- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- e1-1111-1095/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26288-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Neringa Girnytė
- Kaltinamasis
- Č. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja N. G., išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės D. S. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje
Č. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vedęs, teistas: 1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams; 2) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, skirta 150 valandų trukmės viešųjų darbų bausmė, įpareigojant juos atlikti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (2020 m. gegužės 20 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Č. P. 2020 m. liepos 2 d. apie 21 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme smurtavo prieš šeimos narę – sutuoktinę A. P., t. y. delnu sudavė vieną smūgį A. P. į kairę veido pusę, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai A. P. fizinį skausmą.
Kaltinamasis Č. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. liepos 2 d. apie 21 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme kilusio žodinio konflikto metu, kuris kilo tarp jo ir jo sutuoktinės A. P., jis kaire atžagaria ranka sudavė vieną smūgį A. P. į kairę veido pusę. Mano, kad jo toks poelgis A. P. sukėlė fizinį skausmą. Nuoširdžiai gailisi šitaip pasielgęs. Tokiam jo poelgiui turėjo įtakos jo girtumas. Blaivus jis taip niekada nesielgia. Grįžęs iš areštinės A. P. atsiprašė. Mano, kad ji jam atleido. Daugiau taip nebesielgs (b. l. 74–77, 82–83).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo Č. P. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Nukentėjusioji A. P. 2020 m. liepos 3 d. parodė, kad ji gyvena 40 metų kartu su Č. P., gim. (duomenys neskelbtini). Su sutuoktiniu nuolat vyksta konfliktai, nes jam reikalingos svetimos moterys. Sutuoktinis prieš ją smurtauja labai dažnai, buvo pradėta ne viena baudžiamoji byla. 2020 m. liepos 2 d. apie 21 val. ji su sutuoktiniu Č. P. ir sūnumi Č. P., gim. (duomenys neskelbtini), po darbų tvarte vartojo alkoholį. Jiems vartojant alkoholį sūnus Č. P. pradėjo tėvui Č. P. sakyti, kodėl jis nieko nesako, kad ji nedirba. Sūnus Č. P. sakė tėvui Č. P.: „trenk tai <necenzūrinis žodis> į snukį“, sutuoktinis paklausė sūnaus, kadangi buvo neblaivus, ir vieną kartą delnu sudavė jai į kairę veido pusę. Kai sutuoktinis Č. P. sudavė, jai skaudėjo, ji juto fizinį skausmą. Po tokio sutuoktinio Č. P. elgesio ji išėjo iš tvarto į kambarį, užsikabino duris ir išsikvietė pareigūnus. Jie visi trys įvykio metu buvo labai neblaivūs. 2020 m. liepos 2 d. atvykus pareigūnams ji nurodė, kad pareiškimo nerašys, jai fizinis skausmas sukeltas nebuvo, nes tuo metu skausmo dar nejuto, tačiau 2020 m. liepos 3 d. atsikėlusi pajuto stiprų skausmą kairėje veido pusėje, kur 2020 m. liepos 2 d. apie 21 val. jai sudavė sutuoktinis Č. P., todėl 2020 m. liepos 3 d. atvykus pareigūnams pakartotinai patikrinti, ji nurodė, kad dėl suduoto smūgio juto fizinį skausmą. Dėl sutuoktinio Č. P. elgesio ir suduoto smūgio, po kurio juto fizinį skausmą, pareiškimo nerašys. Kaip ir minėjo, sutuoktinis prieš ją smurtauja nuolat (b. l. 23–24).
Nukentėjusioji A. P. 2020 m. rugsėjo 29 d. parodė, kad 2020 m. liepos 2 d. apie 21 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, jos sutuoktinis Č. P. kilusio žodinio konflikto metu, kuris kilo tarp jos ir jos sutuoktinio Č. P., kaire „atbula“ ranka sudavė vieną smūgį jai į kairį skruostą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Grįžęs iš areštinės Č. P. jos atsiprašė, labai gailėjosi dėl to, ką padarė, žadėjo daugiau taip nebesielgti. Ji Č. P. patikėjo, todėl jam atleido ir jie susitaikė. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 25–27).
