Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-05-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-710-961/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-05-21
Bylos Nr.
eII-710-961/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00633-2025-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Pažeidėjas
T. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-710-961/2025Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00633-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.5; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. gegužės 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Tomai Daučiūnaitei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui T. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. balandžio 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-7832-2025 (ROIK 25264199222).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. balandžio 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-7832-2025 (ROIK 25264199222) T. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 421 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis 2025 m. sausio 18 d. 15.04 val. Vilniuje, Vilnius-N.Vilnia pervažoje (4+634 km), vairuodamas automobilį TOYOTA VERSO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiavo į reguliuojamą geležinkelio pervažą ir ją pravažiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui. Šiais veiksmais T. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 170 punkto reikalavimus, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 360 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 2 mėnesiams.

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. B. pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti 2025 m. balandžio 2 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-7832-2025. Nurodo, kad su paskirta poveikio priemone – teisės vairuoti atėmimu – nesutinka ir ją laiko per griežta, todėl prašo ją panaikinti, paliekant galioti tik piniginę baudą. Nusižengimą pripažįsta, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Prašo atsižvelgti, kad pažeidimas buvo padarytas esant klaidinančioms aplinkybėms – ne iki galo funkcionuojančioje geležinkelio pervažoje. Jo elgesys nebuvo tyčinis ar piktybinis, ką rodo ir pareiškėjo vairavimo istorija – per daugiau nei 15 metų vairavimo stažo yra padaręs tik vieną kitą nusižengimą. Teisės vairuoti netekimas tiesiogiai paveiktų jo profesinę veiklą – dirba darbą, kuriame būtina nuolat vykti pas klientus įvairiuose Lietuvos ir Latvijos miestuose. Netekęs galimybės vairuoti tarnybinį automobilį, negalės vykdyti savo tiesioginių pareigų, o tai ženkliai sumažins pareiškėjo pajamas ir sukels papildomų socialinių pasekmių.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, kad išnagrinėjusi ir įvertinusi surinktų įrodymų visumą mano, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas administraciniu nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje ir kita medžiaga. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas padarė pavojingą ir gana šiurkštų KET pažeidimą: jis įvažiavo į geležinkelio pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui, neįsitikinęs, jog kirsti geležinkelio pervažą saugu, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl laimingo atsitiktinumo (tuo metu neartėjo beginė transporto priemonė) jis išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Šiuo atveju Pareiškėjo padaryta veika nors ir nesukėlė realios žalos, tačiau kėlė didelį pavojų tiek pačiam pažeidėjui, tiek kitų eismo dalyvių saugumui, buvo pakankamai pavojinga ir negali būti laikoma mažareikšme. Dėl galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad aplinkybės, jog asmuo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, teisė vairuoti reikalinga dėl darbo ir rūpinimosi artimaisiais, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti.

