Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-43084-897/2017 pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui A. V. dėl materialinio išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo ieškovės išlaikymui po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant skaičiuoti nuo pilnametystės iki kol ieškovė mokysis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje. Įpareigoti atsakovą iki kol bus išnagrinėta byla dėl išlaikymo priteisimo ieškovei mokėti laikiną išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki kol bus priimtas sprendimas šioje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 4 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo A. V. laikiną išlaikymą pilnamečiui vaikui – D. V. po 110 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki bus išnagrinėta byla bei priimtas procesinis sprendimas šioje byloje. Teismas nurodė, kad pagrindinė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą reglamentuojančio CPK XI skyriaus penktojo skirsnio teisės normų paskirtis ir tikslas yra užtikrinti laikiną ginčo objekto apsaugos mechanizmą ir būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismui, taikančiam CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima. Teismas atkreipė dėmesį, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos kaip preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir tuo užtikrinti jo privalomumą. Pažymėjo, kad pagrindas CK 3.65 straipsnyje numatytoms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra pagrįsta teismo abejonė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali būti pažeistos nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisės ir interesai. Teismas nustatė, kad ieškovė yra pilnametė ir studijuoja Vilniaus Universiteto (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimus. Teismas taip pat nurodė, kad laikinąją apsaugos priemone galima užtikrinti ne tik teismo sprendimo įvykdymą, bet ir suinteresuoto asmens teisėtų interesų apsaugą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis taip pat gali būti užkertamas kelias teisę pažeidžiantiems veiksmams. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iki bus priimtas teismo sprendimas byloje (CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas).Nesant duomenų, kad atsakovas, ieškovei sulaukus pilnametystės ir studijuojant Universitete, nuosekliai ir savalaikiai finansiškai remtų savo pilnametę dukrą, prisidėtų prie jos išlaikymo, teismas reikalavimą iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą ieškovei tenkino. Kadangi byloje pateikti minimalūs duomenys apie pilnamečio vaiko poreikius, taip pat nėra išsamių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, teismas iš atsakovo pilnametės dukters D. V. išlaikymui nustatė 110 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, ši suma iki bus priimtas byloje sprendimas, yra pakankama tenkinti bent minimalius pilnamečio vaiko poreikius (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas A. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinojo išlaikymo atmesti. Nurodo, kad nuo santuokos nutraukimo dienos, t. y. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros D. V. išlaikymui kiekvieną mėnesį mokėjo teismo nustatytą 200 Lt sumą, kurią buvusios sutuoktinės D. V. prašymu pervesdavo į jos asmeninę sąskaitą. Vėliau, abipusiu sutarimu, kiekvieną mėnesį nepilnametės dukters išlaikymui pervesdavo po 250 Lt. (duomenys neskelbtini) dukrai tapus pilnamete, įmokų, skirtų išlaikymui, mokėjimo nenutraukė. 2017 m. rugsėjo mėnesį sukūrė naują šeimą, kas nulėmė buvusios sutuoktinės norą pasipelnyti, nenurodant teismui, kad gauna lėšas dukters išlaikymui. Be vykdomų įsipareigojimų duodavo dukrai kišenpinigių, pirko naujus mobiliuosius telefonus, pagal galimybę vežiojo į mokyklą, prisidėdavo prie atostogų užsienyje, padengė išlaidas vairavimo kursams, savanoriškai moka dukters kaupiamojo draudimo įmokas.Pasikeitus šeiminei padėčiai, sukūrus naują šeimą, yra pagrindinis šeimos išlaikytojas. Mėnesinis atlyginimas sudaro 700 Eur, sutuoktinės pajamos sudaro 52 Eur per mėnesį. Sutuoktinė laukiasi kūdikio, kartu augina sutuoktinės nepilnametę dukterį, kurios išlaikymui vaikų išlaikymo fondas skiria 57 Eur. Pagal gaunamas pajamas negali skirti pilnametės dukros išlaikymui po 400 Eur per mėnesį.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad atsakovo teiginiai, jog jis nuo 2002 metų kas mėnesį mokėdavo ieškovės išlaikymui po 200 Lt yra nepagrįsti, be to, nesusiję su laikino išlaikymo nustatymo klausimu. Ieškovė neneigia, kad atsakovas, ieškovei tapus nepilnamete, šiek tiek prisidėjo prie jos išlaidų, tačiau tai neduoda pagrindo išvadai, jog atsakovas paramą ieškovei teiks kas mėnesį iki jai sukaks 24 metai. Visi atsakovo nurodomi argumentai bus reikšmingi priimant sprendimą dėl išlaikymo pritesimo, tačiau ne taikant laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis galima ne tik užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet ir užtikrinti suinteresuoto asmens teisėtų interesų apsaugą. Šiuo atveju, siekiant užtikrinti pilnametės ieškovės, studijuojančios dieniniame aukštosios mokyklos skyriuje, interesus, materialinį stabilumą, būtinuosius poreikius, ir buvo priteistas laikinas išlaikymas po 110 Eur per mėnesį.Atsakovo nurodoma suma, kurią jis teigia pervedęs ieškovei rugsėjo mėnesį, yra net du kartus didesnė, nei teismo nustatyta 110 Eur suma, kas rodo, kad atsakovo interesai nėra pažeidžiami.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – ieškovei, pilnamečiam vaikui, nustatytas laikinas 110 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų išlaikymas nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki bus išnagrinėta byla bei priimtas procesinis sprendimas šioje byloje. Remiantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio išlaikymo priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Šios konkrečios laikinosios apsaugos priemonės tikslas yra užtikrinti, kad pilnametis vaikas, siekiantis išsilavinimo ir einamuoju momentu neturintis jokių kitų pajamų, turėtų sąlygas bent minimaliai užtikrinti savo poreikius iki bus išnagrinėta byla dėl jo išlaikymo. Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo ir jos dydžio, būtina atsižvelgti į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, ar kitų asmenų teisėms, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Tačiau dėl faktiškai reikalingos paramos dydžio, paramos būtinumo ieškovei pirmosios instancijos teismas pasisakys tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, ištyręs visas teisiškai reikšmingas bylai aplinkybes ir įvertinęs įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina atsakovo atskirajame skunde nurodomų argumentų, jog ieškovė ieškiniu prašo nustatyti 400 Eur dydžio išlaikymą, kuris pasak atsakovo yra aiškiai per didelis, o pasisako tik dėl teismo nustatyto laikino išlaikymo ir jo dydžio, vertindamas priimtos pirmosios instancijos teisėtumą ir pagrįstumą. Ieškovės pateikti dokumentai ir nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ji studijuoja Vilniaus Universiteto (duomenys neskelbtini) stacionare, todėl dėl intensyvių mokslų ji objektyviai neturi galimybės dirbti ir taip užsitikrinti pragyvenimui reikalingų nuolatinių pajamų, neturi kitų pajamų, taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pilnamečiui vaikui yra būtina parama būtiniesiems poreikiams tenkinti, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė laikiną išlaikymą pilnametei ieškovei.Apeliantas iš esmės nesutinka su išlaikymo dydžiu, nurodo, kad sukūrė naują šeimą, turi kitų išlaikytinių, jo sutuoktinė laukiasi, jo pajamos per mėnesį yra 700 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priteista 110 Eur laikino išlaikymo suma yra būtina dieninėse studijose universitete studijuojančiam pilnamečiui vaikui būtiniausiems jo poreikiams tenkinti. Nustatytas laikino išlaikymo dydis yra protingas, pagrįstas ir būtinas siekiant užtikrinti, kad bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu būtų patenkinti bent minimalūs (būtinieji) ieškovės poreikiai. 110 Eur dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį, negali būti pripažįstamas pernelyg didele našta atsakovui. Nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas paramos pilnametei dukrai reikalingumas šiuo metu, pagrindžia ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atsakovo atskirajame skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo,Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.