- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-18
- Bylos Nr.
- I-1309-580/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03742-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- V. U.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. U. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. U. prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Paaiškino, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas nežmoniškomis, žeminančiomis garbę ir orumą sąlygomis, neatitinkančiomis higienos normų, ir dėl to patyrė neturtinę žalą. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalies komentarą, vykdant bausmę nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Šis straipsnis įtvirtina humanizmo principą. Kankinimu laikomas tyčinis stipraus fizinių ar dvasinių kančių sukėlimas nukentėjusiajam, kuris yra suimtas arba kurį kaltininkas kontroliuoja. Kankinimas yra aukščiausia nežmoniško elgesio forma, todėl jo pripažinimui pakanka ir vienkartinio akto, o kitokiam nežmoniškam elgesiui privalomas tęstinumas. Kankinimas ir kitoks nežmoniškas elgesys galimas tiek veiksmais – šaldymu, draudimu miegoti ir pan., tiek ir neveikimu – nesudarymu žmogaus garbę ir orumą užtikrinančių bausmės atlikimo sąlygų ir pan. Tiek kankinimui, tiek kitokiam nežmoniškam elgesiui būdingi žiaurumo požymiai.
Nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2009-01-23 iki 2009-05-29. Pažymėjo, kad atvykstant ir išvykstant iš Lukiškių TI-K, nuteistieji uždaromi į laikino laikymo kamerą. Tokioje kameroje pareiškėjas buvo laikomas daugiau nei dvi valandas, tačiau galima laikyti iki dviejų valandų. Kameroje, kurioje buvo laikomas, nebuvo sudaryta sveikatai saugi aplinka: buvo privemta, prispjaudyta, purvina, prišiukšlinta, jautėsi šlapimo kvapas, mėtėsi nuorūkos, sienos buvo aprašinėtos necezūriniais žodžiais. Kartu buvę nuteistieji rūkė, todėl turėjo kvėpuoti tabako dūmais, nors yra nerūkantis. Pažymėjo, kad nuo žmogaus išskyrų galima užsikrėsti ligomis.
Kamerose Nr. 111, 114, 118, 263, 391 ir 396 buvo laikomas pažeidžiant jo teises, vienam žmogui vidutiniškai tekdavo daug mažiau gyvenamo ploto nei priklauso. Kamerose buvo laikoma 3–6 asmenys. Pagal teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 11 punktą vienam asmeniui, laikomam kamerų tipo patalpose, skiriama 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Tualetas neturi būti įskaičiuotas į asmeniui skiriamą plotą. Kadangi tualetas nėra atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis buvo priverstas gamtinius reikalus atlikti matant ir girdint kitiems nuteistiesiems, prižiūrėtojams bei prižiūrėtojoms. Jis taip pat buvo priverstas matyti ir girdėt kitų kalinių gamtinių reikalų atlikimo procesą. Visa tai labai žemino pareiškėjo orumą.
Tualete nėra jokios atskiros ventiliacijos, tualetas neatskirtas nuo gyvenamosios patalpos. Kameros nevėdinamos. Kad nesijaustų blogo kvapo, buvo priverstas uždegti smilkalus, o klozetą užkimšti panaudotu plastikiniu kibirėliu nuo majonezo. Tokios sąlygos neatitinka elementarių higienos reikalavimų.
Nurodytu laikotarpiu V. U. buvo laikomas su asmenimis, kurie rūkė kamerose, nors pats nerūko. Nurodė, kad žodžiu kreipėsi į aukšto atsakingą pareigūną, kad perkeltų į kitą kamerą su nerūkančiais asmenimis. Pareiškėją nuo tabako dūmų pykina, jam skauda galvą. V. U. nebuvo perkeltas. Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata draudžia rūkyti bendrose gyvenamosiose bei kitose bendro naudojimo patalpose, kuriuose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, sudaryti sąlygas nerūkantiems suimtiesiems gyventi atskirai nuo rūkančiųjų. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigų gyvenamosios patalpos minėto įstatymo prasme yra bendros gyvenamosios patalpos. Europos kalinimo taisyklių, 2006-01-11 priimtų Europos Tarybos ministrų komiteto, 18.6 punkte nustatyta, jog apgyvendinti kartu derėtų tik tuos kalinius, kurie yra tinkami gyventi kartu. Medicininiais tyrimais įrodyta, kad kvėpavimas tabako dūmais padidina susirgimus plaučių vėžio, širdies ligomis ir pan.
Žiemą oro temperatūra kamerose buvo labai žema, teko miegoti apsirengus ir apsiklojus striuke. Buvo apgyvendintas netvarkingose, prišiukšlintose kamerose, kurias teko dažniausiai parankinėmis priemonėmis sutvarkyti, tvarkingų valymo inventoriaus niekas nedavė.
Kamerose taip pat trūko šviesos, langai buvo maži ir purvini, tai lėmė natūralios šviesos patekimą į kamerą. Langų neįmanoma atidaryti, kadangi jie be rankenėlių. Lubos buvo pažeisto pelėsio, sienų dažai nusilupę. Kamerose nebuvo pagalbos mygtukų arba jie neveikė, todėl į duris tekdavo belsti šaukštu arba maistui skirta lėkšte. Kamerose buvo graužikų, kurie yra ligų šaltinis.