Institucijos nuomone, nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi pareigūnė objektyviai, visapusiškai išnagrinėjusi surinktą medžiagą ir kitus surinktus įrodymus, išsamiai ištyrusi visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertinusi byloje esančius įrodymus ir nustačiusi būtinus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 421 straipsnio 1 dalyje, požymius, atsižvelgusi į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmenybę, nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, bei remiantis ANK 34 straipsnio 1-3 dalimis, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Pareiškėjui paskirta minimali 360 eurų bauda ir minimalus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Paskirta nuobauda yra adekvati tokio pobūdžio nusižengimo pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Juolab, kad pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu Nr. 10-ANR_P-8626-2024 buvo siūloma sumokėti 180 eurų baudą (pusę minimalios baudos) ir paskirtas minimalus 2 mėnesių specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimo terminas, bet Pareiškėjas administracinio nurodymo neįvykdė. Prašo palikti 2025 m. balandžio 2 d. Institucijos priimtą nutarimą Nr. 10-ANR_N-7832-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK 25264199222 nepakeistą ir Pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime prašė bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atstovo neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą, todėl byla išnagrinėta skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu T. B. skundą palaikė ir paaiškino, kad neneigia, jog padarė pažeidimą – pervažiavo pervažą per raudoną signalą. Tačiau prašo atsižvelgti, kad pažeidimas padarytas klaidinančiomis aplinkybėmis. Užtvaras buvo nulaužtas, kai traukinys nuvažiavo, jis nepakilo. Įsitikinęs, kad traukinio nebėra, kirto pervažą. Pastebėjo, kad dega raudona šviesa. Bet galvojo, kad sankryža nepilnai funkcionuoja. Suveikė ir bandos instinktas. Nėra piktybinis vairuotojas. Nerizikuotų kitų žmonių gyvybėmis, juolab, kad tuo metu šalia sėdėjo jo mama. Pervažos mechanizmas buvo pažeistas, jis nepilnai funkcionavo. Tik todėl taip pasielgė. Per šešiolikos metų vairavimo stažą jis turi tik du pažeidimus. Ilgą laiką gyveno (duomenys neskelbtini), jo vairavimo istorija šioje šalyje taip pat visiškai švari. Automobilis yra jo darbovietės. Tai jo darbo įrankis. Sumokės paskirtą baudą, tačiau prašo neatimti teisės vairuoti. Turi atlikti savo pareigas. Mano, kad paskirta nuobauda per griežta. Gailisi dėl pažeidimo, pasimokė iš jo. Žino, kad jam buvo paskirta minimali nuobauda, bet neturi tiek atostogų, kad darbdavys leistų atostogauti du mėnesius. Niekas kitas jo vežioti negali. Jis atsakingas už įmonės plėtrą, turi atvesti naujus klientus. Jis važinėja pas klientus, prižiūri techniką, vykdo apmokymus. Darbai vykdomi visoje Lietuvoje, tenka važiuoti ir į Latviją.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

ANK 421 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, prieš geležinkelio pervažą praleisti traukinio sustojusių kitų transporto priemonių apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą, kai už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per geležinkelio pervažą, kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų šešiasdešimt iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už ANK 421 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų iki šešių mėnesių.

T. B. neneigia fakto, kad per geležinkelio pervažą pervažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Neneigia žinantis KET taisyklių reguliavimą, įtvirtinantį draudimą važiuoti per geležinkelio pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Tokį savo sprendimą aiškina tuo, kad buvo suklaidintas pervažos įrenginių apgadinimo, dėl kurio pagalvojo, kad pervažos mechanizmai tinkamai neveikia, ir pravažiavus traukiniui bei pakilus užtvarui pasiryžo kirsti pervažą, juolab, kad tą patį darė prieš jį stovėjęs automobilis. Iš byloje pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad iš tiesų pervažos mechanizmas yra apgadintas. Pareiškėjo pusės pervažos užtvaras nulaužtas ir guli skersai važiuojamosios dalies. Be to visi pervažos užtvarai vos pravažiavus traukiniui pakyla, nebesudarydami mechaninių kliūčių transporto priemonėms važiuoti, nors tebedega raudonas šviesoforo signalas. Tokia situacija gali iš tiesų sutrikdyti eismo dalyvį, kuriam tenka spręsti, kaip elgtis šviesoforo signalui ir užtvaro padėčiai nesutampant. Minėtame vaizdo įraše matyti, kad ne tik pareiškėjas, tačiau praktiškai visų pervažoje laukiančių transporto priemonių vairuotojai apsisprendžia važiuoti, pakilus užtvarams, ignoruodami šviesoforo signalą.

Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-36 „Dėl Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ 3.14 papunktyje užtvaras apibrėžtas, kaip įrenginys, skirtas automobilių kelio važiuojamajai daliai užtverti ir transporto priemonių ir (ar) pėsčiųjų eismui per geležinkelio pervažą sustabdyti, sudarytas iš užkardo ir pavaros. Kai geležinkelio pervažoje įrengta šviesoforų signalizacija, užtvarai yra papildomas įrenginys, atitveriantis geležinkelio pervažą nuo transporto priemonių ir (ar) pėsčiųjų. Iš šio apibrėžimo išeina, kad eismą pervažoje reguliuoja ne pats užtvaras, o būtent šviesoforo signalas. Užvaras tik papildoma mechaninė apsaugos priemonė. Neabejotinai eismo dalyvis pirmenybę turėtų teikti ne užtvaro padėčiai, o šviesoforo signalui, ir laikytis Kelių eismo taisyklių 73.11 punkto, numatančio, kad du pakaitomis mirksintys raudoni šviesoforo signalai draudžia eismą, reikalavimų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 1 dalį T. B. patrauktas teisėtai ir pagrįstai.

Kita vertus, vaizdo įrašas patvirtina pareiškėjo teiginius, kad pervažos mechanizmas buvo apgadintas, užtvaras nulaužtas, kas įnešė papildomų abejonių, ar pervaža sureguliuota ir veikia tinkamai, transportų priemonių vairuotojus matomai trikdė iki raudono šviesoforo užgesimo pakilusios visos likusios pertvaros. Teismas linkęs tikėti pareiškėju, kad jis nesiekė piktybiškai pažeisti KET ar sukelti pavojingos situacijos, tik intuityviai pradėjo važiuoti, neapgalvotai prioritetą suteikęs ne šviesoforui, o pakilusiam užtvarui. Atitinkamai manytina, kad individualus pareiškėjo padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumas yra akivaizdžiai mažesnis nei rūšinis šių teisės pažeidimų pavojingumas, todėl net ir minimalios administracinio poveikio priemonės taikymas nebūtų proporcingas padarytam nusižengimui.

Be to, T. B. iš tiesų nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo. Nepaisant intensyvaus vairavimo, per penkerius metus iki šio nusižengimo padarymo jis tik tris kartus buvo baustas už nedidelius KET pažeidimus (du kartus už stovėjimą draudžiamojoje vietoje, vieną kartą – už nedidelį greičio viršijimą), kas rodo, jog asmuo neturi atsainaus požiūrio į eismo saugumo reikalavimus ir nėra linkęs pažeidinėti įstatymų. LITEKO duomenimis (duomenys tikrinti nuo 2001 m.) niekada nebuvo baustas už jokius šiurkščius KET pažeidimus. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamas administracinis nusižengimas pasižymi išimtinai atsitiktiniu pobūdžiu.

Tačiau teismas pažymi, kad aukščiau išvardintos aplinkybės leidžia svarstyti švelnesnės administracinio poveikio priemonės, nei numato įstatymų leidėjas už padarytą nusižengimą, skyrimą, trumpinant specialiosios teisės atėmimo terminą, tačiau nėra pakankamos jos visai netaikyti. Šios rūšies administraciniai nusižengimai įstatymų leidėjo vis tik yra laikomi šiurkščiais KET pažeidimais. Neapgalvotas eismo dalyvių elgesys geležinkelių pervažose dažniausiai sukelia sunkias ir negrįžtamas pasekmes. Kaip vairuotojas, pareiškėjas turi pareigą domėtis ir žinoti su eismo saugumu susijusių teisės aktų reikalavimus ir jų preciziškai laikytis. Negatyvių padarinių buvimas yra būtina nubaudimo sąlyga, kadangi išimtinai pažeidėjo interesus atitinkanti ir jo nevaržanti nuobauda neatliktų prevencinės paskirties ir nepasiektų jai keliamų tikslų.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti T. B. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą trumpesniam terminui, nei nustatytas ANK 421 straipsnio 1 dalyje minimalus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo T. B. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. balandžio 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-7832-2025 (ROIK 25264199222) administracinio poveikio priemonės skyrimo dalyje.

T. B. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vienam) mėnesiui.

Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė