismas

11.2. Iš pareiškėjo pateiktų fotonuotraukų teismas nustatė, jog lauke ganosi stirnos.

11.3. Iš NŽT patikrinimo akto teismas nustatė analogiškas aplinkybes, nurodytas šios nutarties 1.1. punkte. Pastebėtina, jog pareiškėjas grafoje „Patikrinime dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, prašymai ir pastabos” nurodė, jog ateityje planuoja Sklypą sutvarkyti.

11.4. Iš Sklypo 2008 m. lapkričio 6 d. plano nustatyta, kad žemės ūkio naudmenos sudarė 1,27 ha ploto, kitos žemės naudmenos 0,72 ha ploto. Tuo tarpu iš Sklypo 2014 m. rugsėjo 16 d. plano nustatyta, kad žemės ūkio naudmenų yra 0,5016 ha, želdinių plotas 1,2832 ha.

11.5. Iš NŽT pateiktų fotonuotraukų teismas nustatė, kad Sklype auga medžių bei krūmų želdiniai. Pievoje auga sustabarėjusiosios daugiametės piktžolės, pavieniai medžiai.

11.6. Iš žemės naudojimo tvarkos reikalavimų žemės naudotojams kontrolinio klausimyno teismas nustatė, kad pareiškėjui nėra išduotas leidimas įveisti mišką ne miško žemėje. Sklypas naudojamas ne pagal pagrindinę paskirtį ir būdą bei neprižiūrimas.

Dėl atsakomybės, numatytos ANK 333 straipsnio 1 dalyje, taikymo pareiškėjo atžvilgiu (ne)pagrįstumo

12. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, sprendžia, jog pareiškėjas, būdamas Sklypo savininku, savo neveikimu jo tinkamai neprižiūri, taip, kad žemę būtų tinkama naudoti pagal jos pagrindinę naudojimo paskirtį. Šias išvadas teismas daro žemiau pateiktų motyvų pagrindu:

12.1. Nustatyta, jog Institucijos nurodytas 0,72 ha nenaudojamas žemės plotas yra pagal 2008 m. lapkričio 6 d. Sklypo planą, kuriame buvo nurodyta, jog Sklype žemės ūkio naudmenos sudarė 1,27 ha ploto ir kitų naudmenų (nenaudojamo žemės ploto) 0,72 ha. Esant šioms aplinkybėms, siekiant nustatyti šiuo metu netvarkomos žemės plotą iš apleistos žemės ploto, t. y. 1,7848 ha, buvo atimtas nenaudojamas žemės plotas, kuris perleistas nuosavybėn žemės reformos metu (0,72 ha), tad gautas rezultatas, kad 1,0648 ha ploto yra netvarkoma.

12.2. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą, šiuo metu žemės ūkio naudmenų plotas iš viso yra 0,5016 ha, lyginant su 2008 m. lapkričio 6 d. planu, kuriame nurodyta, jog žemės ūkio naudmenų plotas 1,27 ha, tad akivaizdu, kad žemės ūkio naudmenos sumažėjo. Šias aplinkybes neabejotinai lėmė vykstantys gamtiniai procesai bei žemės nenaudojimas pagal paskirtį, kurio metu pievoje išaugo pavieniai želdiniai bei piktžolės.

12.3. Nors pareiškėjas nurodo, kad Sklypą prižiūri, vadovaudamasis 2018 m. kovo 22 d. Nekilnojamojo turto išrašu, pagal kurį žemės ūkio naudmenos nurodytos mažesnės apimties nei teigia Institucija, teismas sutinka su Institucijos pateikta pozicija, jog Sklypą pareiškėjas turėjo prižiūrėti pagal ankstesnius duomenis, t. y. 2008 m. lapkričio 6 d. planą, nes pagal šį planą pareiškėjas 2012 m. gegužės 16 d. įgijo Sklypą.

12.4. Kaip minėta, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, Sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, o būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.

12.5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu „Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“ kituose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose galima žemės ūkio veikla: žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir apdorojimas, ūkyje pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimas ir šių produktų realizavimas, taip pat paslaugų žemės ūkiui teikimas ir geros agrarinės bei aplinkosauginės žemės būklės išlaikymas. Šiuose sklypuose galimi ūkininkų sodybų ir žemės ūkio veiklai ar alternatyviajai veiklai reikalingi statiniai.

12.6. Nors pareiškėjas Sklype augina vaismedžius, tačiau jų neperdirbinėja ar kitaip nerealizuoja. Taip pat nesiverčia ir kita ūkine veikla – nedirba žemės, neaugina maisto produktų. Pievoje esant pavienių medžių bei krūmokšnių, darytina išvada, kad pareiškėjas nepalaiko ir tinkamos žemės būklės, kad joje būtų galima atlikti žemės ūkio darbus. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas, kaip minėta, Sklypą turi nuo 2012 m., t. y. daugiau kaip 10 m., tad turėjo galimybę pakeisti žemės ūkio paskirtį į kitą, tačiau to nepadarė iki šiol. Tad Sklypą privalo prižiūrėti vadovaujantis šios nutarties 13.5. punkte nurodytu įsakymu bei kitais galiojančiais teisės aktais.

12.7. Pareiškėjas iš esmės neginčija aukščiau esančių aplinkybių, jog Sklype neatlieka žemės ūkio darbų. To priežastis nurodo kelias, visu pirma, dėl pasaulyje esančio šiltnamio efekto bei tokiu būdu žalojamų gyvūnų, antra, kadangi toli važiuoti iš Vilniaus. Teismas vertina šiuos pareiškėjo gerus siekius prisidėti prie šiltnamio efekto mažinimo bei gamtos saugojimo, tačiau pažymi, kad tai nešalina atsakomybės tinkamai, pagal įstatymus, prižiūrėti jam priklausančią žemės ūkio paskirties Sklypo dalį. Šios atsakomybės nešalina ir pareiškėjo mokamas padidintas mokestis už apleistą žemę, nes šio mokesčio paskirtis paskatinti asmenis tinkamai prižiūrėti jiems priklausančią žemę. Juolab, kaip nurodė pats pareiškėjas skunde, tinkama priežiūra šiuo atveju būtų krūmokšnių ir pavienių medžių iškirtimas bei reguliarus pievos šienavimas. Tuo tarpu šie žemės ūkio darbai nereikalauja pastovaus buvimo Sklype ir pareiškėjui nesukeltų didelių nepatogumų kartais atvykti atlikti žemės ūkio darbus.

13. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog pareiškėjas pagal ANK 333 straipsnio 1 dalį nubaustas pagrįstai ir teisėtai, nustatytos faktinės aplinkybės atitinka minėtame straipsnyje įtvirtintos veikos sudėtį. Pareiškėjui priklausantis Sklypas yra 1,9449 ha, t. y. iki 3 ha, o jame esanti pieva nesutvarkyta, t. y. pievoje auga savaiminiai pavieniai medžiai bei krūmokšniai, dėl ko Sklypas nėra tinkamas naudoti pagal jo pagrindinę paskirtį.

Dėl pareiškėjo teisėtų galimybių įgyvendinti savo požiūrį į Sklypo naudojimą

14. Teismas pažymi, jog ŽĮ 24-28 straipsniai reglamentuoja penkias pagrindines žemės naudojimo paskirtis (žemės ūkio paskirties žemė, miškų ūkio paskirties žemė, vandens ūkio paskirties žemė, konservacinės paskirties žemė bei kitos paskirties žemė).

15. Tad pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti savo požiūrį į Sklypo naudojimą (t. y. taip, kad būtų mažinama žala gamtai, išsaugomi gyvūnai, etc.), gali kreiptis į atitinkamas institucijas su prašymu pakeisti Sklypo naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į jam palankesnę (žr. ŽĮ 23 straipsnį). Pakeitus Sklypo naudojimo paskirtį, atitinkamai, pareiškėjui bus nustatytos ir kitos pareigos Sklypo priežiūrai, kas tikėtina, kad sukels pareiškėjui mažiau nepatogumų.

Dėl administracinio nusižengimo bylos procesinės baigties

16. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, jog Nutarimas yra teisėtas ir panaikinti jį skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra. Dėl šios priežasties teismas pareiškėjo V. L. Ž. skundą atmeta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo V. L. Ž. skundą atmesti, o Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. gruodžio 1 d. nutarimą Nr. NZT-ANR-3530-2022 palikti nepakeistu.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė