- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-24
- Bylos Nr.
- 2-1246/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Audronė Jarackaitė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kogas“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Swedbank“, AB "Swedbank" Kogas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kogas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kogas“ iškelta bankroto byla ir bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Ritava“, civilinėje byloje Nr. B2-375-154/2012 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kogas“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl bankroto bylos iškėlimo.
Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria atsakovui UAB „Kogas“ iškelta bankroto byla ir bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskirta UAB „Ritava“, teisėtumo klausimas.
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Swedbank“ 2011 m. liepos 8 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Kogas“. Nurodė, kad atsakovas 2011 m. birželio 28 d. AB „Swedbank“ buvo skolingas 238 144,21 Lt, tačiau atsakovas su ieškovu vengė atsiskaityti, nors skolos grąžinimo terminas jau buvo suėjęs.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Kogas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad UAB „Kogas“ turi finansinių sunkumų, tačiau yra mokus ir gali toliau vykdyti ūkinę veiklą.
2011 m. birželio 20 d. Šiaulių apygardos teismas gavo UAB „Kogas“ pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. liepos 11 d. nutartimi atidėjo bankroto bylos nagrinėjimą kol bus išspręstas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas.
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsisakė UAB „Kogas“ iškelti restruktūrizavimo bylą.
Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. vasario 23 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį paliko nepakeistą.
Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 24 d. nutartimi buvo atnaujintas bankroto bylos nagrinėjimas ir atsakovas UAB „Kogas“ buvo įpareigotas pateikti įmonės balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą už 2011 metus bei kreditorių ir debitorių sąrašus.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Kogas“ 2012 m. balandžio 2 d. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė bankroto bylos nekelti. Nurodė, kad atsakovas intensyviai ieško būdų atnaujinti įmonės veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais, nors, remiantis įmonės balanso duomenimis, 2012 m. sausio 1 d. atsakovo turto vertė buvo 1 984 450,57 Lt, o įmonės įsipareigojimai siekė 1 306 356,00 Lt, t. y. viršijo pusę turto vertės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. balandžio 6 d. nutartimi atsakovui UAB „Kogas“ iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Ritava“.
Teismas pažymėjo, kad iš UAB „Kogas“ pateikto 2012 m. sausio 1 d. balanso matyti, kad atsakovas turi turto už 2 182 542,57 Lt (ilgalaikio turto už 1 984 450,04Lt), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 2 182 542,57 Lt, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai yra 1 306 356,22 Lt. Nurodė, kad iš 2012 m. kovo 1 d. pateikto kreditorių sąrašo matyti, jog atsakovo pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai siekia 1 275 718,50 Lt. Pažymėjo, kad 2012 m. kovo 1 d. debitorių sąraše nurodyta, jog atsakovui skolingi keliolika juridinių asmenų, kurių skolos siekia 131 013,45 Lt, tačiau praktiškai visi debitoriai, kurių skolos viršija 1 000 Lt, yra bankrutavę, bankrutuojantys arba jau likviduoti, todėl šių skolų grąžinimas yra nerealus. Nurodė, kad įmonė pastaraisiais metais ūkinės veiklos praktiškai nevykdė, todėl neturėjo galimybių grąžinti skolų. Konstatavo, kad atsakovas UAB „Kogas“ yra nemokus, nes įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, nevykdo prisiimtų turtinių įsipareigojimų, įmonės pradelstos skolos viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Kogas“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti ir ieškovo AB „Swedbank“ ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kogas“ atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. UAB „Kogas“ intensyviai ieško būdų atnaujinti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais. Yra vedamos derybos su UAB „Asimesta“ dėl prekybos centro „Kogas“ pardavimo už kainą, leisiančią atsiskaityti su kreditoriais, ir dėl bendrovės pardavimo UAB „Asimesta“. UAB „Asimesta“ investuotų finansinius išteklius į UAB „Kogas“ mokumo atkūrimą, kartu būtų išspręstas atsiskaitymo su kreditoriais klausimas.
2. Ieškovo AB „Swedbank“ reikalavimas yra užtikrintas hipoteka, su juo bus atsiskaityta pirmiausia iš gautų pajamų už parduotą įkeistą turtą, todėl ieškovo interesai yra apsaugoti geriausiai ir neturėtų būti vertinami labiau negu tikslas išsaugoti bendrovės veiklą ir darbo vietas.
3. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. lapkričio 4 d. nutartimi iškėlė restruktūrizavimo bylą UAB „Kogas“, o tai reiškia, kad yra sąlygos, jog bendrovė pajėgi išspręsti finansines problemas. Nepaisant to, kad Šiaulių apygardos teismas 2011 m. lapkričio 15 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį panaikino, teismas minėtoje nutartyje konstatavo, jog UAB „Kogas“ finansines problemas galima išspręsti išsaugant bei plėtojant bendrovę, atkuriant jos mokumą ir išvengiant bankroto.
4. Kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu UAB „Kogas“ pradelsti įsipareigojimai dar neviršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės.
5. Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, net ir esant situacijai, kada pradelsti bendrovės įsipareigojimai viršijo beveik 3/4 į balansą įrašyto turto vertės, teismas nekėlė bendrovei bankroto bylos. Tuo tarpu UAB ,,Kogas“ finansinė situacija yra geresnė, todėl, vadovaujantis lygiateisiškumo principu ir tapačių aplinkybių vienodu teisiniu vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad finansinių problemų sprendimas yra galimas tik per bankroto institutą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB „Swedbank“ prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Pirmosios instancijos teismas atsakovo mokumą vertino ne formaliai, bet atsižvelgdamas į visas reikšmingas aplinkybes, paaiškėjusias bankroto bylos sustabdymo metu, kai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad nėra teisinio pagrindo kelti atsakovo restruktūrizavimo bylą.
2. Atsakovas nebevykdė kredito sutarties nuo 2010 m. liepos mėnesio, todėl minėta sutartis buvo nutraukta prieš terminą ir nuo 2010 m. spalio 14 d. atsakovui atsirado prievolė grąžinti visą kreditą bei sumokėti palūkanas iki visiško kredito grąžinimo. Įsiteisėjusia Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartimi ieškovui iš atsakovo buvo priteista (be palūkanų) 221 210,50 eurų skola. Už šią skolą atsakovas taip pat privalo mokėti sutartines ir procesines palūkanas iki visiško kredito grąžinimo ir teismo sprendimo (hipotekos nutarties) įvykdymo. Tai reiškia, kad nuo 2010 m. spalio 14 d. negrąžinama atsakovo skola reguliariai auga.
3. Pirmosios instancijos teismas išsamiai analizavo atsakovo veiklos dokumentus ir nustatė, kad nuo 2009 metų atsakovas veikia nuostolingai. Tai reiškia, kad teismas vertino ne tik formalius požymius, bet iš esmės pasisakė ir analizavo faktinius atsakovo galėjimo vykdyti savo prievoles požymius, bei pagrįstai nustatė akivaizdų atsakovo nemokumą.
4. Skolininko ūkinės veiklos išsaugojimas savaime nėra vertybė, jeigu tokia veikla yra neefektyvi ir nuostolinga. Tokiu atveju nuostolius patiria ne tik skolininkas, bet taip pat visi jo partneriai, darbuotojai ir valstybės biudžetas. Dėl to, išsaugojant nemokų ir neefektyviai valdomą skolininką, būtų pažeisti visų jo kreditorių pagrįsti ir teisėti interesai gauti tinkamą atsiskaitymą už suteiktas paslaugas arba perduotas prekes, pažeistas civilinės apyvartos tikrumo ir stabilumo poreikis, pažeistas viešasis interesas.
5. Restruktūrizavimo byloje buvo nustatyta, kad nėra teisinio pagrindo atsakovui kelti restruktūrizavimo bylą, kadangi atsakovas yra nemokus. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti kelti atsakovo bankroto bylą. Kitoks pirmosios instancijos teismo vertinimas galėtų būti pagrįstas tik tuo atveju, jeigu atsakovas pateiktų įrodymus apie tai, kad jis atsiskaitė (bent iš dalies) su savo kreditoriais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškėlė bankroto bylą atsakovui UAB „Kogas“ pagal AB „Swedbank“ ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo.
Bankroto institutas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą bei pašalinti iš apyvartos nemokius subjektus. Be to, įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus. Bankroto procesą reglamentuojančios teisės normos iš esmės yra viešosios teisės normos ir jų tikslas – pašalinti iš apyvartos nemokius rinkos dalyvius. Pradedant šį procesą, t. y. iškeliant įmonei bankroto bylą, yra svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar įmonė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik tokių finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-990/2011).
Įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). ĮBĮ 1 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.
Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas. Juo grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė iš esmės visa apimtimi taikoma ir sprendžiant ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pagrįstumo klausimą. Tai, kad bankroto bylos turi viešąjį interesą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ne proceso šalys, o teismas turi įrodinėjimo pareigą.
Įmonės nemokumas yra savarankiškas bankroto bylos iškėlimo pagrindas (ĮBĮ 9 str. 5 d.). Įmonės nemokumas – tai būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus teismui pateiktus įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išvadą, kad įmonė yra nemoki padarė remdamasis tuo, kad pradelstos skolos viršija ½ įmonės turimo turto vertės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pozicija.
Iš atsakovo balanso 2012 m. sausio 1 d. duomenimis bei 2012 m. kovo 1 d. pateikto kreditorių sąrašo matyti, jog įmonės balansinė turto vertė 2 182 542,57 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 1 306 356,22 Lt, iš kurių pradelstos skolos siekia 1 275 718,50 Lt. Taigi vien šie finansiniai duomenys patvirtina atsakovo nemokumą (ĮBĮ 2 str. 8 d.).
Atsakovo atskirojo skundo argumentas, kad įmonė ieško būdų atnaujinti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais yra tik abstraktaus pobūdžio teiginys, kuris teisiškai nėra reikšmingas nustatant įmonės faktinę finansinę būklę, pagal kurią ir sprendžiama apie nemokumą. Taip pat neturi teisinės reikšmės, kad įmonė anksčiau, iki klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo, buvo moki. Šios bylos nagrinėjimo objektas yra ne Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria atsakovui buvo iškelta restruktūrizavimo byla, ar 2011 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria panaikinta nutartis dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo, teisėtumas ir pagrįstumas, todėl apelianto argumentai, jog jis yra mokus, kadangi teismas anksčiau buvo iškėlęs restruktūrizavimo bylą, nepagrįsti. Atvirkščiai, teismas panaikino savo ankstesnę nutartį iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą dėl to, jog pripažino, kad atsakovas nemokus, ir ši nutartis, nors ir neturi prejudicinės galios nagrinėjamam klausimui, yra įsiteisėjusi. Sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo teisiškai nėra reikšminga ir aplinkybė, ar bankroto procesą inicijavo hipotekos kreditorius, ar kreditorius, kurio naudai prievolių įvykdymas nėra užtikrintas hipoteka. Ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo padavimas yra savarankiškas tiek hipotekos kreditoriaus, tiek ir ne hipotekos kreditoriaus subjektinių teisių gynimo būdas, kuriuo gali pasinaudoti bet kuris iš šių kreditorių. Kuria eile ir kokiu mastu bus patenkintas kreditorinis reikalavimas sprendžiama ne bankroto bylos iškėlimo stadijoje, o įmonės turto priverstinio realizavimo procedūrų metu. Pastebėtina ir tai, kad pats apeliantas atskirajame skunde iš esmės pripažino, kad šiuo metu įmonė yra nemoki. Šie teiginiai vertintini kaip ieškinio pripažinimas ir patvirtina pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytų išvadų pagrįstumą (CPK 187 str.).
Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bankroto bylos iškėlimą. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.