Mano, kad išvardytos sąlygos, kuriomis jis buvo laikomas, negali būti laikomos saugiomis. Jos pažeidžia žmogaus orumą, kurį gina Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalis. Šie pažeidimai turi būti vertinami kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimai. Dėl kalinimo sąlygų priešingumo šios konvencijos 3 straipsniui, valstybė negali pateisinti ekonominėmis priežastimis, nes šis straipsnis nustato absoliučius reikalavimus.
Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K nebuvo informuotas apie savo teises. Į teismą kreipėsi, kai sužinojo, išsiaiškino ir faktiškai suvokė, kad aptartais veiksmais Lukiškių TI-K pareigūnai pažeidė jo teises. Lukiškių TI-K privalo žinoti įstatymus ir juos vykdyti.
V. U. neturtinę žalą kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų. Tvirtina, kad valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kuriomis užtikrinama, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu.
Pareiškėjo nuomone, patirta žala negali būti kompensuojama vien tik žmogaus teisių pažeidimo pripažinimu. Laikant V. U. nežmoniškomis sąlygomis, padidėjo jo vidinė įtampa, patyrė susierzinimą bei stresą, tapo agresyvus. Kilę nepatogumai užsitęsė per ilgai, sukėlė dvasines kančias, jų intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, kuris žemino orumą ir prilygo kankinimui. Patyrė didelių dvasinių, psichologinių ir emocinių pergyvenimų.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo tada, kai 2013-02-14 Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą dėl laikymo sąlygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Jo skundas buvo patenkintas ir sprendimas priimtas 2013-05-28. Nuo šios dienos jis ir sužinojo apie teisių pažeidimą. Pareiškėjas laikėsi nuomonės, kad skundo padavimo termino nėra praleidęs.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Lietuvos higienos normoje HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ buvo nustatyta gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims ne mažiau kaip 5 kv. m vienam asmeniui. Nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Pažymėjo, kad 2009-01-23 vakare, 2009-01-24 ryte, 2009-04-24 vakare, nuo 2009-04-25 iki 2009-04-27, 2009-04-28 ryte, 2009-05-22 vakare, nuo 2009-05-23 iki 2009-05-28 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. Nuo 2009-01-30 iki 2009-04-24, nuo 2009-04-29 iki 2009-05-22 V. U. nebuvo Lukiškių TI-K.
Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 625, o didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius neturi viršyti 29. Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 1 skyriaus 11.1 punkte yra nurodytas didžiausias Lukiškių TI-K leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius, kurio negalima viršyti – 300 asmenų (kalėjime). Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra – 954, tačiau jis nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1 000 asmenų. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei nuteistieji, kurie palikti atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, jie laikomi po vieną (tik retais atvejais jų pačių prašymu jie gali būti laikomi po 2 asmenis).
Pažymi, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Skirstant atvykusius asmenis į kameras taip pat laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimus. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.
Atkreipė dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, jog jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius visą laiką yra pristatomas į kameras, išduodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba. Ši sutartis kiekvienais metais pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinį remontą.
Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinti pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.
Visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtas atskiras veikiantis sanitarinis mazgas. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Pavojaus mygtukai kamerose yra įrengti, tačiau labai dažnai juos gadina kamerose laikomi suimtieji ir nuteistieji.
Šalies argumentai
Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpį, kurį praleido Lukiškių TI-K, t. y. nuo 2009-01-23 iki 2009-05-29. Skundą V. U. surašė 2013-09-19, todėl vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, prašė pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.
Mano, kad sprendžiant skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Atsakovės atstovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, buvo pranešta tinkamai (b. l. 43). Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta atsakovės atstovo atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo.
Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje V. U. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos – Lukiškių TI-K – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).
Skundą pareiškėjas grindžia tuo, kad dėl kameros ploto trūkumų ir kalinimo sąlygų jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią vertina 5 000 Lt.
Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad su skundą V. U. surašė 2013-09-19, prašė reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti 3 metų senaties terminą. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis). Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiškėjo skundo teismui padavimo dienos.
V. U. skundą teismui dėl žalos atlyginimo paštu išsiuntė 2013-09-20, taigi reikalavimui dėl žalos atlyginimo buvo pareikšti praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009). Teisėja pažymi, kad V. U. nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, o pareiškėjo argumentai, jog Lukiškių TI-K nebuvo informuotas apie savo teises ir į teismą kreipėsi, kai sužinojo, kad teismas gali patenkinti skundą dėl kalinimo sąlygų ir tik tada suvokė, kad aptartais veiksmais Lukiškių TI-K pareigūnai pažeidė jo teises, atmestini kaip nepagrįsti. V. U. skunde nurodė, jog dėl neužtikrintos teisės į minimalų kameros plotą, tenkantį vienam asmeniui, bei kitų jo nurodytų laikymo sąlygų pažeidimų bei suvaržymų jautė didelius dvasinius, psichologinius ir emocinius išgyvenimus, kuriuos vertina 5 000 Lt suma, todėl, jei pareiškėjas jautė tokį diskomfortą, jis turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.
Nustatęs, kad V. U. į teismą kreipėsi praleidęs 3 metų senaties terminą ir yra pagrindas taikyti ieškinio senatį, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas. V. U. skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas
nusprendė:
Skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.