- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-09-24
- Bylos Nr.
- A17.-302-404/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginijus Gedeikis
- Pažeidėjas
- G. S.
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 18.13Bendrojo pagalbos centro darbo trukdymas, specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga (ANK 493 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019 m. liepos 2 d., 18.52 valandą, adresu (duomenys neskelbtini), G. S. skambindama bendruoju pagalbos telefonu 112, iškvietė policijos pareigūnus žinodama, kad reali policijos pareigūnų pagalba nereikalinga.
Administracinėn atsakomybėn traukiama G. S. teisme kaltės nepripažino ir dėl jai pareikšto administracinio kaltinimo paaiškino, kad gyvena tame pačiame name su D., su kuriais nesutaria dėl sklypų teritorijų ir kitais bendro naudojimosi klausimais. Prie namo yra bendro naudojimo šulinys, kurį D. atitvėrė tvora, o įdėti varteliai atidaromi tik iš kaimynų pusės. Tame šulinyje yra įrengtas ir jos vandens siurblys, kuris vasarą nustojo traukti vandenį. Kadangi prie šulinio negali prieiti dėl esančios tvoros ir nuolatinių D. grasinimų, kad be policijos neprileis prie šulinio, tam, kad galėtų pažiūrėti ar šulinyje yra vandens, iškvietė policijos pareigūnus, kuriems atvykus ji tai padarė kaimynams netrukdant. Prašo jai nuobaudos neskirti ir bylą prieš ją nutraukti, nes ji jokio administracinio nusižengimo nepadarė.
Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi ir nusižengimą tyrusi institucija G. S. kaltę įrodinėja šia surinkta pirmine medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 4-5); G. S. paaiškinimu administraciniame protokole, kuriame nurodė su pažeidimu nesutinkanti, bet gailisi, pareigūnus kvietė, nes norėjo pažiūrėti į bendro šulinio variklį (b. l. 4); G. S. kaimyno A. D. paaiškinimu, iš kurio matyti, jog A. D. iš darbo grįžo apie 17.30 valandą, kaimynės G. S. nebuvo sutikęs visą dieną, ją tądien sutiko tik atvykus pareigūnams, pranešusiems, jog jis neleidžia kaimynei naudotis bendru šuliniu. Patvirtino, jog 2019 m. liepos 2 d. nebuvo sutikęs kaimynės ir nieko jai nedraudė, stengiasi vengti kaimynės, nes ji yra konfliktiška. Paaiškino, kad šulinys yra bendras, kaimynė yra įdėjusi vandens siurblį į šulinį, o priėjimas prie jo nėra ribojamas, tvoroje įmontuoti nerakinami varteliai (b. l. 6).
Teisme liudytoju apklaustas nusižengimą tyręs policijos pareigūnas M. V. parodė, kad S. seniai konfliktuoja su D. ir policijos iškvietimai pasitaiko neretai. Šiuo atveju nustatyta, kad kaimynai S. netrukdė, iškviesdama policiją S. taip bandė išsispręsti civilinius santykius dėl turto, jokia pareigūnų pagalba nebuvo reikalinga, nes prie šulinio galima prieiti ir ne pro vartelius.
Teisme liudytoju apklaustas A. D. parodė, kad šulinys yra bendro naudojimo, prie šulinio priėmimas yra laisvas, jis ir kiti jo šeimos nariai S. netrukdo šuliniu naudotis, jų konfliktai kyla dėl kitų nesutarimų.
Teisme liudytoja apklausta G. S. parodė, kad ji apie tris mėnesius gyvena tame name, priėjimo prie šulinio nėra, varteliai užžėlę žole ir neatsidaro, yra girdėjusi kaimynų grasinimų S., kad ji neitų į jų teritoriją.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu G. S. prijungimui prie bylos pateikė šešias šulinio, tvoros ir vartelių fotonuotraukas, sūnaus A. S. raštišką paaiškinimą, kad dėl tvoros ir vartelių, atsidarančių į kaimynų pusę, jie prie šulinio negali prieiti, grasina (b. l. 17, 18).
Surinkti įrodymai patvirtina, kad G. S., 2019-07-02 net nebandydama prieiti prie šulinio ir vadovaudamasi savo įsitikinimu, kad konfliktiški kaimynai jos prie šulinio neprileis, skambindama 112 bendruoju pagalbos telefonu melagingai pranešdama, kad jos kaimynai neleidžia naudotis bendru šuliniu, iškvietė policiją žinodama, kad pagalba nereikalinga, taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltininkės atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 35, 36 straipsniai).
Skiriant nuobaudą kaltininkei teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis ANK 34 straipsnyje. Atsižvelgiant į padaryto nusižengimo tyčinį pobūdį, pažeidėjos asmenybę (byloje nėra duomenų apie teistumą, bausta administracinėmis nuobaudomis, turi galiojančių nuobaudų), į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kad policijai turtinių nuostolių ar ženklių išlaidų nepadaryta, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, teismas skiria minimalią baudą, numatytą už kaltininkės padarytą administracinį nusižengimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
G. S. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirti administracinę nuobaudą - baudą 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct).
Išaiškinti G. S., kad paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK).
Neturint galimybės sumokėti baudą, ANK 675 straipsnio 3 dalyje, numatyta teisė dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo kreiptis Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (per anksčiau nurodytą 40 dienų terminą kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, ją išieško antstolis (ANK 676 str. 1, 2 d.).
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų, nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.