- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-09
- Bylos Nr.
- 2YT-69-547/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Pareiškėjas
- J. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, B. B., K. V.
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Astai Mikšėnaitei, Liubovei Chaleckienei, dalyvaujant pareiškėjui J. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, B. B., K. V. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po M. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti jos paveldimą turtą.
Pareiškėjas nurodė, kad jo tėvai, P. B. ir M. B. buvo sudarę santuoką. Santuokos metu jo tėvai susilaukė penkių vaikų: B. B., K. V., P. B., O. S. ir jo, pareiškėjo J. B.. Jo tėvai su šeima gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas, P. B.. Po tėvo mirties buvo sudegusi tėvų turėta sodyba, todėl po tėvo mirties jo motina M. B. pasistatė naują gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus. Pastatyti naują sodybą motinai padėjo jis, tiek ir kiti broliai, seserys. Ilgą laiką su kitais broliais ir seserimis gyveno jų motinai priklausančioje sodyboje. Vėliau jo sesuo K. V. ir brolis B. B. sukūrė savo šeimas ir persikraustė gyventi atskirai. Ilgainiui motinos namuose liko gyventi tik jis, brolis P. B. ir sesuo O. S.. Jo motina M. B. 1988 m. spalio 28 d. testamentu, jai priklausantį gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, paliko savo vaikams: P. B., gim. (duomenys neskelbtini), O. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir jam, pareiškėjui J. B., gim. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirus jo motinai, M. B., jis, jo brolis P. ir sesuo O. motinos palikimą priėmė ir faktiškai pradėjo jį valdyti. Jo brolis P. B. dar prieš mamos mirtį buvo persikėlęs gyventi į Druskininkus, todėl po motinos mirties sodyboje gyveno tik jis, pareiškėjas ir jo sesuo O. S.. Po motinos mirties 7 metus gyveno motinos sodybos lauko virtuvėlėje, kartu prižiūrėjo ir visą sodybą, mokėjo elektros energijos tiekimo mokesčius. 2001-12-22 mirus jo seseriai O. S., sodyboje liko gyventi vienas, prižiūrėjo netoliese esantį daržą, pasistatė malkinę, rekonstravo ūkinį pastatą. 2005 metų pradžioje persikėlė gyventi į kitą vietą, taip pat (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau sodyboje dažnai lankydavosi, ją prižiūrėjo. 2009 metais į sodybą buvo grįžęs gyventi ir brolis P. B., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Po brolio mirties sodybą vėlgi prižiūrėjo vienas, kiti broliai ir seserys į motinos turtą nepretendavo, todėl sodyboje nesilankė. 2016 m. sodyboje buvo gaisras apdegė motinai priklausiusios sodybos gyvenamasis namas, tačiau išliko ūkiniai pastatai, lauko virtuvėlė.
Patvirtino, kad mirus jo motinai M. B. liko šis jai priklausęs turtas: gyvenamasis namas, 42, 00 kv. m., bendro naudingo ploto, ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), taip pat po motinos mirties liko išsaugoti keletas baldų, namų ir žemės ūkio rakandų. Jis ir šiandien prižiūri motinai priklausiusius pastatus, ketina juos atstatyti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad po motinos mirties jai priklausiusį turtą priėmė, tačiau dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimų į notarų biurą nesikreipė. Motinai priklausiusį turtą, kuris jam ir kitiems įpėdiniams buvo paliktas testamentu lygiomis dalimis, priėmė faktiniais veiksmais, tačiau nežinojo, kad reikia kreiptis į notarų biurą, todėl praleido terminą palikimui priimti ir dabar kreipiasi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė savo pareiškimą ir patvirtino, kad jis liko ir gyveno motinos namuose 6-7 metus, jais visą laiką rūpinosi, mokėjo mokesčius, sodino daržus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriame nurodo, kad pareiškėjo pareiškimui neprieštaraus, jeigu pareiškėjas teismui pateiks tai patvirtinančius įrodymus, o teismas juos pripažins pagrįstais ir išsamiais bei prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 30-31).
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant (b. l. 43-44).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis po motinos M. B. mirties priėmė palikimą, patvirtina liudytojų parodymai bei byloje pateikti rašytiniai įrodymai.
Liudytojas K. V., gim. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad pareiškėjas yra jo kaimynas. Jis patvirtino, kad J. B. rūpinasi išlikusiu turtu. Jis motinos sodyboje pastatė malkinę, šiltnamį, aptvėrė tvorą.
Liudytoja E. K. M., gim. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad 1975 metais pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat gyveno (duomenys neskelbtini), tėvų namuose, jis vienas daugiausiai rūpinosi tais namais.
Pareiškėjo tėvas P. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), motina M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), tai patvirtinama mirties liudijimų kopijomis (b. l. 15, 18). Santuokos metu jo tėvai susilaukė penkių vaikų - B. B., K. V., P. B., O. S. bei pareiškėjo J. B.. Iš pateiktų mirties įrašų Nr. 123 ir Nr. 312 matosi, kad pareiškėjo sesuo O. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 13), o brolis P. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 14).
Varėnos rajono savivaldybės administracijos Marcinkonių seniūnijos 2016-11-21 pažymoje dėl gyvenamosios vietos iki mirties, pažymima, kad pagal Marcinkonių seniūnijos 1998-2002 m. ūkinę knygą Nr. 2, M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) ir P. B., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini) iki mirties buvo registruoti ir gyveno nuosavame name, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 11).
Varėnos rajono Marcinkonių seniūnijos 1999-05-03 pažymėjimu Nr. 06-169 „Dėl M. B. paskutinės gyvenamosios vietos“ patvirtinama, kad M. B., gim. (duomenys neskelbtini) iki mirties ((duomenys neskelbtini) ) buvo registruota ir gyveno (duomenys neskelbtini) bei po jos mirties palikimą priėmė pareiškėjas J. B., jo brolis P. (miręs (duomenys neskelbtini)) ir sesuo O. (mirusi (duomenys neskelbtini)) (b. l. 9).
Varėnos rajono Marcinkonių seniūnijos 1999-05-03 pažymėjimu Nr. 06-170 „Dėl M. B. namų valdos“ patvirtinama, kad (duomenys neskelbtini), ūkinėje knygoje Nr. 2, M. B. vardu registruota: gyvenamasis namas, 42, 00 kv. m., bendro naudingo ploto, ūkiniai pastatai (b. l. 7).
Varėnos rajono Marcinkonių seniūnijos 2016-11-21 pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vieta, patvirtinama, kad pareiškėjas J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1995-11-30 deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini).
Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro 2016-12-05 raštu Nr. 596-S „Dėl M. B. paveldėjimo bylos“ patvirtinama, kad mirus M. B. paveldėjimo byla notarų biure nevesta (b. l. 6).
Šiuo atveju pareiškėjas J. B. yra mirusios jo motinos, M. B. likusio turto įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio l dalies l punktas) ir pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio l dalis). Kaip matyti, iš pridedamo 1988 m. spalio 28 d. testamento (b. l. 5), pareiškėjo motina, M. B. savo turtą, t. y. gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, lygiomis dalimis paliko pareiškėjui J. B., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškėjo broliui P. B., mirusiam (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo seseriai O. S., mirusiai (duomenys neskelbtini). Motinai priklausiusį turtą, kuris jam ir kitiems įpėdiniams buvo paliktas testamentu lygiomis dalimis, priėmė faktiniais veiksmais, tačiau, kaip nurodo pareiškėjas dėl nežinojimo, į notarų biurą nesikreipė. Suinteresuoti asmenys: pareiškėjo brolis B. B. ir jo sesuo K. V. į sodybą nepretenduoja, ginčo dėl teisės į palikimą nėra.
M. B. mirties laiku galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas numatė, kad pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai yra vaikai, sutuoktinis ir tėvai. Mirus M. B., buvo šie jos pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai: vaikai – B. B., K. V., P. B., O. S. ir pareiškėjas J. B.. Tačiau tam, kad suinteresuotas asmuo paveldėtų, jis turi palikimą priimti. Palikimo priėmimas galimas tik įstatyme numatytais pagrindais: faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti; įpėdiniui paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taip galėjo pasielgti įstatyminiai įpėdiniai arba taip jie gali realizuoti savo, kaip įstatyminių paveldėtojų teises. Tik paveldėjimo teisę jie turi įgyti savo, o ne kitų asmenų iniciatyva. Įstatyminis įpėdinis turi teisę palikimą priimti arba jo nepriimti. Taigi apsisprendimo teisė priklauso pačiam įpėdiniui, o ne kitam asmeniui (kad ir kitam paveldėtojui). Šiuo atveju į notarinę įstaigą dėl palikimo priėmimo niekas iš įpėdinių nesikreipė, tačiau M. B. palikimą faktiniu valdymu priėmė pareiškėjas J. B., jo brolis P. (miręs (duomenys neskelbtini)) ir sesuo O. (mirusi (duomenys neskelbtini)). Po motinos mirties likusį turtą pareiškėjas iškart pradėjo valdyti kaip savo, turtą priėmė bei ir šiandien naudoja motinai priklausiusius ūkinius pastatus, prižiūri aplinką, daug metų moka elektros energijos tiekimo mokesčius, atliko einamuosius remontus. Be to jis naudoja ir po motinos mirties likusius namų apyvokos reikmenis, žemės ūkio rakandus. Nors šiuo metu po motinos mirties likusioje sodyboje niekas negyvena, nes sodybos gyvenamasis namas 2016 m. apdegė, tačiau čia dažnai lankosi, prižiūri kitus statinius bei ateityje ketina apdegusį gyvenamąjį namą atstatyti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>, CK 5.51 straipsnio l dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, matyti, kad po M. B. mirties likusį palikimą priėmė pareiškėjas, nes pradėjo jį valdyti, naudotis ir disponuoti. Bylos dokumentais patvirtinama, kad pareiškėjas J. B. po savo motinos mirties palikimą priėmė, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti. Po savo motinos mirties liko gyventi motinai priklausiusiame name (duomenys neskelbtini). Jis rūpinosi likusiu turtu, mokėjo mokesčius.
Atsižvelgiant į išdėstytą bei į gausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje nurodoma, jog gyvenimas paveldimame būste po palikėjo mirties, mokesčių mokėjimas, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra paprastai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartį civilinėje byloje 3K-3-382/2010 ir kt.).
Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą, jog pareiškėjo nurodomi faktai egzistavo, todėl teismas laiko, kad bylos nagrinėjimo eigoje juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas pareiškėjo pateiktais rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais teismo posėdžio metu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios(duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Varėnos rajono aplinkės teisme.