Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2008-06-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-68-193-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2008-06-26
Bylos Nr.
1A-68-193-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ričardas Gilys (pirm.), Valdas Meidus, Eligijus Gladutis
Civilinis ieškovas
S. R., T. R.
Nuteistasis
A., A. L.
Civilinis atsakovas
UAB ,,Panevėžio autobusų parkas“, UAB ,,If draudimas“
Nukentėjusysis
T. R.
Advokatai
Antanas Cemnolonskas, Virgilijus Vaitiekūnas
Kategorijos

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-68-193/2008

Teisėjas Kęstutis Venckus Procesinio sprendimo kategorija:2.1.15.3.3.3., 2.4.6.4.1., 2.5.24.(S)

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. birželio 26 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ričardo Gilio,

teisėjų Valdo Meidaus, Eligijaus Gladučio,sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant prokurorui Ignui Railai,nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams S. R., T. R.,jų atstovams advokatams Antanui Cemnolonskui ir Vytautui Kupcikevičiui,civilinio atsakovo atstovui Virginijui Vaitekūnui,nuteistajam A. L.,gynėjui Rolandui Vaitekūnui,ekspertui Kęstučiui Griciui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. L. ir civilinio atsakovo UAB ,,Panevėžio autobusų parkas“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d. ir jam paskirta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas A. L. atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Priteista iš civilinio atsakovo UAB ,,If draudimas“ turtinei žalai atlyginti: 5836,36 Lt (penki tūkstančiai aštuonis šimtai trisdešimt šeši litai 36 ct.) laidojimo išlaidų, 5009 Lt (penki tūkstančiai devyni litai) už motociklą nukentėjusiajam T. R..

Priteista iš civilinio atsakovo UAB ,,If draudimas“ neturtinei žalai atlyginti:

- T. R. 863,20 Lt (aštuoni šimtai šešiasdešimt trys litai 20 ct.);

- S. R. 863,20 Lt (aštuoni šimtai šešiasdešimt trys litai 20 ct.);

Priteista iš civilinio atsakovo UAB ,,Panevėžio autobusų parko“ neturtinei žalai atlyginti:

- T. R. 49136,80 Lt (keturiasdešimt devyni tūkstančiai vienas šimtas trisdešimt šeši litai 80 ct.);

- S. R. 49136,80 Lt (keturiasdešimt devyni tūkstančiai vienas šimtas trisdešimt šeši litai 80 ct.);

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir apeliacinių skundų argumentus,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. L. nuteistas už tai, kad 2005 m. rugpjūčio 3 d. apie 17.40 val. Panevėžyje, Parko - Dariaus ir Girėno gatvių sankryžoje, vairuodamas autobusą NEOPLAN N4009, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 145,196 punktų reikalavimus, o būtent: sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, vairuodamas autobusą išvažiavo iš šalutinės gatvės į pagrindinę gatvę neįsitikinęs, kad tai bus saugu, ir nepraleido jam iš kairės pusės pagrindine gatve tiesiai važiavusio motociklo KAWASAKI EN 500A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko įvyko eismo įvykis, nuo susidūrimo smūgio motociklas KAWASAKI EN 500A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakeitė važiavimo kryptį, nuvažiavo nuo važiuojamosios dalies ir atsitrenkė į kelio ženklą, tuo padarydamas motociklo vairuotojui S. R. stiprius kūno sumušimus su kaukolės pamato kaulų, dešinio žastikaulio ir dešinės blauzdos kaulų lūžimais, kepenų plyšimu, ir dėl patirtų sužalojimų S. R. eismo įvykio vietoje mirė.

Apeliaciniame skunde civilinis atsakovas UAB ,,Panevėžio autobusų parkas“ atstovaujamas advokato Virgilijaus Vaitiekūno teigia, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-11-30 nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisingas, todėl, vadovaudamasis BPK 312 str. 3 d., 326 str. 4 d., prašo nuosprendį panaikinti ir A. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar nusižengimo požymių, civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

Skunde nurodoma, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, o CK 6.284 str. 1 d. yra išvardyti asmenys, kurie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju. Apeliantas mano, kad remiantis šiuo straipsniu, civiliniai ieškovai nepriklauso tiems asmenims, kurie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kadangi nei žuvusiojo motina, nei tėvas nebuvo žuvusiojo išlaikomi, o greičiau atvirkščiai (žuvusysis pirko motociklą už tėvo skolintus pinigus), todėl jų reikalavimai atlyginti neturtinę žalą turėtų būti atmesti. Apeliantas nurodo, kad teismas nors ir atsižvelgė į CK 6.250 str. 2 d. nurodytas aplinkybes ir kriterijus nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, tačiau buvo priteista nepagrįstai didelė atlygintina neturtinė žala. Nuosprendyje konstatuota, kad žuvusiojo S. R. veiksmai (kaltė) turėjo įtakos eismo įvykiui įvykti, todėl turėjo būti taikomos CK 6.282 str. 1 d. nuostatos, pagal kurias didelis nukentėjusiojo neatsargumas pripažįstamas pagrindu žalos atlyginimą sumažinti arba reikalavimą žalą atlyginti atmesti. Vadovaujantis CK 6.282 str. 3 d. nuostatomis, teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią materialinę padėtį. Tačiau teismas, spręsdamas kokio dydžio neturtinė žala turi būti atlyginta, turėjo remtis CK 6.282 str. 2 d. ir 3 d. ir atsižvelgti į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, t.y. į A. L., o ne į atsakingo už žalą asmens (CK 6.264 str. 1 d.), t.y. į UAB ,,Panevėžio autobusų parkas“, turtinę padėtį. Apeliantas nurodo, kad pagal CK 6.280 str. 1 d. UAB ,,Panevėžio autobusų parkas“, atlyginęs A. L. padarytą žalą, įgys regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jei žala padaryta nusikalstama veika, kuri konstatuota BPK nustatyta tvarka (DK 255 str. 2 p.). Tačiau A. L. gauna tik 1500 Lt dydžio mėnesinį darbo užmokestį ir nerealu tikėtis, kad tokio dydžio žalą jis bus pajėgus atlyginti. Be to, priteistos atlygintinos neturtinės žalos dydis yra per didelis ir neatitinka Aukščiausio Teismo suformuotos teismų praktikos. Apelianto manymu suma, kuri atitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, yra 3000-7000 Lt, ir tai ji turėtų būti mažinama atsižvelgiant į žuvusiojo kaltę bei A. L. sunkią materialinę padėtį arba reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turėtų būti visiškai atmestas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. L. teigia, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-11-30 nuosprendis yra nepagrįstas, neteisingas ir neteisėtas, todėl, vadovaudamasis BPK 312 str., 313 str., 326 str., 327 str., 329 str., prašo nuosprendį panaikinti ir pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį jį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar nusižengimo požymių, civilinius ieškinius atmesti. Jei nuosprendis apeliacinio teismo bus nepanaikintas, apeliantas prašo skundžiamą teismo nuosprendį pakeisti ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį sumažinti iki sankcijoje už šį nusikaltimą numatytos bausmės minimumo, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, palikti nuosprendyje jau paskirtą teismo įpareigojimą, o civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti arba T. R. ir S. R. priteistą neturtinę žalą sumažinti iki 1500 Lt kiekvienam. Skunde apeliantas nurodo, kad teismo išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jos pagrįstos abejotinais įrodymais arba grindžiamos tik prielaidomis, nuosprendyje nepaneigtos apelianto nekaltumą patvirtinančios aplinkybės. Teigia, kad jo padarytoje veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 5 d., subjektyviosios pusės elemento, t.y. apeliantas pripažįsta kaltę dėl to, kad įvažiavo į sankryžą ir nepraleido pagrindine gatve jam iš kairės važiavusio motociklo, kuris atsitrenkė į jo vairuojamą autobusą, tačiau pamatyti atvažiuojantį motociklą jis neturėjo jokių techninių galimybių. Prieš įvažiuodamas į sankryžą, jis įsitikino, kad įvažiuoti bus saugu ir tuo nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams, matė, kad pagrindiniame kelyje jam iš kairės pusės, yra dvi eismo juostos - pirmoje eismo juostoje buvo sustatytos transporto priemonės, antra eismo juosta 20 metrų atstumu vienas nuo kito važiavo du lengvieji automobiliai, ketinantys sukti į dešinę pusę (rodė dešinį posūkį). Žiūrint į dešinę, tuo metu artėjančių transporto priemonių nebuvo matyti. Kadangi pagrindinio kelio važiuojamoji dalis buvo atskirta ištisine linija, kuri draudžia transporto priemonei išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, o visos eismo juostos buvo užimtos ir jokia transporto priemonė negalėjo artėti prie sankryžos, apeliantas buvo įsitikinęs, kad pravažiuos sankryžą nesukeldamas pavojaus jokiai transporto priemonei. Žuvusiojo S. R. vairuojamo motociklo jis nematė ir numatyti, kad motociklininkas, pagal ekspertizės aktą galimai buvęs nuo jo apie 126 metrų atstumu, važiuos keletą kartų viršydamas leistiną greitį, pažeis kelio ženklinimo ištisinę liniją, išvažiuos į priešpriešinę eismo juostą, neturėjo galimybės, taip pat neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su motociklininku. Apelianto nuomone jo veiksmai galėjo būti vertinami tik kaip pavojingos eismo saugumui situacijos sukėlimas, nes jei kitas eismo dalyvis - S. R. būtų vykdęs KET reikalavimus, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Tai konstatuota ir 2007-03-27 eismo įvykio ekspertizės akte Nr. 11Š-342(06), kuriame nurodoma, kad jei motociklo vairuotojas S. R. būtų važiavęs neviršydamas leistino greičio ir judėjęs nestabdymo rėžime kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto iki pat sankryžos (KET 164, 172 p.), tai tokiu atveju jo susidūrimas su autobusu nebūtų įvykęs. Jis mano, kad eismo įvykis įvyko todėl, kad tarp S. R. veikos (padarytų KET pažeidimų) ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas nuosprendyje, darydamas išvadą, kad apeliantas turėjo galimybę pastebėti motociklą ir turėjo numanyti, kad įvažiuoti į sankryžą nebus saugu, nepagrindė tokios išvados jokiais faktiniais bylos duomenimis. Eismo įvykio ekspertizės akte 2007-03-27 Nr. 11Š-342(06) nurodoma, kad apeliantas turėjo techninę galimybę pastebėti motociklą, nepradėti važiuoti į sankryžą ir taip išvengti susidūrimo tik tuo atveju, jei tuo metu nuo autobuso iki motociklo buvo 126 metrų atstumas, darant prielaidą, kad autobusas važiavo 5 km/h greičiu, o motociklininkas važiavo 100 km/h greičiu, kitu atveju tokios galimybės nebuvo, nes apeliantas įvažiavimo į sankryžą momentu negalėjo motociklo pastebėti. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad įvažiavimo į sankryžą momentu atstumas buvo 126 metrai. Apeliantas teisme nurodė, kad autobuso važiavimo greitis buvo apie 7-10 km/h, nes važiuojant mažesniu greičiu autobuso variklis ima gesti, be to, tikslinant nurodytas aplinkybes, apeliantas tuo pačiu autobusu keletą kartų po autoįvykio važiavo per minėtą sankryžą ir įsitikino, kad įvykio metu važiavo ne mažesniu nei 7 km/h greičiu (apie 10 km/h). Į ekspertizės akte nurodytą formulę įvedus naują autobuso greitį (7-10 km/h), gaunamas rezultatas, kad grėsmės eismo saugumui kilimo pradžios momentu atstumas nuo autobuso iki motociklo buvo nuo 63 iki 90 metrų, o eksperimento metu buvo nustatyta, kad esant tokiam atstumui tarp transporto priemonių, apeliantas neturėjo techninės galimybės pamatyti motociklą ir išvengti eismo įvykio. Taip pat byloje buvo nustatyta, kad motociklo važiavimo greitis buvo ne mažesnis 100 km/h, tačiau galėjo būti ir iki 120-130 km/h. Liudytojai A. A. ir V. D. parodė, kad motociklininkas važiavo ne mažesniu nei 100 km/h greičiu, tačiau eksperimento metu, siekiant nustatyti jų galimybes įvertinti judančio motociklo greitį, konstatuota, kad kai važiavimo greitis buvo 100 km/h, liudytojai vizualiai nurodė, kad greitis yra 70-80 km/h, todėl tikėtina, kad motociklo greitis įvykio metu buvo apie 120/130 km/h. Į ekspertizės akte nurodytą formulę įvedus naują motociklo judėjimo greitį (120/130 km/h), gaunamas rezultatas, kad grėsmės eismo saugumui kilimo pradžios momentu atstumas nuo autobuso iki motociklo buvo nuo 151 iki 163 metrų, o byloje nėra jokių duomenų, kad esant tokiam atstumui apeliantas turėjo techninę galimybę pamatyti motociklą ir išvengti eismo įvykio. Visos išvardytos aplinkybės įrodo, kad skundžiamas nuosprendis yra grindžiamas tik prielaidomis, išvados nepagrįstos, nuosprendyje išanalizuoti įrodymai nepatvirtina apelianto kaltės, taip pat nepaneigtos apelianto nekaltumą įrodančios aplinkybės, todėl nuosprendis yra naikintinas ir priimtinas išteisinamasis nuosprendis. Taip pat skundžiamas nuosprendis yra neteisingas ir nepagrįstas dėl apeliantui paskirto per didelio laisvės atėmimo bausmės dydžio. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t.y. kad apeliantas prisipažino pažeidęs KET nustatytus reikalavimus ir sukėlė pavojingą eismo saugumui situaciją bei dėl to labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis pripažino, kad iš šalutinio kelio įvažiavo į pagrindinį, nepraleisdamas pagrindiniu keliu važiuojančio motociklo, tačiau į sankryžą įvažiavo dėl to, kad nepastebėjo atvažiuojančio motociklo. Apeliantas mano, kad jo elgesys vertintinas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p. Atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį, kaltės formą (veika yra neatsargi), į tai, kad eismo įvykis įvyko ir dėl paties nukentėjusiojo padarytų labai grubių KET reikalavimų pažeidimų (važiavo daug didesniu greičiu nei leistinas, atsiradus kliūčiai (autobusui) nesumažino greičio ir nesustabdė motociklo, vairavo neturėdamas teisės vairuoti autotransporto priemonę, važiavo be šalmo ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,95 prom.), į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į apelianto asmenybę, vadovaujantis teisingumo, proporcingumo ir adekvatumo kriterijais, apeliantas mano, kad bausmės dydis turėjo būti parinktas artimesnis sankcijoje numatytam minimumui. CK 6.284 str. 1 d. yra išvardyti asmenys, kurie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju. Apeliantas mano, kad remiantis šiuo straipsniu, civiliniai ieškovai nepriklauso tiems asmenims, kurie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kadangi nei žuvusiojo motina, nei tėvas nebuvo žuvusiojo išlaikomi, o greičiau atvirkščiai (žuvusysis pirko motociklą už tėvo skolintus pinigus), todėl jų reikalavimai atlyginti neturtinę žalą turėtų būti atmesti. Teismas nors ir atsižvelgė į CK 6.250 str. 2 d. nurodytas aplinkybes ir kriterijus nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, tačiau apelianto manymu, buvo nustatyta nepagrįstai didelė atlygintina neturtinė žala. Teismas nuosprendyje konstatavo, kad žuvusiojo S. R. veiksmai (kaltė) turėjo įtakos eismo įvykiui įvykti, tačiau netaikė CK 6.282 str. 1 d. nuostatų, pagal kurias didelis nukentėjusiojo neatsargumas pripažįstamas pagrindu žalos atlyginimą sumažinti arba reikalavimą žalą atlyginti atmesti. Apeliantas mano, kad žuvusiojo kaltę patvirtina šios aplinkybės: 1) S. R. pažeidė KET 68 p. (atsakomybė pagal ATPK 126 str., 129 str.), t.y. vairavo neblaivus; pažeidė 172 p. (atsakomybė pagal 124 str.), t.y. viršijo leistiną greitį; pažeidė KET 173 p. (atsakomybė pagal 127 str.), t.y. atsiradus kliūčiai, nesulėtino ar nesustabdė transporto priemonės, neapvažiavo kliūties; ATPK 128 str. pažeidimas, t.y. vairavo motociklą neturėdamas tam teisės; pažeidė KET 66, 97 p., t.y. vairavo motociklą neužsisegęs saugos šalmo; 2) yra priežastinis ryšys tarp nurodyto veikimo/neveikimo ir kilusių pasekmių; 3) S. R. elgesys neatitiko reikalavimų, nustatytų KET ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, jis nesielgė taip kaip turėjo pasielgti protingas ir teisės reikalavimų besilaikantis žmogus. Teismas, apspręsdamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, nuosprendyje konstatavo, kad UAB ,,Panevėžio autobusų parkas“ nepateikė duomenų, kad bendrovės finansinė padėtis yra sunki, tačiau, apeliantas mano, teismas, remdamasis CK 6.282 str. 2 ir 3 d. turėjo atsižvelgti į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, t.y. į jo, o ne į atsakingo už žalą asmens (CK 6.264 str. 1 d.) turtinę padėtį. Apeliantas nurodo, kad pagal CK 6.280 str. 1 d. UAB ,,Panevėžio autobusų parkas“, atlyginęs jo padarytą žalą, įgys regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jei žala padaryta nusikalstama veika, kuri konstatuota BPK nustatyta tvarka (DK 255 str. 2 p.), todėl apsprendžiant atlygintinos neturtinės žalos dydį, apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika gali būti vertinama tik kaip neatsargumas, jo ir jo šeimos turtinė padėtis yra sunki, apeliantas išlaiko šeimą, gauna 1500 Lt dydžio mėnesinį darbo užmokestį, jo sutuoktinė yra silpnos sveikatos. Taip pat apeliantas mano, kad priteistos neturtinės žalos dydis yra per didelis ir neatitinka Aukščiausio Teismo suformuotos teismų praktikos. Apelianto manymu suma, kuri atitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, yra 3000-7000 Lt, ir tai ji turėtų būti mažinama atsižvelgiant į žuvusiojo kaltę bei apelianto sunkią materialinę padėtį (atlygintinos neturtinės žalos dydis turėtų būti artimas jo gaunamų mėnesinių pajamų dydžiui) arba reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turėtų būti visiškai atmestas.

Teismo posėdyje nuteistasis ir nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir nukentėjusieji prašo nuteistojo ir civilinio atsakovo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini, apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas-išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.).

Nusikaltimu gali būti laikoma tik tokia veika, kuri padaroma esant veiką padariusio asmens kaltei. KET pažeidimų bylose kaltė pasireiškia neatsargumu, kuomet veiką padaręs asmuo numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti neigiamos pasekmės, arba kada to nenumato, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes gali ir turi tai numatyti. Sutinkamai su BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalimis pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nagrinėjama nusikaltimo sudėtis, numatyta BK 281 str. 5 d., yra materiali, numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, vairuojančiam kelių transporto priemonę, už kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimą, sukėlusį eismo įvykį, dėl kurio žuvo žmogus.

Eismo įvykyje susidūrus kelioms autotransporto priemonėms, kai tiek vienos, tiek kitos autotransporto priemonės vairuotojai pažeidžia KET reikalavimus, būtina ypač kruopščiai ir tiksliai nustatyti, kurio iš vairuotojų padaryti KET pažeidimai sukėlė atitinkamas pasekmes, t.y. nustatyti ir įrodyti, kurio iš vairuotojų kalti veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis. Priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių yra suprantamas kaip santykis, kuriam esant atitinkama veika sukelia ir nulemia nusikalstamas pasekmes. Esant materialiai nusikaltimo sudėčiai priežastinis ryšys yra įrodinėtinas objektyvinės pusės požymis ir jo nustatymas yra teismo, o ne ekspertų ar specialistų kompetencija. Be to, svarbu yra ir tai, kad esant ne vienam, o keliems eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo reikalavimų pažeidimams, yra būtina patikrinti, ar visi jie tiesiogiai sąlygojo, t.y. buvo priežastiniame ryšyje su padariniais.

Vertindamas įrodymus šioje baudžiamojoje byloje, kurie išdėstyti nuosprendyje, pirmos instancijos teismas nuteistojo A. L. kaltę grindė iš esmės tik specialisto išvados dalimi, jog J.A. L. techniniu požiūriu neįvykdė Kelių eismo taisyklių 196 p. nurodytų reikalavimų, t.y. nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodamas šalutiniu keliu nedavė kelio motociklui Kawasaki EN 500A, artėjančiam prie sankryžos pagrindiniu keliu ir turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su S. R. vairuojamu motociklu Kawasaki EN 500 A, nepradėdamas važiuoti į sankryžą, atveju, kuomet nustatytas motociklo matomumas iš autobuso vairuotojo vietos buvo 126 metrai. Taip teismas suteikė lemiamą reikšmę vienam iš bylos įrodymų, pilnai neįvertindamas kitų įrodymų bei nustatytų faktinių aplinkybių visumos, ir todėl neteisingai nustatė priežastinį ryšį.

Pirmiausiai apylinkės teismas A. L. be jokio pagrindo inkriminavo Kelių eismo taisyklių 53 ir 145 p. pažeidimą.

KET 53 p. nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių, o KET 145 p. nustato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Iš specialisto išvados (t.1 b.l. 177-181) matyti, kad techniniu požiūriu A. L. neįvykdė tik Kelių eismo taisyklių 196 p. reikalavimų, apie kitų KET punktų pažeidimų padarymą nei specialistų išvadose, nei kitoje bylos medžiagoje nuorodų nėra, todėl jie (KET 53 ir 145 p. reikalavimų pažeidimai) A. L. iš kaltinimo šalintini ir A. L. veiksmai vertintini tik Kelių eismo taisyklių 196 p. laikymosi apimtyje.

Antra, kaip matyti iš nuteistojo A. L. parodymų ikiteisminiame tyrime ir bylos nagrinėjimo teisme metu, jis tvirtino ir tvirtina, kad prieš įvažiuodamas iš šalutinio kelio į sankryžą, įsitikino, kad įvažiuoti bus saugu ir tuo nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams, t.y. matė ir įvertino tai, kad pagrindiniame kelyje jam iš kairės pusės, pirmoje eismo juostoje, stovi transporto priemonės, antra eismo juosta važiuoja du automobiliai, ketinantys sukti į dešinę pusę (rodė dešinį posūkį) ir jokio motociklo nematė. Apylinkės teismo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje šie A. L. parodymai iš viso neaptarti ir neįvertinti, konstatuota tik tai, kad A. L. kaltė įrodyta nuosprendyje išvardintais įrodymais. Apeliacinius skundus nagrinėjančio teismo nuomone A. L. parodymai, kad jis įvažiuodamas į sankryžą motociklo nematė, baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nepaneigti.

2007-03-27 specialisto išvadoje (t.1 b.l. 177-181) konstatuota, kad susidariusioje kelio situacijoje autobuso vairuotojas A. L., matydamas artėjantį motociklą, techniniu požiūriu turėjo galimybę išvengti susidūrimo su S. R. vairuojamu motociklu nepradėdamas važiuoti į sankryžą tik tuo atveju, kuomet motociklo matomumas iš autobuso vietos buvo 126 m., o kitais atvejais (esant matomumams 95,25 m., 63 m., 30,76 m.), jis tokios galimybės neturėjo, kadangi įvažiavimo į sankryžą momentu jis negalėjo motociklo pastebėti. Išvadą, kad A. L. vairuojamam autobusui įvažiuojant į sankryžą motociklininko S. R. vairuojamas motociklas buvo apie 126 metrų atstumu nuo susidūrimo vietos, specialistas davė pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo duotas sąlygas, jog A. L. vairuojamas autobusas važiavo 5 kilometrų per valandą greičiu, o S. R. vairuojamas motociklas važiavo apie 100 kilometrų per valandą greičiu. Tačiau šie duomenys specialistui buvo pateikti ne pagal objektyvius bylos duomenis, o pagal subjektyvius- A. L. ir liudytojų parodymus, kuriuos negalima vertinti kaip tikslius ir besąlygiškai patikimus. Taip, nors ikiteisminis tyrimas rėmėsi kaip patikimais liudytojo A. A. parodymais ir eksperimento duomenimis su juo apie tai, kad motociklininkas S. R. važiavo apie 100 km/val. greičiu, tačiau neatsižvelgė ir nevertino šio liudytojo parodymų teisme, kad jo manymu A. L. vairuojamas autobusas įvykio metu važiavo apie 10 km/val. greičiu. Atsižvelgiant į specialisto naudotus skaičiavimus šioje dalyje ir be specialių žinių akivaizdu, kad esant liudytojo A. A. nurodytiems autobuso ir motociklo greičiams, matomumas iš autobuso vairuotojo kabinos buvo 63 metrai (6,3x100:10) ir, kaip seka iš specialisto (t.1 b.l.177-181) išvados, autobuso vairuotojas A. L., esant tokiam atstumui, įvažiavimo į sankryžą momentu negalėjo pastebėti motociklo. Apeliacinio bylos nagrinėjimo metu atlikta autotechninė ekspertizė (t.2 b.l. 176-177) konstatavo, kad autobusas Neoplan N 4009, pajudėjęs iš stovimos vietos, judėdamas maksimaliu pagreičiu, nuo sankryžos pradžios iki susidūrimo vietos nuvažiavęs apie 6,3 m. atstumą, galėjo pasiekti apie 12,8 km/val. greitį ir atsižvelgiant į tai, motociklininkas S. R., važiavęs motociklu Kawasaki EN 500 A 100 km/val. greičiu, buvo nuo susidūrimo vietos apie 98,6 m. atstumu, o daugiau kaip 126 m. atstumu (128,2 m.) nuo susidūrimo vietos jis buvo tik tuo atveju, jei važiavo 130 km/val. greičiu. Byloje duomenų, kad S. R. motociklu važiavo būtent 130 km/val. greičiu nėra. Ekspertizės išvada patvirtina, kad važiuojant motociklininkui S. R. 100 km/val. greičiu, jis galėjo būti ne 126 m. atstumu nuo autobuso (motociklo matomumo zonoje), o zonoje, iš kurios motociklas nesimatė (95,25 m.).

Tokiu būdu, baudžiamosios bylos medžiaga nepaneigti nuteistojo A. L. parodymai, kad įvažiuodamas autobusu į sankryžą jis važiuojančio pagrindine gatve motociklininko nematė, nes bylos duomenys (specialisto išvados, eksperimento duomenys, ekspertizės aktas) patvirtina, kad įvykio metu motociklininkas S. R. važiuodamas motociklu galėjo būti zonoje, iš kurios jis iš autobuso vairuotojo kabinos buvo nematomas. Visos abejonės vertintinos A. L. naudai, o galimybės pašalinti abejones yra išnaudotos.

Kita vertus, liudytojų parodymais įrodyta, kad artėdamas iki susidūrimo vietos T. R. viršijo toje vietoje leistiną maksimalų iki 50 km/h greitį – nustatyta, jog jis važiavo apie 100 km/val. greičiu. Specialisto išvadoje (t.l b.l.86-87) konstatuota, kad mirties metu S. R. buvo girtas-kraujyje rasta 1,95 promilės etilo alkoholio. Specialisto išvadoje (t.1 b.l. 177-181 ) konstatuota, kad pats T. R. pažeidė KET 173 p. reikalavimus, t.y. iškilus grėsmei eismo saugumui, nestabdė savo transporto priemonės, pakeitė judėjimo kryptį. Iš specialisto išvados taip pat seka, kad susidūrimas nebūtų įvykęs, jeigu tuo momentu, kai A. L. vairuojamas autobusas pradėjo važiuoti į Parko gatvės važiuojamąją dalį, T. R. būtų važiavęs neviršydamas maksimaliai leistino 50 km/h greičio, judėjęs nestabdymo rėžime Parko gatve kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto iki pat sankryžos su Dariaus ir Girėno gatve, nebūtų keitęs važiavimo krypties (būtų toliau važiavęs pirmąja eismo juosta), nebūtų išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Todėl akivaizdu, kad šiuo atveju A. L. vairuojamas autobusas negalėjo būti kliūtimi T. R. saugiai pravažiuoti Parko gatvės sankryžą.

Kolegijos nuomone būtent labai neatsargus paties nukentėjusiojo elgesys, pažeidžiant KET 172 p., 173 p., t.y. viršijus maksimalų leistiną greitį, išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą, bandant iš kairės pusės apvažiuoti transporto priemonę, ir buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui, t.y. buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad autobuso vairuotojas A. L. padarinių išvengti negalėjo, o būtent motociklininko S. R. padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji eismo įvykio ir padarinių kilimo sąlyga. Kolegija pažymi, kad A. L., vertindamas situaciją, turėjo pagrįstą teisę tikėtis, kad ir kiti eismo dalyviai, kurie taip pat įpareigoti laikytis eismo taisyklių, nepažeis jų, savo veiksmais nekels pavojaus kitiems eismo dalyviams, todėl A. L., įvažiuodamas iš šalutinės Dariaus ir Girėno gatvės į pagrindinę Parko gatvę ir nematydamas grubiai kelių eismo taisykles pažeidinėjančio motociklininko nenumatė ir negalėjo numatyti, kad toks jo veikimas gali sukelti eismo įvykį ir jo padarinius. Tarp jo padarytos veikos ir kilusių padarinių priežastinio ryšio nėra.

Nenustačius priežastinio ryšio tarp A. L. veiksmų ir atsiradusių padarinių – būtino šiuo atveju BK 281 str. 5 d. numatytos nusikaltimo sudėties objektyvinės pusės požymio, A. L. veikoje nusikaltimo sudėties nėra, todėl A. L. pagal BK 281 str. 5 d. išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tokiu būdu skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes jis priimtas atsižvelgiant tik į A. L. kaltinančias aplinkybes ir neatsižvelgus į jį teisinančiais aplinkybes, todėl jis naikintinas.

Išteisinant A. L. jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Naikintina ir nuteistajam paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas jo nuosavybės teisių apribojimas.

Proceso išlaidos šiuo atveju apmokamos iš valstybės lėšų (BPK 105 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p. teismas

NUSPRENDĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

A. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

S. R. ieškinį 500 000 Lt sumai ir T. R. ieškinį 511 595,36 Lt sumai palikti nenagrinėtais.

Panaikinti 2007-05-10 nutarimu paskirtą laikiną A. L. nuosavybės teisių apribojimą: automobiliui GAZ 2417, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pagamintam 1987 m.; automobiliui MERCEDES BENZ 240 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pagamintam 1983 m.

Kolegijos pirmininkas Ričardas GilysTeisėjai Eligijus GladutisValdas Meidus