- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Data
- 2016-05-06
- Bylos Nr.
- I-1279-362/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Martinavičius
- Pareiškėjas
- B. U.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos B. U. skundą atsakovui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos B. U. atstovė advokatė A. M. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkės 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymą Nr. P-559 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo B. U.“.
Pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2015 m. spalio 6 d. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau –Šiaulių AVMI) Kontrolės departamento Juridinių asmenų patikrinimų skyriaus I poskyrio vyr. specialistė, atliekanti šio skyriaus vedėjos pareigas, S. I. pateikė Šiaulių AVMI viršininkei A. T. vidaus administravimo raštą Nr. V3-971 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo“, kurio pagrindu 2015 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1-250 buvo inicijuotas pareiškėjos neva padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimas ir sudaryta komisija šiam tyrimui atlikti. 2015 m. spalio 12 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos (toliau – ir Komisija) pirmininkės D. K. raštu Nr. TN-10 pareiškėja buvo informuota apie padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimą ir paprašyta pateikti paaiškinimą šiuo klausimu. Pareiškėja, laikydamasi minėtame rašte nurodyto termino, 2015 m. spalio 19 d. pateikė Komisijai reikalautą paaiškinimą. 2015 m. lapkričio 4 d. Komisija surašė išvadą Nr. V3-1091, kurioje konstatavo, jog pareiškėja B. U. padarė nešiurkštų tarnybinį nusižengimą, bei pateikė siūlymą skirti jai tarnybinę nuobaudą – pastabą. Atsižvelgdama į šią išvadą, Šiaulių AVMI viršininkė A. T. 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. P-559 paskyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Nurodo, kad skundžiamame įsakyme nurodomos teisės aktų normos, kurias pareiškėja, neva pažeidė, iš esmės skamba identiškai ir pakartoja viena kitą: „tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas“ (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 4 p.), „tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku vykdyti pavedamas užduotis, laikantis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir valstybės tarnautojų etikos principų“, „pareigas atlikti laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai“ (Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968, 2.3 pap. ir 9.3 pap.), „tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku vykdyti pavedamas užduotis, laikantis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir Valstybinės mokesčių inspekcijos tarnautojų etikos principų“, „pareigas atlikti laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai“ (Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio kodekso, patvirtinto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. V-141, 6.3 pap. ir 13.4 pap.).Apibendrinant šias nuostatas, darytina išvada, jog įsakyme teigiama, kad pareiškėja netinkamai, ne laiku, neefektyviai, neatidžiai ir neprofesionaliai atliko jai pavestas funkcijas ir užduotis, nesilaikė įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Su tuo pareiškėja nesutinka, nes ilgą jos darbo valstybės tarnyboje laiką savo pareigas ji atliko atsakingai, laiku ir profesionaliai, niekada neturėjo jokių drausminių nuobaudų.
Pats pažeidimas įvardinamas taip: „Pranešimas apie UAB „duomenys neskelbtini“ atliktą tyrimą“ nebuvo pateiktas vizuoti skyriaus vedėjai. Pažymėjo, kad pareiškėja pateikė vizavimui minėtą Pranešimą, tačiau ne skyriaus, o poskyrio vedėjai. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, laikydamasi teisės aktų nustatytų reikalavimų, 2015 m. rugsėjo 25 d. užbaigė UAB „duomenys neskelbtini“ mokestinį tyrimą ir surašė Pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą (forma FR0687), gavo vizą iš Šiaulių AVMI Kontrolės departamento Juridinių asmenų patikinimų skyriaus 1 poskyrio vedėjos L. S. bei atliko jo registravimo procedūrą Dokumentų valdymo sistemoje. Visi šie veiksmai buvo atlikti laiku, profesionaliai ir atsakingai, laikantis teisės aktų reikalavimų. Komisija nekvestionuoja mokestinio tyrimo kokybės, nei išvadoje, nei skundžiamame įsakyme nėra nurodoma, kad vykdant mokestinį tyrimą pažeisti kokie nors teisės aktų reikalavimai. Taigi, konstatuotina, jog pareiškėjos darbas (UAB „duomenys neskelbtini“ mokestinis tyrimas) yra atliktas tinkamai, profesionaliai ir atsakingai, todėl visos 2015-11-10 įsakyme paminėtos teisės aktų nuostatos negali būti taikomos jos atlikto UAB „duomenys neskelbtini“ mokestinio patikrinimo rezultatams/kokybei.
Įsakyme pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas iš esmės grindžiamas Šiaulių AVMI viršininkės 2015 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 1-92 „Dėl mokestinių tyrimų atlikimo Šiaulių apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje“ 1.3.1 punktu, kuriame nurodoma, jog Pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą (forma FR0687) vizuoja struktūrinio padalinio(skyriaus), išrašiusio Užduotį atlikti mokestinį tyrimą (forma FR0688), vedėjas. Pareiškėja įsitikinusi, kad Šiaulių AVMI viršininkės 2015 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 1-92 „Dėl mokestinių tyrimų atlikimo Šiaulių apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje“ 1.3.1 punkte numatyta tik bendro pobūdžio norma apie vizavimą, tačiau ši norma neturėtų būti suprantama pažodžiui (tai pareiškėja nurodė ir savo paaiškinime). Pažymėjo, kad pareiškėjai užduotį atlikti mokestinius tyrimus išrašo būtent poskyrio, o ne skyriaus vedėja. Šias aplinkybes gali patvirtinti išrašai iš Audito informacinės sistemos – taigi logiška, kad ir mokestinio tyrimo pabaigą vizuoja poskyrio vedėja, kuri suformavo užduotį. Kadangi užduoties surašymo metu I poskyrio vedėjos pareigas l. e. B. S., tai atlikus užduotį pranešimą vizavo I poskyrio vedėja L. S.. I poskyrio vedėja vizavo pareiškėjos pateiktą Pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą, o ne atmetė jį, kaip nepriskiriamą jai vizuoti. Kadangi aukštesnes pareigas einantis asmuo – tiesioginis pareiškėjos viršininkas I poskyrio vedėja – užvizavo pareiškėjos parengtą pranešimą DODV sistemoje, laikoma, kad pranešimas parengtas tinkamai. Tai patvirtina ir Komisija, kuri išvadoje nurodė, kad jokių neigiamų pasekmių dėl tarnybinio pareiškėjos nusižengimo nenustatyta. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjos tarnybinis nusižengimas neturėjo jokios reikšmės jos atliktam mokestiniam patikrinimui, jo turiniui, teisėtumui, atitikimui įstatymams, todėl tarnybinės nuobaudos skyrimas dėl fakto (vieno iš darbo proceso elementų), kuris neįtakojo pareiškėjos atlikto darbo rezultato ir nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, nėra teisinga priemonė. Pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimas ir išvada neatitinka LVAT išaiškinimo, nes išvados didžiąją dalį užima teisės aktų normų bei pareiškėjos paaiškinimo perrašymas, tačiau beveik neskiriama dėmesio pareiškėjos kaltės klausimui analizuoti (t.y. esminiam tarnybinės atsakomybės elementui), jos paaiškinime nurodytiems argumentams vertinti, netirtos pareiškėjos tarnybinio pažeidimo priežastys. Išvadoje visiškai ignoruojama tai, kas buvo nurodyta pareiškėjos paaiškinime apie Šiaulių AVMI susiklosčiusią darbo praktiką (kuri žinoma ir Komisijai), nors tai yra esminis momentas, turintis įtakos pareiškėjos kaltės aspektui. Juk negalima konstatuoti pareiškėjos kaltės, jei pateikdama dokumentą vizuoti poskyrio vedėjai, ji neturėjo pagrindo manyti, kad elgiasi neteisingai, nes tokia darbo praktika jai ir jos kolegoms buvo įprasta. Taip pat nesuprantama, kodėl Komisija, išvadoje nurodžiusi, kad „UAB „duomenys neskelbtini“ pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą (FR0687-1621) nepateikimą vizuoti skyriaus vedėjui ir mokestinio tyrimo procedūros netinkamą užbaigimą iš dalies sąlygojo ir vyriausiosios specialistės L. S., atliekančios Kontrolės departamento Juridinių asmenų patikrinimų skyriaus I poskyrio vedėjos funkcijas, netinkami veiksmai“, taip pat konstatavusi, jog „teisės aktai nesuteikė teisės L. S. vizuoti Pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą (FR0687-1621)“, šių aplinkybių neįvertino, o drausminę nuobaudą paskyrė pavaldžiam asmeniui, o ne atsakingam už vizavimą padalinio vadovui, kuris (anot Komisijos) neteisingai vizavo. Kita vertus Komisija L. S. veiksmų nekvalifikavo, kaip tarnybinio nusižengimo, taigi, darytina išvada, jog L. S. tarnybinio nusižengimo nepadarė, o pareiškėja jį padarė, nors jų abiejų veiksmai yra tiesiogiai susiję. Manytina, kad apskritai vadovaujančiojo asmens veiksmams turėtų būti taikomi aukštesni tarnybinių pareigų atlikimo vertinimo standartai (tai šiuo atveju nebuvo padaryta) – I poskyrio vedėja L. S., gavusi dokumentą, kuris nepriskirtinas jos vizavimui, turėjo jo ne tik nevizuoti, bet ir užtikrinti tinkamą vizavimą. Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, jog išvadoje neatskleista ir neišanalizuota pareiškėjos kaltė, taigi ji iš viso nenustatyta, taip pat aiškus Komisijos šališkumas, kai iš esmės tapatūs ir susiję veiksmai žemesniosios pakopos valstybės tarnautojo atžvilgiu vertinami kaip tarnybinis nusižengimas, o aukštesniosios pakopos valstybės tarnautojo atžvilgiu nevertinami niekaip.
Tokiomis aplinkybėmis, atsižvelgdama į nurodytus argumentus, skundžiamą įsakymą laiko neteisėtu, nes jis prieštarauja Šiaulių AVMI vidinę tvarką reglamentuojantiems aktams, įstatymams bei LVAT praktikai. Kadangi nėra ne tik pareiškėjos kaltės, nėra jokio pažeidimo bei nekonstatuota jokių neigiamų pareiškėjos veiksmų pasekmių, neatsižvelgta į pareiškėjos paaiškinimą ir yra akivaizdus Komisijos šališkumas, prašo drausminę nuobaudą panaikinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių apskrities VMI atsiliepime ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėja B. U. Šiaulių AVMI viršininko 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. P-559 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo B. U.“ pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą – 2015-09-25 nepateikė Kontrolės departamento Juridinių asmenų patikrinimų skyriaus (toliau – KD JAPS) vedėjui vizuoti UAB „duomenys neskelbtini“ Pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą (FR0687-1621) projekto Valstybinės mokesčių inspekcijos darbo organizavimo ir dokumentų valdymo sistemoje (DODVS). Šiaulių AVMI viršininko 2015 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. I-92 1.3.1 papunkčio nuostata – Pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą (FR0687) vizuoja struktūrinio padalinio (skyriaus), išrašiusio Užduotį atlikti mokestinį tyrimą (forma FR0688), vedėjas yra tiksli, aiški ir nedviprasmiška – Pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą (FR0687) vizuoja struktūrinio padalinio skyriaus, o ne poskyrio vedėjas. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Juridinių asmenų patikrinimų skyriaus nuostatų, patvirtintų Šiaulių AVMI viršininko 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-175 (toliau – KD JAPS nuostatai), 2 punkte numatyta, jog KD JAPS yra Šiaulių AVMI Kontrolės departamento struktūrinis padalinys, kurį sudaro I ir II poskyriai (5 punktas). Skyriaus kaip struktūrinio padalinio funkcijos, teisės, pareigos, darbo organizavimas ir atsakomybė numatyti nuostatų IV-VII skyriuose. Šiaulių AVMI struktūrinių padalinių poskyriai neturi atskirai tvirtinamų nuostatų, kuriuose būtų nurodomos poskyrio kaip struktūrinio padalinio funkcijos, teisės, pareigos ar atsakomybė. Skyrių poskyriai Šiaulių AVMI struktūroje tėra skyriaus – struktūrinio padalinio – sudėtinė dalis. Kadangi su Šiaulių AVMI viršininko 2015 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. I-92 pareiškėja Valstybinės mokesčių inspekcijos darbo organizavimo ir dokumentų valdymo sistemoje (DODVS) susipažino 2015 m. balandžio 16 d., jo nesilaikymas vertintinas kaip tyčinis veiksmas. Aplinkybė, jog Užduotį atlikti mokestinį tyrimą surašo poskyrių vedėjai, nelaikytina esmine, nes Šiaulių AVMI viršininko 2015 m. kovo 31 d. įsakyme Nr. I-92 aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, jog Pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą (FR0687) vizuoja struktūrinio padalinio – skyriaus vedėjas. Reikalavimas Pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą (FR0687) pateikti vizuoti skyriaus vedėjui buvo nustatytas ir anksčiau galiojusiuose Šiaulių AVMI viršininko įsakymuose, reglamentuojančiuose mokestinių tyrimų atlikimą: 2013 m. rugsėjo 27 d. įsakyme Nr. 1-195 ir 2011 m. lapkričio 22 d. įsakyme Nr. 1-261 – tad šis reikalavimas pareiškėjai nebuvo naujovė.
Būtina pabrėžti vizavimo svarbą atliekant mokestinį tyrimą. Skyriaus vedėjo ar kito atsakingo asmens teigiamai vizuota Pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą (FR0687) versija leidžia užbaigti mokestinio tyrimo procedūrą. Šiuo pranešimu yra įforminami mokestinio tyrimo rezultatai ir apie juos informuojamas mokesčių mokėtojas (Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių, patvirtintų VMI prie FM viršininko 2004 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. VA-108, 19 punktas). Mokesčių mokėtojui išsiuntus Pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą užbaigiama mokestinio tyrimo procedūra ir jokie tolesni mokestinio tyrimo veiksmai nebegalimi. KD JAPS nuostatų 11 punkte numatyta, jog skyriaus vedėjas atsako už skyriaus veiklą (11.1 papunktis); planuoja, organizuoja ir kontroliuoja skyriaus darbą (11.2 papunktis). Konkrečios KD JAPS vedėjo funkcijos, įgaliojimai ir atsakomybė nustatyti pareigybės aprašyme, kuriame numatyta, jog Skyriaus vedėjas organizuoja Skyriaus darbą, paskirsto užduotis, duoda privalomus nurodymus, kontroliuoja jų vykdymą, užtikrindamas Skyriui priskirtų funkcijų atlikimą ir nustatytų uždavinių įgyvendinimą (7.1 papunktis); tikrina Skyriaus darbuotojų parengtų dokumentų teisingumą, juos vizuoja, o Inspekcijos viršininko nustatytais atvejais – pasirašo Skyriaus rengiamus dokumentus (7.3 papunktis); nustato ir vykdo Skyriaus veiklos procesų ir rezultatų kokybės vidinę kontrolę, <...> (7.4 papunktis); kontroliuoja mokestinių tyrimų, mokestinių patikrinimų eigą ir užtikrina jų atitikimą teisės aktų reikalavimams (7.7 papunktis). Pareiškėja B. U., nepateikdama vizuoti Pranešimo apie atliktą UAB „duomenys neskelbtini“ mokestinį tyrimą (FR0687 - 1621) KD JAPS vedėjui ir taip užbaigdama mokestinio tyrimo procedūrą, nesuteikė galimybės skyriaus vedėjui tinkamai kontroliuoti mokestinio tyrimo eigos ir užtikrinti rezultatų kokybės vidinės kontrolės. Pažymėtina, jog Komisija tarnybinio nusižengimo tyrimo metu netyrė ir nekvestionavo atlikto mokestinio tyrimo kokybės, nes tai nebuvo tarnybinio nusižengimo tyrimo objektas, todėl teigti, jog UAB „duomenys neskelbtini“ mokestinis tyrimas yra atliktas tinkamai, profesionaliai ir atsakingai, nėra pagrindo. Taip pat pažymėjo, jog Komisijos išvadoje nurodoma, kad tyrimo metu komisija negavo duomenų apie neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, jog neigiamų tarnybinio nusižengimo pasekmių nenustatyta. Padarytu tarnybiniu nusižengimu buvo pažeista vidaus darbo tvarka, nustatyta Šiaulių AVMI viršininko vidaus teisės aktais, užtikrinanti tinkamą veiklos procesų ir rezultatų kokybės vidinę kontrolę bei mokestinių tyrimų eigos ir atitikimo teisės aktų reikalavimams kontrolę, dėl to skyriaus vedėjui nebuvo galimybės tinkamai įgyvendinti nustatyto kontrolės mechanizmo. Tai, jog Komisija išvadoje nekvestionavo atlikto mokestinio tyrimo kokybės, dar nereiškia, jog mokestinis tyrimas buvo atliktas tinkamai.
Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog Komisija neatsižvelgė į pareiškėjos paaiškinime nurodytas aplinkybes. Pareiškėja komisijai pateiktame 2015 m. spalio 19 d. paaiškinime pateikė savo Šiaulių AVMI viršininko 2015 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. I-92 interpretavimą, priešingą Komisijos nuomonei. Pažymėjo, jog pareiškėjos Komisijai pateiktame paaiškinime neužsimenama apie neva Šiaulių AVMI susiklosčiusią darbo praktiką pranešimus apie atliktą mokestinį tyrimą (FR0687) pateikti vizuoti poskyrio vedėjui, kuri neva turėjo būti žinoma ir Komisijai, kaip teigiama pareiškėjos skunde. Apie tokią praktiką, priešingą Šiaulių AVMI viršininko įsakymais nustatytai tvarkai, Komisija informacijos neturėjo. Priešingai, Komisija atsižvelgė į pareiškėjos pateiktą paaiškinimą ir išvadoje aplinkybę, jog pareiškėja B. U. pripažįsta padariusi klaidą ir dėl to gailisi, siūlo pripažinti svarbia sprendžiant klausimą dėl tarnybinės atsakomybės. Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija išvadoje nenagrinėjo pareiškėjos kaltės aspekto. Pareiškėja buvo susipažinusi su Šiaulių AVMI viršininko 2015 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. I-92, kurio nuostatas pažeidė, todėl įsakymo nesilaikymas vertintinas kaip tyčinis veiksmas. Be to, pareiškėja savo paaiškinime pripažino padariusi klaidą. Pareiškėjos pripažintos kaltės laipsnį mažina tik tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos nustatyta aplinkybė, jog pranešimo apie atliktą UAB „duomenys neskelbtini“ mokestinį tyrimą (FR0687-1621) nepateikimą vizuoti KD JAPS vedėjui ir mokestinio tyrimo procedūros netinkamą užbaigimą iš dalies sąlygojo ir KD JAPS I poskyrio vyriausiosios specialistės, atlikusios KD JAPS I poskyrio vedėjos funkcijas, L. S. netinkami veiksmai, nes pastaroji neturėjusi teisės vizuoti Pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą (FR0687-1621).
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su skundžiamame Šiaulių AVMI viršininko 2015 m. lapkričio 10 d. įsakyme Nr. P-559 išvardintomis teisės aktų normomis, kurias ji neva pažeidusi, nes ilgą jos darbo valstybės tarnyboje laiką savo pareigas ji atliko atsakingai, laiku ir profesionaliai, niekada neturėjo jokių drausminių nuobaudų. Pažymėtina, jog pareiškėjai B. U. Šiaulių AVMI viršininko 2013 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. P-247 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo B. U.“ už padarytą tarybinį nusižengimą buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog skiriant tarnybinę nuobaudą tarp kitų veiksnių atsižvelgiama ir į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo. Nors aplinkybė, jog pareiškėjai praeityje buvo skirta tarnybinė nuobauda, nebegaliojo tarnybinio nusižengimo padarymo metu, tačiau charakterizuoja pareiškėjos valstybės tarnautojos veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo. Tarnybinės nuobaudos skyrimas pirmiausia yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda (2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-360/2013). Pažymėjo, jog įvertinus visas tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes pareiškėjai skirta švelniausia galima tarnybinė nuobauda – pastaba.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos B. U. skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje yra kilęs tarnybinis ginčas dėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr. P-559, kuriuo B. U. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčijamu įsakymu nuobauda pareiškėjai paskirta už tai, kad ji 2015 m. rugsėjo 25 d. nepateikė Kontrolės departamento Juridinių asmenų patikrinimų skyriaus vedėjui vizuoti UAB „duomenys neskelbtini“ pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą (FR0687-162) projekto Valstybinės mokesčių inspekcijos darbo organizavimo ir dokumentų valdymo sistemoje, tuo pažeidė: 1. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio l dalies 4 punkte numatytą valstybės tarnautojo pareigą tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; 2. Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 „Dėl Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtinimo“, 2.3 papunktyje numatytą pareigą tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku vykdyti pavedamas užduotis, laikantis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir valstybės tarnautojų etikos principų; 9.3 papunktyje nurodytą pareigą savo pareigas atlikti laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai; 3. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. V-141 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio kodekso patvirtinimo“ (2015-04-03 įsakymo Nr. V-140 redakcija) patvirtinto Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio kodekso 6.3 papunktyje numatytą pareigą tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku vykdyti pavedamas užduotis, laikantis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir VMI tarnautojų etikos principų; 13.4 papunktyje numatytą pareigą savo pareigas atlikti laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai; 4. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2015 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 1-92 „Dėl mokestinių tyrimų atlikimo Šiaulių apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje“ 1.3.1 punktą – kad pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą (FR0687) vizuoja struktūrinio padalinio (skyriaus), išrašiusio užduotį atlikti mokestinį tyrimą (forma FR0688), vedėjas;5.Kontrolės departamento Juridinių asmenų patikrinimų skyriaus I poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto 2014 m. rugsėjo 16 d. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko įsakymu Nr. P-369, 7.4 punkto nuostatą: nustatyta tvarka ir terminais įformina atliktus kontrolės veiksmus, siekdamas tinkamai vykdyti teisės aktų nustatytas kontrolės funkcijas.
Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad valstybės tarnautojas privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, šio įstatymo 28 straipsnyje nurodyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose.
Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintose Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse (toliau – Taisyklės) numatytą procedūrą, nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nustatęs, kad įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo turi būti raštu suformuluotas kaltinimas valstybės tarnautojui dėl teisei priešingos veikos, apimančios valstybės tarnautojo pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą dėl valstybės tarnautojo kaltės. Šis aktas turi būti konkretus ir aiškus. Tarnybinėn atsakomybėn traukiamas valstybės tarnautojas turi suprasti, dėl kada įvykdytos bei kokios veikos, prieštaraujančios konkrečioms teisės aktuose įtvirtintoms taisyklėms, yra skiriama tarnybinė nuobauda. Kaltinimo nekonkretumas, neįvardijant pažeidimo padarymo laiko, pasekmių, priežastinio ryšio tarp veikos ir atsiradusių pasekmių, – aplinkybės, bylojančios apie nesilaikymą taisyklių, turėjusių užtikrinti sprendimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrįstumą, bei lemiančios skundžiamo individualaus teisės akto naikinimą. Vadovaujantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis, priimant sprendimą pripažinti, jog valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą, įsakyme dėl nuobaudos skyrimo paprastai turi būti ne tik fiksuojama apie konkrečios nuobaudos skyrimą valstybės tarnautojui, bet ir nurodoma, kokia teisei priešinga veika padaryta, kaip šis teisės pažeidimas kvalifikuojamas, t. y. nurodomas atitinkamas VTĮ straipsnis (jei ši norma blanketinė atliekama nuoroda į kitą teisės aktą (aktus) jo dalį ir punktą), pažymima pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, kokia kaltės forma padarytas pažeidimas, jo padariniai. Išdėstyti klausimai, jei jie nėra atspindėti įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, gali būti ir kitame įsakymo lydinčiajame dokumente, bet tų klausimų aptarimas būtinas. Priešingu atveju nebūtų sudarytos galimybės įvertinti, ar nėra pasibaigę tarnybinės nuobaudos skyrimo senaties terminai, ar tarnybinė nuobauda paskirta laikantis ir kitų teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių tarnybinės nuobaudos skyrimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-851/2008, 2014 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1041/14).
Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra akcentavęs, kad tam, jog valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011;2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-384/2013, 2014 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-260/2014). Tarnybinės nuobaudos skyrimas pirmiausia yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-360/2013, 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-1159/2014).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. A146-700/2010, A62-200/2011) yra ne kartą atkreipęs dėmesį, kad konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio tarnautojo kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) turi būti nurodyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (nutartis adm. b. Nr. A143-956/2010, A146-1459/2010), motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto motyvuojamoji dalis. Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinį. Tai reiškia, kad tikrinant pareiškėjai skirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumo klausimą teisės taikymo požiūriu būtina vadovautis šios išvados konstatuojamojoje dalyje nurodytomis, kaip pareiškėjos pažeistomis, materialinės teisės normomis, o dėl fakto nustatymo būtina patikrinti, ar 2015 m. lapkričio 4 d. išvadoje Nr. V3-1091 nurodyti pareiškėjos padaryti tarnybiniai nusižengimai buvo padaryti iš tikrųjų ir ar jie nurodytų materialinės teisės normų taikymo prasme atitinka tarnybinių nusižengimų sampratą.
Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčia, tiek neatsargumu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A520-2635/2012). Tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik esant visus tarnybinio nusižengimo elementus patvirtinantiems įrodymams, t. y. nesant įrodytoms aplinkybėms, patvirtinančioms bent vieną pažeidimo sudėties elementą, tarnybinė atsakomybė negali būti taikoma. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nagrinėjant bylas, susijusias su valstybės tarnybos santykiais, nuosekliai nurodoma, jog įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui (VTĮ 2 str. 14 d.). Tarnybos santykių specifika pasireiškia tuo, kad tarnautojas iš esmės yra silpnesnioji šalis, ypač dėl socialinių aspektų. Todėl viešojo administravimo subjektas, kartu atliekantis ir darbdavio funkcijas, privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-1067/2014).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra pabrėžęs valstybės tarnautojo pareigų apibrėžtumo bei konkretumo nustatymo svarbą ir būtinumą tarnybinio patikrinimo išvadoje neapsiriboti nuoroda į bendro pobūdžio ar blankletinę teisės normą, ne kartą yra akcentavęs būtinumą tarnybinio patikrinimo metu nustatyti, kokias konkrečias teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė atitinkamais savo veiksmais ar neveikimu (žr., pvz. LVAT 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr.A438-706/2010, 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A438-370/2011, 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A62-3777/2011, 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A146-2476/2012, 2014 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A146-037/2014 ir kt.).Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies atitinkamuose punktuose įtvirtintos valstybės tarnautojų bendrosios pareigos gali būti pažeistos valstybės tarnautojui padarant konkrečiai apibrėžtą veiką, t.y. pažeidžiant atitinkamo teisės akto atitinkamą normą (straipsnį, dalį, punktą). Tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu pažeidęs įstatymu nustatytą bendrąją pareigą ar blanketinę įstatymo normą, tarnybinio patikrinimo metu nustatyta veika (konkretus tarnybinis nusižengimas) tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti kvalifikuota ne tik pagal blanketinę normą, o ir pagal atitinkamo teisės akto konkrečią (pažeistą) normą (LVAT 2016-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-812-146/2016).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. P-559 pareiškėjai B. U. tarnybinė nuobauda – pastaba buvo paskirta vadovaujantis 2015 m. lapkričio 4 d. išvada Nr. V3-1091, kurioje pareiškėjai suformuluotas kaltinimas, kad ji, nesuderinusi su Kontrolės departamento Juridinių asmenų patikrinimų skyriaus I poskyrio vyriausiąja specialiste, atliekančia Kontrolės departamento Juridinių asmenų patikrinimų skyriaus vedėjo funkcijas, baigė UAB „duomenys neskelbtini“ mokestinį tyrimą bei įteikė mokesčių mokėtojui pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą. Šie pareiškėjos veiksmai buvo kvalifikuoti kaip: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio l dalies 4 punkte numatytos valstybės tarnautojo pareigos tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 „Dėl Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtinimo“, 2.3 papunktyje numatytos pareigos tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku vykdyti pavedamas užduotis, laikantis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir valstybės tarnautojų etikos principų; 9.3 papunktyje nurodytos pareigos savo pareigas atlikti laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. V-141 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio kodekso patvirtinimo“ (2015-04-03 įsakymo Nr. V-140 redakcija) patvirtinto Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio kodekso 6.3 papunktyje numatytos pareigos tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku vykdyti pavedamas užduotis, laikantis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir VMI tarnautojų etikos principų; 13.4 papunktyje numatytos pareigos savo pareigas atlikti laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai; Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2015 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 1-92 „Dėl mokestinių tyrimų atlikimo Šiaulių apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje“ 1.3.1 punkto –pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą (FR0687) vizuoja struktūrinio padalinio (skyriaus), išrašiusio užduotį atlikti mokestinį tyrimą (forma FR0688), vedėjas; Kontrolės departamento Juridinių asmenų patikrinimų skyriaus I poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto 2014 m. rugsėjo 16 d. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko įsakymu Nr. P-369, 7.4 punkto nuostatos: nustatyta tvarka ir terminais įformina atliktus kontrolės veiksmus, siekdamas tinkamai vykdyti teisės aktų nustatytas kontrolės funkcijas – pažeidimas.
Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato bendrąsias valstybės tarnautojo pareigas tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Minėtoje įstatymo normoje nustatytos dvi valstybės tarnautojo bendrosios pareigos – 1. tinkamai, 2. laiku atlikti pavedamas užduotis. Todėl šiuo atveju tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais nustatytais veiksmais (neveikimu) valstybės tarnautoja pažeidė atitinkamas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas. Iš tarnybinio patikrinimo išvados darytina išvada, kad šiuo atveju Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4punkto pažeidimą atsakovas susiejo taip pat su aukščiau paminėtų kitų bendrųjų valstybės tarnautojo pareigų pažeidimu – tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laiku vykdyti pavedamas užduotis, laikantis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir kitų valstybės tarnautojų etikos principų.
Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2015 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 1-92 „Dėl mokestinių tyrimų atlikimo Šiaulių apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje“ 2.3 papunktyje nurodyta, kad atsakingu už pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą parengimą ir pateikimą mokesčių mokėtojui skiriamas mokestinį tyrimą atliekantis valstybės tarnautojas. Teismas, įvertinęs tarnybinio patikrinimo išvados turinį, kitą byloje surinktą medžiagą, šalių parodymus teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nagrinėjama, ar pareiškėja tinkamai atliko savo, kaip valstybės tarnautojos pareigą, atlikti mokestinį tyrimą. Taip pat byloje nėra ginčo, kad šį tyrimą pareiškėja atliko laiku / ne laiku. Nors tarnybiniame pranešime dėl galimo tarnybinio nusižengimo I poskyrio vyriausioji specialistė, atliekanti skyriaus vedėjo funkcijas, S. I. nurodė, kad iki mokestinio tyrimo pabaigos vyr. specialistė (pareiškėja) nepateikė tam tikros informacijos, tačiau komisija, tyrusi galimą tarnybinį nusižengimą, šios pranešimo dalies netyrė, dėl pareiškėjos darbo kokybės ar terminų rengiant pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą nepasisakė. Nors komisija Išvadoje konstatavo, kad pareiškėja pažeidė Kontrolės departamento Juridinių asmenų patikrinimų skyriaus I poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto 2014 m. rugsėjo 16 d. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko įsakymu Nr. P-369, 7.4 punkto nuostatas: nustatyta tvarka ir terminais įformina atliktus kontrolės veiksmus, siekdamas tinkamai vykdyti teisės aktų nustatytas kontrolės funkcijas, – tačiau kuo pasireiškė šios nuostatos pažeidimas, netyrė bei nenustatė. Šių aplinkybių nesant išnagrinėtų tarnybinio patikrinimo išvadoje, negalima konstatuoti, jog pareiškėja netinkamai ar ne laiku atliko pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, t. y. negalima konstatuoti, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo nustatyta valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio l dalies 4 punkto, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 „Dėl Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtinimo“, 2.3 papunkčio, 9.3 papunkčio, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. V-141 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio kodekso patvirtinimo“ (2015-04-03 įsakymo Nr. V-140 redakcija) patvirtinto Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio kodekso 6.3 papunkčio, 13.4 papunkčio, Kontrolės departamento Juridinių asmenų patikrinimų skyriaus I poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto 2014 m. rugsėjo 16 d. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko įsakymu Nr. P-369, 7.4 punkto nuostatų pažeidimai.
Pažymėtina, kad aplinkybės, kokiais veiksmais kokias teisės normas valstybės tarnautojas pažeidė, yra privalomai įrodinėtinos tarnybinio patikrinimo metu ir tai yra institucijos, skiriančios nuobaudą, pareiga, todėl negali būti nustatinėjamos teisme. Teisminio ginčo metu gali būti tik patikrinami įrodymai, ar nustatytos tarnybinio patikrinimo metu aplinkybės yra įrodytos ir ar nuobauda paskirta teisėtai (ABTĮ 3 str. 2 d.). Teismo vertinimu, aukščiau minėtų teisės normų pažeidimai tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra įrodyti.
Dėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2015 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 1-92 „Dėl mokestinių tyrimų atlikimo Šiaulių apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje“ 1.3.1 punkto, kuriame nustatyta, kad pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą (forma FR0687) vizuoja struktūrinio padalinio (skyriaus), išrašiusio Užduotį atlikti mokestinį tyrimą, vedėjas, pažeidimo, kuriuo remiasi atsakovas formuluodamas kaltinimą pareiškėjai – nepateikė skyriaus vedėjai vizuoti UAB „duomenys neskelbtini“ pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą projekto – teismas pažymi, kad ši nurodyto įsakymo nuostata numato pareigą atitinkamo padalinio (skyriaus) vedėjui, o ne pareiškėjai. Pažymėtina, kad konkrečią teisės akto nuostatą gali pažeisti tik tas asmuo, kuriam ši nuostata yra taikoma, arba asmuo, kuris atlieka jam nepriskirtas funkcijas. Šiuo atveju Išvadoje įvardintas kaltinimas pareiškėjai – nepateikė pranešimo vizuoti skyriaus vedėjai – negali būti pripažintas kaip aukščiau minėto įsakymo pažeidimas, kadangi, kaip jau minėta, 1.3.1 punktas numato pareigą skyriaus vedėjui, o ne valstybės tarnautojui, atliekančiam mokestinį tyrimą. Teismas pažymi, kad tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį. Šiuo atveju pareiga vizuoti atitinkamą dokumentą nustatyta skyriaus vedėjai, o ne pareiškėjai (tuo pačiu – pareiga kitiems valstybės tarnautojams neatlikti jiems nepriskirtų veiksmų). Dėl šios priežasties pareiškėja nepagrįstai pripažinta kalta dėl 2015 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 1-92 1.3.1 punkto pažeidimo.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuoja, kad tarnybinis nusižengimas nėra įrodytas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė. Sprendžiant, ar skundžiamu sprendimu nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (2013 m. kovo 12 d. nutartis adm. byloje Nr. A438-384/2013).Tarnybinio patikrinimo išvadoje tik konstatuota, kad pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą nebuvo siųstas vizuoti skyriaus vedėjai, tačiau, kaip buvo minėta šiame sprendime, nebuvo tinkamai nurodyta, kokias teisės normas pareiškėja pažeidė (nurodytosios išvadoje neatitinka galimo pažeidimo pobūdžio). Nurodytose teisės normose išvardytos pareigos yra bendrojo pobūdžio, t. y. jose nėra detalizuotas konkretus tarnautojo elgesys, vykdant šiose normose nurodytas pareigas. Todėl aiškumas dėl šių normų pažeidimo turi būti atskleistas (atsakovo įrodytas) tarnybinio patikrinimo išvadoje, atskirai nurodant, kuo pasireiškė pareiškėjos pareigų neatlikimas (pažeidimas) bei kuo pasireiškė jos kaltė dėl tariamai padarytų pažeidimų. Pažymėtina, kad tokie reikalavimai tarnybinio patikrinimo išvados turiniui yra nustatyti aukščiau paminėtame Taisyklių 13 punkto 3 papunktyje. Teismo vertinimu, išvadoje nurodyti pareigybės aprašymo punktai nėra susieti konkrečiai su Išvadoje konstatuotu epizodu. Kaip jau buvo minėta, tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka tik formaliai įvardyti įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jų pažeidimą padarė konkretus valstybės tarnautojas. Šiuo atveju negalima sutikti su komisija, tyrusia pareiškėjos galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, kad pareiškėja pažeidė tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų teisės aktų nuostatas.
Nors nesant įrodytam tarnybiniam nusižengimui teismas nebevertina kitų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, tačiau atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad išvadoje visiškai nebuvo nagrinėta pareiškėjos kaltė, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. Tik bylos nagrinėjimo metu teisme atsakovas pateikė savo poziciją, kad pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą nėra jokios informacijos apie nustatytus trūkumus ar pažeidimus, mokesčių mokėtojui UAB „duomenys neskelbtini“ pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą buvo pateikta neteisinga informacija, nuomonę, kad pareiškėja, nepateikdama pranešimo vizuoti skyriaus vedėjai, taip elgėsi sąmoningai, siekdama užbaigti mokestinio tyrimo procedūrą. Šių aplinkybių tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra, komisija jų nenagrinėjo. Pažymėtina, kad nagrinėjant ginčą teisme dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo bei teisėtumo, valstybės tarnautojui pareikšto kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo ribos negali būti plečiamos ir darbdavys negali reikšti valstybės tarnautojui daugiau kaltinimų negu nustatė atlikdamas tarnybinio nusižengimo tyrimą ir skirdamas tarnybinę nuobaudą (LVAT 2013 m. spalio 23 d. aprobuotas LVAT praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas (II dalis), Administracinė jurisprudencija. 2013, 25, p. 522-915).
Teismas, įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes, bei tai, jog Išvadoje nurodytas pažeidimas teismo pripažintas nepagrįstu, taip pat į aptartą teisės normų, kurių pažeidimu kaltinama pareiškėja, bendrąjį pobūdį, būtinų tarnybinio pažeidimo sudėties elementų nebuvimą, mano, kad šios tarnybinio patikrinimo Išvadoje nurodytos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti nei paminėtų teisės normų pažeidimo faktą, nei pareiškėjos kaltę. Pareiškėjos tariamai padaryto tarnybinio pažeidimo sudėtis šioje išvadoje nėra atskleista (nėra įrodyta).
Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. lapkričio 4 d. Išvada Nr. V3-1091 yra neišsami, tarnybinio nusižengimo sudėtis šioje išvadoje nėra įrodyta, todėl tokios tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu priimtas Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymas Nr. P-559„Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo B. U.“ yra neteisėtas, dėl to naikintinas (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.), o pareiškėjos skundas tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies2 punktu teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos B. U. skundą patenkinti.
Panaikinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymą Nr. P-559 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo B. U.“.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.