2020 m. liepos 3 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu matomas geltonos spalvos medinis namas, ant kurio yra lentelė pažymėta Nr. 30. Į namą įėjimas yra iš šiaurinės namo pusės. Žiūrint nuo namo rytinės sienos į rytų pusę už 17 m matosi baltų plytų ūkinis pastatas. Žiūrint nuo pastato pietvakarių kampo į šiaurės pusę už 3 m vakarinėje pusėje matomas rudos spalvos medinės durys. Nuo minėtų durų už 1,5 m matoma ištrypta žolė. Šioje vietoje, pasak A. P., jai buvo suduotas smūgis. Prie šios vietos vakarų pusėje matoma, kad yra sukrautos malkos (b. l. 10–12).
2020 m. liepos 3 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad 2020 m. liepos 2 d. apie 21 val. į policiją kreipėsi A. P., pranešdama, kad jai būnant lauke, prie ūkinio pastato, įvyko žodinis konfliktas su sutuoktiniu Č. P., kuris dešiniu delnu sudavė jai į galvą, taip sukeldamas fizinį skausmą. A. P. nurodė, kad jai skauda kairį skruostą bei ausį, svaigsta galva. Smurtą patyrusios A. P. sužalojimai: kraujosruva (mėlynė) ant kairio skruosto. Smurtą patyrusios A. P. būsena – akivaizdžiai neblaivi, nustatytas 2,36 promilių neblaivumas. Smurtu įtariamo Č. P. būsena – akivaizdžiai neblaivus, nustatytas 1,77 promilių neblaivumas. Informacija apie įvykio aplinką – tvarkinga. Smurtu įtariamas Č. P. sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigos patalpas (b. l. 17–20).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 829/2020 (05) matyti, kad pateiktoje A. P. medicininėje dokumentacijoje objektyvių duomenų apie patirtus sužalojimus nėra, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas. Tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu A. P. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (b. l. 44).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo Č. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai, nes kaltinamasis Č. P. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę A. P.: tyčia delnu sudavė vieną smūgį A. P. į kairę veido pusę. Nukentėjusioji patvirtino, kad kaltinamasis, taip smurtaudamas, sukėlė jai fizinį skausmą, be to, tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nukentėjusiosios kairėje veido pusėje užfiksuota kraujosruva.
Kaltinamojo Č. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo Č. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus ir tai, kaip pripažino pats kaltinamasis, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kadangi naują tyčinį nusikaltimą Č. P. padarė neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinius nusikaltimus, laikytina, jog šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu, kaip tai suprantama pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, o tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su siūloma bausme (b. l. 131–133). Nėra duomenų, kad nukentėjusioji būtų apskundusi prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Todėl konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje, būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti.
Skirdamas bausmę Č. P., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (suduotas vienas smūgis), kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas), padaryto nusikaltimo motyvus, tikslus, pasekmes (nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas), kaltinamojo asmenybę (registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2017 ir 2019 metais teistas taip pat už smurtą prieš tą pačią sutuoktinę), į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – 2 metų laisvės apribojimą, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas. Dėl to, kad baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, jog asmuo smurtinį nusikaltimą padarė prieš savo šeimos narį, t. y. sutuoktinę, kaltinamajam paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 3 dalis, 72² straipsnis).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas Č. P. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. liepos 3 d. 19.52 val. iki 2020 m. liepos 5 d. 14.25 val. (2 paros) (b. l. 60–66).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 84–86).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421–422 straipsniais,
nusprendžia:
Č. P., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į bausmę įskaityti Č. P. laikiname sulaikyme išbūtą laiką – 2 paras, jas prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms, ir laikyti, kad Č. P. yra atlikęs 4 (keturias) dienas laisvės apribojimo bausmės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti Č. P. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti, kad Č. P., nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.