Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui apie bylos iškėlimą, teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai. Gautas atsiliepimas į pareiškimą, kuriuo VĮ Turto bankas nurodė pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teisės aktų tvarka, teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

3. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar su antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, daiktų paėmimo aplinkybes ir pan.

4. Iš gimimo liudijimo matyti, kad pareiškėjas A. Ž. yra J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), mirusiu (duomenys neskelbtini), ir S. Z., asmens kodas ir gimimo data nenustatyta, sūnus.

5. Iš byloje pateiktų rašytinių duomenų matyti, jog A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su J. Ž. (J. Ž,), gim. (duomenys neskelbtini), mirusiu (duomenys neskelbtini).

6. Iš (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog J. Ž. mirė būdamas ištuokoje su V. F., gim. (duomenys neskelbtini), su kuria santuoką buvo sudaręs (duomenys neskelbtini), išsituokė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenyse yra fiksuotas mirusiojo J. Ž. santuokos su A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), mirusia (duomenys neskelbtini), įregistravimo (duomenys neskelbtini) faktas, tačiau duomenų apie ištuokos datą nėra. Todėl teismas, atsižvelgęs į aplinkybę, jog J. Ž. pergyveno sutuoktinę, J. Ž. santuokos su A. Ž. pabaiga laiko pirmiau mirusios sutuoktinės A. Ž. mirties dieną – (duomenys neskelbtini) (CK 3.50 straipsnio 1 dalis).

7. Iš (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, jog santuokos su mirusiąja A. Ž. metu – (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu – mirusiojo J. Ž. vardu buvo įregistruotos nuosavybės teisės į butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal testamento liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu J. Ž. įregistruotos asmeninės nuosavybės teisės į ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

8. Pareiškėjas nurodė, jog po A. Ž. mirties (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis J. Ž. faktiškai valdydamas priėmė visą savo sutuoktinės turtą, t. y. liko gyventi toje pačioje namų valdoje – bute su rūsiu, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rūpinosi nurodytu nekilnojamuoju turtu, prižiūrėjo, valdė, mokėjo mokesčius, tačiau palikimo priėmimo dokumentų pas notarą nesusitvarkė. Faktines aplinkybes, kad J. Ž. paveldėtą sutuoktinės A. Ž. turtą po jos mirties prižiūrėjo, bute, adresu (duomenys neskelbtini), nepertraukiamai gyveno tiek iki sutuoktinės mirties, tiek ir po sutuoktinės mirties, juo rūpinosi ir mokėjo mokesčius patvirtina byloje pateikti rašytiniai dokumentai – komunalinių paslaugų apmokėjimo dokumentai, buto namų knygos įrašai. Iš (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto 5-ojo notarų biuro liudijimo matyti, jog pareiškėjo mirusio tėvo J. Ž. paskutinė gyvenamoji vieta buvo adresu: (duomenys neskelbtini), kas taip pat patvirtina pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes, jog pareiškėjo tėvas po sutuoktinės A. Ž. mirties faktiškai valdydamas priėmė sutuoktinės A. Ž. palikimą.

9. Iš (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto 5-ojo notarų biuro liudijimo taip pat nustatyta, jog paveldėjimo byla (duomenys neskelbtini) pradėta pagal pareiškėjo A. Ž. pareiškimą apie palikimo priėmimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės pagal įstatymą ir/ar testamentą liudijimas pareiškėjui nėra išduotas, pareiškėjas yra priėmęs palikimą po J. Ž. mirties, iki šio liudijimo išdavimo momento duomenų apie kitus palikimą priėmusius įpėdinius Šiaulių miesto 5-asis notarų biuras neturi.

10. Iš (duomenys neskelbtini)Šiaulių miesto 5-ojo notarų biuro liudijimo matyti, jog Šiaulių miesto 5-ojo notarų biure nėra užvestos bylos „Dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusios A. Ž., palikimą“ (Šiaulių m. 5-asis notarų biuras savo veiklą pradėjo vykdyti nuo 2007 m. sausio 2 d.). Ar nebuvo užvestos paveldėjimo bylos kituose notarų biuruose patikrinti VĮ Registrų centro Testamentų registre negali, nes nežinomas A. Ž. asmens kodas.

11. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ nenurodė jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), palikto turto priėmimą valdyti.

12. Iš aukščiau aptarto nustatyta, jog po sutuoktinės A. Ž. mirties sutuoktinę pergyvenęs sutuoktinis J. Ž. nesikreipė į notaro kontorą dėl mirusio sutuoktinės palikimo paveldėjimo, tačiau faktiškai priėmė ir valdė jos turtą ir rūpinosi kaip savo turtu, todėl, atsižvelgiant į CK 5.51 straipsnio nuostatas, laikytina, kad J. Ž. (J. Ž.) priėmė sutuoktinės A. Ž. palikimą faktiškai jį valdydamas ir šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

13. Kadangi procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims siųsti elektroninių ryšių priemonėmis, procesinių dokumentų siuntimo išlaidų byloje nėra patirta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 - 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Ž. (J. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), faktiškai valdydamas priėmė sutuoktinės A. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.