- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-15
- Bylos Nr.
- T-XX-92-08
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Janina Stripeikienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pirm.), Česlovas Jokūbauskas, Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- N. L.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Kauno
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo,
išnagrinėjusi Kauno apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos N. L. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai, dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2008 m. gegužės 27 d. raštą Nr.09-2-284 bei įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją ištaisyti sąskaitos - deklaracijos Nr.419000000125874 klaidas, perskaičiuojant nuomos mokestį nuo 2008 m. sausio 22 d..
Pareiškėja nurodė, kad ginčijamu raštu bei sąskaita - deklaracija atsakovas yra paskaičiavęs ir reikalauja, kad pareiškėja sumokėtų valstybinės žemės sklypo, esančio Europos g.7, Kaune, kuriame yra pareiškėjai priklausantis pastatas, nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2000 m. gruodžio 28 d.. Tačiau tokia atsakovo pozicija yra nepagrįsta. Pareiškėjai žemės sklypas buvo suformuotas tik 2007 m. spalio 10 d., o valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta tik 2008 m. sausio 22 d.. Pareiškėja nurodė, kad valstybinės žemės nuomos mokestis jai turi būti skaičiuojamas nuo 2008 m. sausio 22 d..
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėja pastatą, kuris yra ginčo žemės sklype, įsigijo bei šiuo žemės sklypu naudojosi dar iki 2008 m. sausio 22 d. nuomos sutarties sudarymo. Šis žemės sklypas jau buvo suformuotas Kauno miesto savivaldybės valdybos 2002 m. spalio 15 d. sprendimu Nr.844 patvirtintu detaliuoju planu. Tuo tarpu, pagal Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr.1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 1 punktą, valstybinės žemės nuomos mokestis mokamas ir už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo. Atsakovas nurodė, kad nuomos mokestis pareiškėjai buvo paskaičiuotas ne už laikotarpį nuo 2000 m. gruodžio 28 d., o už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d.. Atsakovas tai pat nurodė, kad pareiškėja šiuo atveju skundą dėl deklaracijos padavė, praleidusi Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminą.
Kauno apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Kauno apygardos administracinis teismas nurodo, kad šiuo atveju ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, nes yra susijęs su valstybinės žemės naudojimu, žemės nuomos mokesčio apskaičiavimu ir surinkimu. Tokio pobūdžio ginčą turėtų nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Žemės nuomos (tame tarpe ir valstybinės žemės nuomos) santykių reglamentavimo teisinius pagrindus apibrėžia Civilinio kodekso Šeštosios knygos XXIX skyrius (6.545 - 6.566 straipsniai). Atsakovas šiuo atveju, vykdydamas valstybinės žemės nuomos funkcijas, kurias jam paveda atlikti Civilinio kodekso 6.548 straipsnio 2 dalis ir Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr.1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 5 punktas, veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas, t. y. valstybės vardu įgyvendina valstybinės žemės savininko teises, tarp jų ir teisę nustatyti, apskaičiuoti ir gauti žemės nuomos mokestį už išnuomotus valstybinės žemės sklypus (Civilinio kodekso 6.552 straipsnio 2 dalis, Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr.1387 3, 7 ir 8 punktai). Tarp atsakovo ir pareiškėjos susiklostę teisiniai santykiai nėra pagrįsti subjektų pavaldumu ir yra reguliuojami civilinės teisės normomis. Viešosios teisės normos (Mokesčių administravimo įstatymas) nereglamentuoja žemės nuomos mokesčio surinkimo.
Kadangi ginčas šiuo atveju kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl jis nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Kad tokio pobūdžio ginčai turėtų būti laikomi civiliniais bei nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, patvirtina ir ankstesnė Specialiosios teisėjų kolegijos praktika (Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 10 d. nutartis, priimta byloje Z. S. v. Panevėžio miesto savivaldybės administracija).
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjos N. L. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai, dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio perduoti Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo